- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- AS-146-667-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- A. T., J. I. M., R. Ž.
- Advokatai
- Artūras Sebeika
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T., J. I. M., R. Ž. ir kitų skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai padavė skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti nepagrįstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 23 d. rašte Nr. 20-35 prašomus veiksmus dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ginčo teritorijoje prie sklypų (duomenys neskelbtini), o taip pat pripažinti nepagrįstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-T-323-643 nurodytus veiksmus dėl sklypo priskyrimo laisvai (neužstatytai) ir grąžintinai žemei; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) išdėstytą sprendimą; 3) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, bei parengti kitus Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1, 1.2 ir 2 punktus.
Pareiškėjai taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 galiojimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti nepagrįstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 23 d. rašte Nr. 20-35 prašomus veiksmus dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ginčo teritorijoje prie sklypų (duomenys neskelbtini), o taip pat pripažinti nepagrįstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-T-323-643 nurodytus veiksmus dėl sklypo priskyrimo laisvai (neužstatytai) ir grąžintinai žemei kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas priėmė pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A51-20484 (2.14.1.12-1498), dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1, 1.2 ir 2 punktus, o taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas patenkino pareiškėjų prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1 ir 1.2 punktų galiojimą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1 ir 1.2 punktais nustatytas žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis – religinių bendruomenių pastatų statyba. To paties skundžiamo įsakymo 2 punktu pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę naudotis nurodytu žemės sklypu ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui. Teismas iš pareiškėjų pateikto skundo turinio nustatė, kad pareiškėjai į šį ginčo sklypą pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjų skundą ir panaikintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1 ir 1.2 punktus, todėl patenkino pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
2009 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės atmesti.
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punkte buvo išreikštas tik siūlymas suteikti teisę naudotis žemės sklypu ties (duomenys neskelbtini) ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui, tuo tarpu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sandorius dėl valstybinės žemės sklypų sudaro apskrities viršininkas, todėl šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punkte išreikštas siūlymas Vilniaus apskrities viršininkui nėra privalomas.
2. Tam, kad būtų sudarytas sandoris dėl valstybinės žemės prieš tai turi būti priimtas administracinis aktas – apskrities viršininko įsakymas. Vilniaus apskrities viršininkas nėra priėmęs įsakymo dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) suteikimo trečiajam asmeniui Šv. Jono Bosko parapijai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Pareiškėjus atstovaujantis advokatas Artūras Sebeika atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti ir išdėsto šiuos motyvus:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 30-1354 yra administracinis aktas, kurio pagrindu apskrities viršininkas turi galimybę nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis ir ginčo sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 (Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 629 redakcija) patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 12.1 punktas). Minėtas įsakymas taip pat yra pagrindas apskrities viršininko įsakymui dėl panaudos sutarties sudarymo priimti ir panaudos sutarčiai sudaryti. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius įsakymo galiojimo, Vilniaus apskrities viršininkui neliktų jokių kliūčių ginčo sklypą perduoti Šv. Jono Bosko parapijai, kas skundo tenkinimo atveju neišvengiamai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą, nes pareiškėjai būtų priversti kreiptis į teismą dėl panaudos (nuomos) sutarties nuginčijimo. Laikinai sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, Vilniaus apskrities viršininkas neturi pagrindo nustatyti sklypo kadastro duomenis bei perduoti jo tretiesiems asmenims, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 30-1354 yra būtinas ir privalomas dokumentas minėtiems veiksmams atlikti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų reikalavimą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemones.
2. Skundžiamu įsakymu ne tik siūloma ginčo sklypą suteikti panaudai, bet ir nustatomas sklypo naudojimo būdas bei pobūdis – visuomeninės paskirties teritorijos (1.1 punktas), religinių bendruomenių pastatų statybos (1.2 punktas). Todėl laikinai nesustabdžius minėto įsakymo galiojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Šv. Jono Bosko parapija turėtų teisinį pagrindą gauti statybos leidimą pastatų statybai ir jas pradėti, kas skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymą ne tik apsunkintų, bet ir padarytų neįmanomu – pareiškėjai turėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl statinio nugriovimo ir statybos leidimo panaikinimo.
3. Jei minėtas aktas, kaip teigia atsakovė, nesukelia teisinių pasekmių, nėra neaišku, kodėl skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 30-1354 buvo pagrindas atsisakyti formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, ką atsakovas nurodė 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51-20484 (2.14.2.12-1498).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (71 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Pareiškėjai skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (b. l. 38) 1.1, 1.2 ir 2 punktus, kuriais nuspręsta nustatyti kitos paskirties žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), kurio ribos nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo Šv. Jono Bosko parapijai“, duomenis: (1.1) naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos, (1.2) naudojimo pobūdį – religinių bendruomeninių pastatų statybos bei (2) nuspręsta pasiūlyti Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę naudotis nurodytu žemės sklypu ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui.
Pareiškėjai prašo laikinai sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pav., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Skunde pareiškėjai nurodo, kad atsakovė savo atsisakymą atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą motyvuoja 2009 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (b. l. 7). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto matyti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsisakymą formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjams grindžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1354, kuriuo nustatytas (pakeistas) suformuoto 2660 kv. m. valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis, ir nurodo, kad šio žemės sklypo dokumentai yra perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pagal kompetenciją sudaryti panaudos sutartį su Šv. Jono Bosko parapija (b. l. 36-37).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo dalių galiojimo šis administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas.
Šiuo atveju, ginčijamo įsakymo 1.1 ir 1.2 punktais nustačius sklypo naudojimo būdą bei pobūdį (religinių bendruomeninių pastatų statybos) tretysis suinteresuotas asmuo Šv. Jono Bosko parapija turėtų teisinį pagrindą kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo pastatų statybai ginčo sklype, į kurį pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, o gavus tokį leidimą – pradėti religinių bendruomeninių pastatų statybas, kas skundo tenkinimo atveju apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punktas, kuriuo nuspręsta pasiūlyti Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę naudotis nurodytu žemės sklypu ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui, yra pagrindas apskrities viršininkui priimti įsakymą dėl panaudos sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad tą pripažįsta ir pati atsakovė 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodydama, kad ginčo žemės sklypo dokumentai yra perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pagal kompetenciją sudaryti panaudos sutartį su Šv. Jono Bosko parapija (b. l. 36-37). Darytina išvada, jog dėl tokių aplinkybių pareiškėjams palankaus būsimo teismo sprendimo priėmimo atveju būtų sunku ar neįmanoma atkurti iki ginčyto teisme įsakymo priėmimo buvusią padėtį, kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis.
Taigi, laikytina, jog nagrinėjamu atveju egzistavo tinkamos sąlygos pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui ir laikinam ginčijamo administracinio akto dalių – Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1, 1.2 ir 2 punktų – galiojimo sustabdymui (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo ir įvertinęs jų keliamą reikalavimą skundžiamo įsakymo 1.1, 1.2 ir 2 punktų atžvilgiu, pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino visiškai, be kita ko nurodydamas, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas (įsakymo 2 punkto pagrindu) apsunkintų buvusios padėties atkūrimą, tačiau rezoliucinėje nutartyje nurodė, kad taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė tik dėl skundžiamo įsakymo 1.1 ir 1.2 punktų galiojimo, todėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis keistina, ją papildant įsakymo 2 punktu.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir ją išdėstyti taip:
„Patenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1, 1.2 ir 2 punktų galiojimą“.
Nutartis neskundžiama.