Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, vertėjaujant Anastasijai Osinai, dalyvaujant pareiškėjui G. G. (G. G.) ir jo atstovui advokatui Audriui Voveriui, atsakovo atstovei Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2015-10-29 sprendimo Nr. (15/4-1)31-1128100557, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2015-08-13 pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje.

Šį pareiškėjo prašymą Departamentas tenkino ir 2015-09-08 priėmė sprendimą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje.

Departamente buvo gautas skundas dėl pareiškėjo veiklos Lietuvos Respublikoje, kurio pagrindu atsakovas pradėjo tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjo įmonė UAB ,,Repalė“ neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nes joje nėra įsteigtos trys darbo vietos ir jose nedirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl vadovaudamasis ĮUTP 50 str. 1 d. 7 p., Departamentas priėmė 2015-10-29 sprendimą Nr. (15/4-1)31-1128100557 ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.

Su tokiu atsakovo sprendimu pareiškėjas nesutinka ir, nors jame nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, prašo teismą jį panaikinti, kadangi ĮUTP reikalavimų nebuvo laikomasi dėl nežinojimo, be to, po priimto sprendimo visi pažeidimai buvo pašalinti. Pareiškėjas mano, kad leidimo panaikinimas nėra proporcinga priemonė.

ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p., leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal ĮUTP 50 str. 1 d. 7 p., nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo pakeistas remiantis ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. nuostatomis. Po leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo, Departamentas nustatė, kad pareiškėjo įmonė UAB ,,Repalė“ neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nes 2015-10-29 joje dirba tik vienas asmuo – pareiškėjas G. G.. Nurodytas Departamento išvadas pagrindžia į bylą pateiktas 2015-10-29 SODROS duomenų bazės išrašas.

Pareiškėjas, ginčydamas šias aplinkybes, pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2015-11-15 SODROS duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyta, kad 2015-10-01 UAB ,,Repalė“ buvo įdarbinti Ana Konickaja ir Valentinas Popelnikovas. Taip pat buvo pateikti SODROS duomenų bazės išrašai patvirtinantys, kad Ana Konickaja UAB ,,Repalė“ dirbo iki 2015-10-30. Duomenų iki kada įmonėje dirbo Valentinas Popelnikovas pareiškėjas nepateikė, tačiau pagal SODROS duomenų bazės išrašus nustatyta, kad 2015-11-16 jis vis dar dirbo įmonėje. Remdamasis minėtais duomenimis, pareiškėjas teigia, kad Departamento sprendimas yra neteisėtas, nes UAB ,,Repalė“ 2015-10-29 dirbo trys asmenys, t. y. pareiškėjas, Ana Konickaja ir Valentinas Popelnikovas. Vadinasi, įmonė atitiko ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir leidimas pareiškėjui negalėjo būti panaikintas.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad netikslumai tarp atsakovo ir pareiškėjo nurodytų duomenų apie 2015-10-29 įmonėje dirbusių asmenų skaičių, galėjo atsirasti dėl to, kad pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie Anos Konickajos ir Valentino Popelnikovo valstybinio socialinio draudimo pradžią galėjo būti pateikti po ginčijamo Departamento sprendimo priėmimo, t. y. po 2015-10-29.

Kita vertus, teismas pažymi, kad tai, jog 2015-10-29 įmonėje dirbo 3 asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atitiko ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad: 1) įmonėje, kurios dalyvis yra užsienietis, turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos; 2) jose turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 3) jose nurodyti asmenys turi dirbti visą darbo laiką. ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus pareiškėjas atitiktų tik tuomet, kai visos sąlygos egzistuotų kartu.

Į bylą pareiškėjo pateikti SODROS duomenų bazės išrašai tvirtina, kad 2015-10-29 UAB ,,Repalė“ dirbo trys asmenys, tačiau nebuvo tenkintos kitos dvi ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nustatytos sąlygos. Pagal ĮUTP 2 str. 14 ir 15 d. nuostatas, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu užsieniečiu laikomas tik tas asmuo, kuriam yra išduotas leidimas nuolat gyventi. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje suteikia užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pareiškėjas leidimo nuolat gyventi Lietuvoje neturėjo, todėl pagal ĮUTP jis nelaikytinas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu užsieniečiu.

SODROS duomenys taip pat tvirtina, kad UAB ,,Repalė“ 2015-10-01 įdarbintas Valentinas Popelnikovas ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo dar 9 įmonėse. Vadinasi, Valentinas Papelnikovas UAB ,,Repalė“ visą darbo laiką dirbti negalėjo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus duomenis apie 2015-10-01 įdarbintus du asmenis, pareiškėjo įmonėje 2015-10-29 dirbo tik vienas asmuo (Ana Konickaja), atitinkantis ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, kadangi pareiškėjas nėra nuolat Lietuvoje gyvenantis užsienietis, o Valentinas Popelnikovas įmonėje dirbo ne visą darbo laiką.

Pareiškėjo argumentai, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo buvo įdarbinti nauji darbuotojai, įmonėje šiuo metu dirba 6 asmenys, ji sėkmingai vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, įtakos Departamento 2015-10-29 sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi jo priėmimo metu tokių aplinkybių nebuvo. Manydamas, kad jo įmonė atitinka ĮUTP reikalavimus, todėl jam turėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas turi teisę pateikti naują prašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo atstovo argumentų, kad UAB ,,Repalė“ veikla yra pelninga, valstybė turėtų skatinti ekonomikos vystymąsi ir investicijų pritraukimą, teismas nevertins.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 50 str. 1 d. 7 p. nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2015-10-29 sprendimas Nr. (15/4-1)31-1128100557 paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. G. (G. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.