Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-339-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
1S-339-478/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-339-478/2016Procesinio sprendimo kategorija:2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. P. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1868 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendžiu nuteistasis pagal BK 199² str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Bausmės pradžia: 2015-07-15, bausmės pabaiga: 2016-07-15.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1868 nutarta nuteistajam A. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. Nuteistojo gynėjas tokį Komisijos nutarimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kurio 2016 m. vasario 2 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundas buvo atmestas ir Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog šiuo metu būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistojo A. V. gynėjas advokatas M. P. skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo A. V..

Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino aplinkybių visumos, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje. Pažymėta, kad A. V. charakterizuojamas teigiamai, jo padarytas nusikaltimas yra mažo pavojingumo. Teismas savo nutartimi visiškai nesirėmė aktualia teismų praktika, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad A. V. stengiasi socializuotis.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad lygtinis paleidimas kaip tik skatintų A. V. atsakomybę ir savarankiškumą bei sudarytų prielaidas probacijos tarnybai ne tik prižiūrėti lygtinai paleistą A. V., bet ir teikti jam tikslingą pagalbą, koreguoti taikomas priemones pagal jo elgesį ir poreikius gyvenant laisvėje, o ne uždarose sąlygose. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei metai, per teismo proceso laikotarpį ir bausmės atlikimo laikotarpį A. V. suprato savo padarytas klaidas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi įrodyti, jog jis galėtų laisvai integruotis į visuomenę. Jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“.

Skunde pažymėta, kad teismas nepasisakė dėl A. V. charakteristikos, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, turi 2 vaikus. Santuokoje gyvena apie 13 metų, ryšiai su sutuoktine ir vaikais geri. A. V. taip pat palaiko artimus glaudžius ryšius su savo tėvais, broliais ir seserimi. Tai patvirtina aplinkybės, kad su artimaisiais bendraujama laiškais, telefonu, šeima jam daro pinigines perlaidas. Su sutuoktine turi nuosavą būstą, kuriame stengėsi sukurti jaukią ir šiltą aplinką vaikams. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas parodo, kad jo pastangos elgtis pavyzdingai, noras dirbti, mokytis yra ne tik atliekant bausmę, bet ir išėjus iš įkalinimo įstaigos, stengiantis adaptuotis visuomenėje. Pažymėtina, kad A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, suvokė savo veiksmų pasekmes.

Teismas taip pat ignoravo, kad A. V. elgesyje nepastebėta kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų, nėra polinkio pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles. Akcentuotina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nepažeidinėja vidaus taisyklių, siekia pasitaisyti. Taip pat, kad Komisijos nutarime nurodyta, kad pagal nuosprendį yra atlyginęs materialią žalą, kad yra teigiama darbinė motyvacija, kad nepastebėtas vartojant alkoholį, kad pripažįsta nusikaltimą, turi savo nuomonę. Taigi, A. V. yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė į tai dėmesio.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. P. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 87 balai, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2016-01-19 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu A. V. už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą paskirtas papeikimas, kas rodo neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į nustatytus draudimus bei elgesio taisykles. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistojo savivertė yra pakankamai aukšta, jis yra linkęs save teisinti, pastebima savikritikos stoka. Nuteistasis nėra linkęs ieškoti alternatyvų pasirenkant elgesio strategijas, yra linkęs rizikuoti. Kalbėdamas apie savo nusikaltimą taip pat yra linkęs save pateisinti, mano, kad kiekvienas gali nusikalsti jei tik turi tam galimybę. Priimdamas sprendimus ne visuomet geba apgalvoti būsimų veiksmų pasekmes, kartoja klaidas. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog nustatyti net 5 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimas, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymo ir elgesio problemos.

Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo A. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos 2015-12-16 nutarime Nr. 1868 išdėstytas aplinkybes ir priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. P. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė pagrįstai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai Arūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys