Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui ir Rolandui Mackevičiui, kaltinamojo S. V. gynėjui-advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajai bei nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei K. K., jos atstovams-advokatams Daniui Svirinavičiui ir Linai Svirinavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

-S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, vedęs, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 8 kartus:

1) 1969-05-06 pagal BK 146str. 1d. , 147str. 2d.- laisvės atėmimu 2metams;

2) 1972-12-22 pagal BK 146str. 2d.- laisvės atėmimu 2metams;

3) 1977-03-30 pagal BK 146str. 2d.- laisvės atėmimu 1metams 6mėn.;

4) 1977-09-21 pagal BK 146str. 2d.- laisvės atėmimu 3metams;

5) 1981-03-27 pagal 146str. 2d. laisvės atėmimu 5metams ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu;

6) 1986-06-23 pagal BK 146str. 4d. - laisvės atėmimu 6metams 6mėn.;

7) Kauno apygardos teismo 1995-09-14 nuosprendžiu pagal 272str. 2d. laisvės atėmimu 8metams;

8) 2001-12-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 225str. 2d., 43 str. 3d.- laisvės atėmimu 3 metams.

2003-08-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BPK 362-1 str., veika perkvalifikuota į 2000 m. LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. bei, pritaikius LR BK 63 str. 5d., 64 str. paskirta galutinė 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2003-10-01 Vilniaus m. 3-čiojo apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 21 dienos teismo paskirtos bausmės ir 2003 10 09 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų;

kaltinamas nusikalstama veika numatyta LR BK 129str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

-2006m. lapkričio 12d. apie 19 val. 45min. prie K. K. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, tyčia smogė N. K. peiliu į krūtinę, padarydamas jam dvi pjautines žaizdeles kairės plaštakos II ir III pirštuose t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su durtine-pjautine krūtinės ląstos kairės pusės žaizda ir aortos pažeidimą, kas komplikavosi kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, dėl ko N. K. įvykio vietoje mirė.

Motyvuojamoji dalis

Tokius I. B. parodymus tyrimo metu iš esmės patvirtino V. G., kurios kolegija teisme negalėjo apklausti dėl jos sveikatos būklės. Ji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kartu su dukra I.A. B. gyvena (duomenys neskelbtini), anūkės K. K. vardu įregistruotame name. Jai šiame name priskirtas vienas kambarys. Kitas kambarys skirtas jos dukrai I.A. B. ir jos abi naudojasi viena virtuve. Kitoje namo pusėje gyvena jos anūkė K. K. su šeima t.y. savo sutuoktiniu N. K. bei dviem mažamečiais vaikais.

2006m. lapkričio mėn. 12 d. vakare apie 19 val. kartu su dukra I.A. B. ji buvusi savo virtuvėje. Staiga dukrai pasidarė bloga ir ji prarado sąmonę, parkrito ant grindų. Ji prašė anūkės bei jos vyro N. K. pagalbos, tačiau šie nereagavę. Tuo metu pro nerakintas duris į namus atėjo dukters sutuoktinis S. V.. Įėjęs į virtuvę, jis pamatė ant grindų gulinčią I.A. B.. Nuėjęs į I.A. B. kambarį, S. nusivilko savo striukę. Grįžęs į virtuvę jis paėmė I.A. B. už pažastų ir nunešė į jos kambarį bei paguldė į lovą. Jai einant link savo kambario per I. B. kambarį, ji išgirdo triukšmą ir pamatė, kad iš savo kambario į koridorių išėję N. K. su K. K. užsipuolė S. V., barėsi, o po to ėmė jį mušti. Šis prašė jį leisti išeiti. Liudytoja nuėjo į savo kambarį. Triukšmui name nutilus, ji pažiūrėjo per savo kambario langą ir matė, kad gatvėje prie vartelių stovi S. V. ir N. K.. Kas tarp jų vyko ji gerai nemačiusi, nes kambaryje degė šviesa, o gatvėje buvo tamsu. Neužilgo ji išgirdo koridoriuje garsą, panašų į sunkaus daikto kritimą. Išėjusi į koridorių, pamatė gulintį ant grindų N. K.. Prie jo buvusi K. K. šaukdama liepė jai eiti į lauką laukti greitosios pagalbos. Atvykę gydytojai nustatė, kad N. mirė ( t.1 b.l. 169-170). Ji nematė, kas jį sužalojo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja V. G. patvirtino nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, jog gatvėje ji matė N. K. ir S. V., kurie „rankomis ėmėsi“, tačiau ką jie konkrečiai darė-jis negalėjusi nurodyti (t.1, b.l. 171-174).

Kolegija tiki ir vadovaujasi liudytojų I. B. bei V. G. parodymais, kiek jie neprieštarauja nukentėjusios K. K. parodymams. Jų parodymai iš esmės nesiskiria t.y. tiek V. G., tiek ir K. K. patvirtino, kad S. V. ir N. K. I. B. kambaryje bei namo koridoriuje susistumdė ir susimušė, po to S. V. išėjo, o netrukus iš namo išėjo ir N. K.. Nukentėjusios bei liudytojų parodymai liudija tik tai, kad K. K. buvo savo kambaryje, I. B. tuo metu be sąmonės gulėjo lovoje ir niekas kitas nematė, kas vyko namo kieme prie vartelių. V. G. parodymus paneigiančių įrodymų, kad ji matė gatvėje du vyrus, „besiimančius rankomis“, byloje nėra. Visiškai realu, kad per maždaug 1 minutę laiko N. K. galėjo ir bėgte pasivyti S. V. prie namo vartelių, ten įspirti jam į sėdmenis, o S. V. per tą laiką galėjo suduoti peiliu nukentėjusiajam į krūtinę. Po to, nors ir sužalotas, N. K. galėjo sugrįžti į namus. Todėl nėra pagrindo netikėti V. G. aiškinimais, kurie neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymams.

Liudytoja-Kauno greitosios medicinos pagalbos gydytoja I. S. patvirtino, kad 2006 lapkričio mėn. 12 d. apie 19.55 val. pagal gautą telefoninį pranešimą atvyko į (duomenys neskelbtini) namą. Ją pasitiko policijos pareigūnai, kurie palydėjo į įvykio vietą. Namo koridoriuje gulėjo jau miręs vyriškis, šalia buvo jo žmona ir ji laikė jo galvą. Apžiūrėjusi vyriški ji pamatė durtinę žaizdą kairėje jo krūtinės ląstos pusėje. Širdies veiklos jau nebebuvo, pulsas neapčiuopiamas, o vyzdžiai platūs. Tuo pagrindu ji nustatė N. K. mirtį.

Liudytojos E. G. bei D. G. teisme patvirtino tai, jog joms teko bendrauti su S. V.. Jos apibūdino jį kaip gan agresyvų asmenį.

E. G. parodė, kad iš savo tėvų ji ne kartą girdėjo, kad S. V. pastoviai konfliktavo tiek su jos tėvais, tiek ir su Kristina bei N. K., ne kartą jiems grasino susidorojimu. Konfliktai kildavo šeimos susiėjimuose per šventes, paprasčiausiai diskutuojant kokia nors tema. Iš pradžių tiek K., tiek ir jos tėvai-G. nekreipė dėmesio į S. grasinimus, tačiau jiems besikartojant, N. K. ir K. K. pradėjo reikalauti, kad S. V. nesilankytų K. K. vardu įregistruotame name, kreipėsi dėl jo veiksmų į policiją.

Liudytoja D. G. patvirtino, kad S. V. lankydavosi pas I.A. B. namuose, nes yra jos vyras. Gana dažnai šeimoje kildavo nesutarimai, kadangi namas yra vienas, jis registruotas K. K. vardu ir ji nenorėjo, kad S. V. gyventų jame. Pagrinde nesutarimai su S. V. prasidėdavo šeimos susiėjimuose dėl to, kad jis imdavo grasinti susidoroti su I.A. B. vaikais-K. K. bei E. G.. 2006m. lapkričio mėn. 12 d. jai paskambino telefonu K. K. ir pasakė, jog nužudytas jos vyras N. K.. Jai atvažiavus pas K. K., ši pasakė, kad N. K. peiliu nužudė S. V.. Ant grindų ji pamatė gulintį N. kūną, buvo atvykę greitosios med. pagalbos darbuotojai. Jie ir patvirtino N. K. mirties faktą, suleido vaistų šoke buvusioms K. K. ir jos močiutei V. G.. Ši šaukė, kad banditas nužudė K. I. B. gulėjo lovoje girta. Nuo jos trenkė stiprus alkoholio kvapas. Kristina jai sakė, kad tą vakarą I. B. prisigėrė, o N. S. V. padėjo ją nunešti į lovą. Po to kilo konfliktas ir S. V. išėjo. N. nuėjo prie durų ir grįžo jau sužalotas peiliu.

Iš esmės tokius pat parodymus davė ir liudytojas E. G..

Įvietos apžiūros protokolas patvirtina, jog 2006-11-12 (duomenys neskelbtini) rastas N. K. lavonas su durtine- pjautine žaizda krūtinėje ( t. 1 b.l. 4-14).

Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1669/06 (02) konstatuojama, kad N. K. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su aortos pažeidimu. Tai komplikavosi kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju. Durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su aortos pažeidimu padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje, neužilgo iki mirties, aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Mirusiojo kūne rastos ir dvi pjautinės žaizdelės kairės plaštakos II ir III pirštuose, padarytos taip pat pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė, galimai ir artimu laiku kaip ir mirtį sukėlęs sužalojimas (t.1 b.l. 19-24).

Teismo medicinos kriminalistikos specialisto išvadoje Nr. MK 15/07 teigiama, kad ištirta N. K. krūtinės kairės pusės odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmeniu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis atkreiptomis į viršų. Tyrimui pateikto N. K. megztinio durtinis-pjautinis pažeidimas sutampa su jo kūno durtiniu-pjautiniu sužalojimu pagal lokalizaciją, išsidėstymą, padarymo mechanizmą (t.1 , b.l. 35-40).

Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialistas išvadoje Nr. S 4/07 (01) patvirtino, kad ant iš S. V. išimto ir tyrimui pateikto megztinio bei nukentėjusiojo N. K. megztinio ir kelnių yra N. K. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe. (t.1. b.l. 44-53).

Iš Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-4430 / 06 (02) matyti, kad kitą dieną po įvykio t.y. 2006-11-13d. apžiūrėjus S. V., išorinių sužalojimo žymių jo kūne nebuvo surasta, kas prieštarauja jo parodymams teisme, kad jis N. K. buvo labai stipriai sumuštas bei smaugtas. (t.2, b.l. 8).

Iš Teismo psichiatrijos ambulatorinės ekspertizės akto Nr. 27/2007, matyti, kad S. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu jokia psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, neserga ir šiuo metu. Jam stebimas asmenybės sutrikimas (emociškai nestabilaus tipo). Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu S. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali ir šiuo metu duoti paaiškinimus bei stoti prieš teismą, nusikaltimo padarymo metu nebuvo riboto pakaltinamumo būsenoje, nebuvo ir patologinio afekto būsenoje. (t.2 b.l. 31-32).

Ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia S. V. teisme duotus parodymus, jog jis gynėsi nuo smurtinių ir jo sveikatai, o gal ir gyvybei, grėsmę kėlusių N. K. veiksmų t.y. smaugimo. Kolegija netiki tokiais kaltinamojo parodymais. Juos jis davė siekdamas sušvelninti atsakomybę už tyčia padarytą labai sunkią nusikalstamą veiką, o gal ir siekdamas visiškai jos išvengti.

Tokią išvadą kolegija daro dėl to, jog tyrimo metu duoti pirminiai S. V. parodymai apklausus jį įtariamuoju, parodymų patikrinimo vietoje metu jo duoti paaiškinimai bei parodymai teisėjui skiriant kardomąją priemonę-buvo nuoseklūs ir atitiko kitus šiame nuosprendyje aptartus objektyvius įrodymus(t.1 b.l. 84-85,120-122, 130-134), o S. V. parodymų teisme nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Jo teiginius, kad N. K. jį labai stipriai sumušė(buvo mėlyna galva, iš nosies bėgo kraujas ir pan. ) nepatvirtina specialisto išvada(t.2 b.l. 8), iš kurios matyti, jog kitą dieną po tariamo sumušimo kaltinamajam nebuvo nustatyti ne tik jo nurodyti sužalojimai, bet ir apskritai nebuvo rasta jokių kūno sužalojimų.

Dėl tos pat priežasties kolegija nemato pagrindo tikėti S. V. parodymais, kad jį N. K. smaugė. Tyrimo metu jis nei karto apie tai neminėjo nei tyrėjui, nei kardomąją priemonę skyrusiam teisėjui. Jis tik nurodė, jog einant pro vartelius, N. K. įspyrė jam į sėdmenis bei rengėsi „atakuoti“. Į klausimą, kuo pasireiškė jo rengimasis atakuoti, kaltinamasis negalėjo paaiškinti. Todėl visiškai nepagrįsti teiginiai, kad S. V. nužudė N. K. gindamasis ne nuo įsivaizduojamo, o akivaizdaus ir realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai.

LR BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad būtoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi tik veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

Būtinosios ginties būklė galima tik nuo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, t. y. tokio, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę, būstą ir kitas teises. Pavojingas kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms.

Kolegijai nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu negali būti pripažinti akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, o kaltinamojo veiksmai atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Ištirti įrodymai paneigia tai, jog egzistavo būtinosios ginties situacija t.y. kad S. V. sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus. N. K. spyris kaltinamajam į sėdmenis bei S. V. įsivaizdavimas ar manymas, jog N. K. jį rengiasi pulti, negali būti vertinamas kaip realus bei akivaizdus kėsinimasis į įstatymų saugomas vertybes. Spyris į sėdmenis tikrai nebuvo pavojingas ir nuo jo nebuvo pagrindo gintis peiliu, mirtinai sužalojant nukentėjusį.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose kaltinamojo parodymuose, kuriais kolegija vadovavosi, teigiama, kad S. V. dūrė peiliu N. K. užsisukęs, atbula ranka ir stovėdamas į jį nugara bei nežiūrėdamas, kur jam peiliu pataikys. Taigi, iš jo parodymų seka, kad nebuvo tokios realios ir pavojingos situacijos, nuo kurios būtų reikėję ginti savo bei kitų asmenų gyvybę ar sveikatą ir N. K. nužudyti. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimo atveju nukentėjusiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos vertybės ar interesai į kuriuos buvo kėsintasi, ir, kėsinimuisi atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju S. V. nebuvo objektyvaus pagrindo būtinajai ginčiai ir veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Neviršijo kaltinamasis ir būtinosios ginties ribų, nes veikė netiesiogine tyčia. Nors jis ir nesiekė N. K. mirties, tačiau būdamas sąmoningas ir suvokdamas, kad smogdamas peiliu į krūtinę padarys kūno sužalojimus, galinčius sukelti pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė mirties nuo patirtų sužalojimų galimybę bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Jo veika atitinka tyrimo metu pareikštą kaltinimą tyčiniu nužudymu. Todėl išteisinti S. V. dėl veikos numatytos LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, pritaikius LR BK 28 straipsnio 1d. ir 2 d. nuostatas, ar taikyti LR BK 28 str. 3d. ir 4d.- nėra pagrindo.

Nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis veikė staigaus ir didelio susijaudinimo būsenoje. Spyris į sėdmenis nebuvo toks giliai skausmingas ar įžeidžiantis veiksmas, kuris galėjo kaltinamajam sukelti labai didelį, tiesiog nekontroliuojamą susijaudinimą. Juo labiau, kad, anot S. V., nukentėjusysis dar jiems būnant namuose, ne kartą jam sudavė į galvą ir kitas kūno vietas. Tačiau tokio didelio susijaudinimo bei panašaus pasipriešinimo smurtui tariamai padaryti daug sunkesni veiksmai jam nesukėlė. Be to, nuo spyrio į sėdmenis iki sužalojimo praėjo tam tikras laiko tarpas, kol S. V. išsitraukė iš kišenės peilį, jį atlenkė ir tik tuomet įdūrė. Vertinant objektyviai, nekontroliuojamas susijaudinimas per tokį laiką turėjo praeiti.

Taigi, kolegijos nuomone, S. V. veika tyrimo metu tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1d. ir už šią veiką jis baustinas. Iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, jog S. V. peiliu N. K. sudavė du kartus, nes ši aplinkybė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Nepaneigta įrodymais tai, jog nukentėjusiajam sužalojimai rankos pirštuose buvo padaryti tuo pat metu, kuomet buvo smūgiuota į krūtinę, t.y. N. K. bandant ranka apsiginti nuo smūgio peiliu.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo pakankamai provokuojantis ir rizikingas N. K. elgesys t.y. tai, jog jis grūmėsi su kaltinamuoju namuose, paskui išėjo paskui S. V. į kiemą ir jam įspyrė į sėdmenis. Į šią aplinkybę kolegija atsižvelgia skirdama bausmę.

Kolegija atsižvelgia ir į kitas LR BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes-veikos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei tai, jog S. V. teistas 8 kartus, jo daromos veikos būdavo vis sunkesnės ir ne kartą jam buvo skirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, įkalinimo įstaigose jis praleido virš 20 metų. Jį pakankamai gerai charakterizuoja byloje esančios kopijos I. B. pareiškimų bei paaiškinimų(T.1 b.l.59-68), iš kurių matyti, jog jis yra jai ne kartą peiliu grasinęs susidorojimu.

S. V. pripažintinas pavojingu recidyvistu(LR BK 27 str. 2d.), nes jau buvo pripažintas recidyvistu ir, neišnykus teistumui, vėl padarė labai sunkią nusikalstamą veiką. Todėl jam taikytinos LR BK 56 str.2d. nuostatos ir, nesant LR BK 62 str. numatytų pagrindų, laisvės atėmimo bausmė skirtina didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Atsižvelgdama į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kitas svarbias aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog S. V. bent dalį bausmės būtina skirti atlikti kalėjime, o dalį-pataisos namuose.

Nukentėjusiajai K. K. iš S. V. priteistinas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti-8576 Lt. ( turėtos 7876 Lt. išlaidos paminklui ir 700 Lt. už advokatų dalyvavimą tyrime bei teisme), kadangi jis įrodytas pateiktais teisme rašytiniais įrodymais.

Vadovaujantis LR BPK 109 str. iš kaltinamojo nukentėjusiems - K. K. bei jos mažamečiams vaikams G. K. gim. 1997-05-12 ir L. K. gim. 2000-06-08 priteistini civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, nes jie yra realūs, pagrįsti ir teisėti. Nukentėjusieji buvo N. K. išlaikomi, todėl patyrė ne tik didelę moralinę žalą, psichologinę traumą, didelį ir ilgalaikį stresą bei pergyvenimus, kurių pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą, bet prarado vyro bei tėvo materialinę paramą. Prašoma priteisti neturtinė žala pakankamai motyvuota, yra reali ir nėra per didelė, atitinka LR CK 6.250 nuostatas. Būtent prašoma priteisti pinigų suma priteistina vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nes padaryta S. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais ir sukėlė neatstatomas pasekmes.

Kolegija vadovaudamasi LR BPK 297 str., 301-307 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. ir, pritaikius LR BK 56 str. 2d., skirti jam 13(trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, 5( penkis) metus bausmės atliekant kalėjime, o likusius-pataisos namuose.

Bausmės pradžią S. V. skaičiuoti nuo jo sulaikymo t.y. nuo 2006-11-13.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti S. V. nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

-K. K.- 8576 Lt. (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus) turtinei žalai atlyginti bei 100000(vieną šimtą tūkstančių) Lt. neturtinei žalai atlyginti;

-G. K.- 50000(penkiasdešimt tūkstančių) Lt. neturtinei žalai atlyginti;

-L. K.-50000(penkiasdešimt tūkstančių) Lt. neturtinei žalai atlyginti.

-prie bylos prijungtą S. V. asmens pasą(t.2 b.l. 101)-perduoti S. V. bausmės atlikimo vietos administracijai;

-Kauno m. Tardymo izoliatoriuje saugomus S. V. asmeninius daiktus: vairuotojo pažymėjimą, dvi Hansa banko korteles, dvi nuotraukas, medicininę kortelę, egzaminų kortelę, sveikatos patikrinimo pažymą, sveikatos žinių pažymėjimą, liudijimą, aplanką, egzamino kortelę, liudijimą Nr.206142, bedarbio pažymėjimą, privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, 3 vnt. teleloto bilietų, atestatą, pažymėjimą prie atestato, pažangumo knygelę, užrašų knygutę, atestatą Nr.008379, moksleivio pažymėjimą, gimimo liudijimą, pašto pranešimą, bedarbio užimtumo rėmimo blanką, aplanką su laiškais ir dokumentų kopijomis(t.1 b.l. 81)- gražinti S. V.;

-prie bylos saugomus S. V. rūbus, laikrodį „Reero Supreme“, dvi pinigines-gražinti S. V.;

-iš S. V. išimtus ir Kauno m. VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje saugomus pinigus- 402,76 Lt. (t.1, b.l. 78-79) nukreipti antstoliui civilinio ieškinio patenkinimui;

-prie bylos saugomą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 1101 su pakrovėju ir garantiniu kvitu bei pakuotėmis „Labas“ SIM kortelėmis-perduoti S. V. sutuoktinei I. B.;

-vaizdajuostę gražinti Kauno apygardos prokuratūrai;

-N. K. rūbus perduoti K. K.;

-N. K. ir S. V. lyginamuosius kraujo pavyzdžius-sunaikinti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.