- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- P-492-184-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00172-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui
- Trečiasis asmuo
- V. Š., V. K. V., K. K., A. V., I. G.
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-371/2013 pagal pareiškėjo A. A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V. Š., V. K. V., K. K., A. V., I. G. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. P. 2013 m. vasario 27 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 4–8371–(1.3) Dėl A. V., K. K., I. G., V. K. V., V. Š. privataus sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 14VĮ–(14.14.2)–1252 Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo – pertvarkymo projektą, Kretingos rajone; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1?–(7.5)–15 3, 4, 5.1 dalis; 4) pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4–8371–(1.3) Dėl A. V., K. K., I. G., V. K. V., V. Š. privataus sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale 2008 m. gruodžio 30 d. įregistruotus (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano kadastrinius duomenis; 5) pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14VĮ–(14.14.2)–1252 dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo – pertvarkymo projektą, Kretingos rajone ir Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruotus (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo kadastrinius duomenis; 6) priimti atskirąją nutartį dėl atsakovų tarnautojų (darbuotojų) pažeistų aukščiau minėtų įstatymų ir teisės aktų. Taip pat pareiškėjas 2013 m. vasario 27 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis (neturėjimą informacijos apie tai, kada skundžiami įsakymai buvo priimti, nes šie įsakymai nebuvo viešai publikuoti, ginčijamuose įsakymuose klaidingai nurodoma ar visiškai nenurodoma jų apskundimo tvarka), pažymėjo, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą, tvartą ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių pagrindu 2012 m. spalio 3 d. bei 2012 m. spalio 10 d. Taigi įsigijęs minėtą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas įgijo ir visas su šiuo turtu susijusias teises ir pareigas. Pareiškėjo nurodytų priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku paduoti skundą, teismas nepripažino objektyviomis, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo paduoti netenkino ir jo skundo reikalavimus dėl šių įsakymų panaikinimo atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamą 2013 m. vasario 7 d. sprendimą priėmė centrinis administravimo subjektas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl sprendė, kad su skundu dėl ginčijamo akto panaikinimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti 2013 m. vasario 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus sprendimo Nr. 1?-(7.5)-15 3, 4 dalis ir 5.1. punktą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Pareiškėjo reikalavimus pripažinti negaliojančiais kadastro duomenis teismas laikė išvestiniais reikalavimais iš aukščiau minėtų skundo reikalavimų – panaikinti ginčijamus 2008 m. lapkričio 26 d. ir 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymus, todėl šiuos reikalavimus taip atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priimti atskirąją nutartį dėl atsakovų tarnautojų (darbuotojų) pažeistų teisės aktų nepatenka į administraciniams teismams priskirtų nagrinėti bylų kategorijas (ABTĮ 15 straipsnis), taigi toks reikalavimas nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Šį skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. A. P. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo A. A. P. skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1?–(7.5)–15 pakeitimo, bei perdavė pirmosios instancijos teismui šio pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 4–8371–(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ–(14.14.2)–1252 buvo priimti ne paties pareiškėjo, bet kitų asmenų (subjektų) atžvilgiu, o pareiškėjas šiuo metu yra šių asmenų teisių perėmėjas (2012 m. spalio mėn. įsigijo iš jų nekilnojamąjį turtą, kurio atžvilgiu buvo priimti ginčijami įsakymai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas, perimdamas (įsigydamas) nekilnojamąjį turtą, turėjo objektyvią galimybę ginčyti ir nurodytus administracinius aktus, susijusius su šio turto statusu, ir to nepadaręs, praleido įstatymo nustatytus jų apskundimo terminus. Akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. egzistavo objektyvios priežastys (aplinkybės), sutrukdžiusios pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl atskirosios nutarties priėmimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad iš nurodyto sprendimo turinio matyti, jog tiesiogines teisines pasekmes, susijusias su Žemės reformos įstatymo nuostatų taikymu, pareiškėjui sukėlė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus sprendimai (veiksmai), todėl nurodytas pareiškėjo reikalavimas yra teismingas būtent Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir, atitinkamai, klausimas dėl šio reikalavimo priėmimo yra nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.
III.
Pareiškėjas A. A. P. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-371/2013 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2, 8, 9, 11, 12 punktuose nurodytais pagrindais.
Pareiškėjas nesutinka su ta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismo nutarties dalis buvo palikta nepakeista. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis yra be motyvų. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau šis prašymas pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo liko neaptartas. Teigia, jog apie skundžiamų Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 4–8371–(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 14VĮ–(14.14.2)–1252 turinį pareiškėjui tapo žinoma iš NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. spendimo Nr. 1T-(7.5)-15, todėl pareiškėjo manymu, skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas nepraleidus nustatyto termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesas neatnaujintinas.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundą, išskyrus reikalavimą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1?–(7.5)–15, buvo atsisakyta priimti. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi, pareiškėjo skundo dalis nepriimta nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju byla dėl dalies pareiškėjo reikalavimų net nebuvo iškelta ir nebuvo pradėta nagrinėti, todėl ji nėra prilyginama užbaigtai bylai. Darytina išvada, jog nesant užbaigtos administracinės bylos negalimas proceso atnaujinimas, kadangi tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-371/2013 negali būti proceso atnaujinimo objektu.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS438-371/2013 negalėjo būti paduotas, jis yra netenkinamas ir procesas neatnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. P. prašymą atnaujinti procesą atmesti.
Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS438-371/2013 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.