Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-09-10 · Administracinė byla Nr. I-691-386/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-09-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
I-691-386/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00391-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
L. D.
Administracinė byla Nr.I-691-386/2012 m.;Proceso Nr. 3-63-3-00391-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 24; 63.3.2; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, susipažinusi su pareiškėjo L. D. skundu dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 22 d.rašto Nr. (1.8)-SR-3130 ir 2012 m. liepos 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-2813(7.2310) panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas (kaip prašymo tekste) – galimybės, teisės inicijuoti teisinį ginčą dėl nutarčių naikinimo/apskundimo turint byloje advokatą Klaipėdos teisme (ABTĮ 17 str.) teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti (neįgalus NP Nr. 0673015) pareiškėjas. Pastebint, kad Tarnybai yra teikti NDNT išduotos formos pažymos, o kitų formų išduoti skyrius nėra įgaliotas.

Iš skundo motyvų bei pateiktų skundžiamų administracinių aktų matyti, kad pareiškėjas skundžia 2012 m. liepos 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. SP-2813(7.2310), kuriuo buvo atsisakyta teikti L.D. antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I-312-583/2012. Taip pat skundžia Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (1.8)-SR-3130, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog Tarnyba 2012 m. rugpjūčio 9 d. išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo skundą ir jei jis nesutinka su 2012 m. rugpjūčio 9 d. atsakymo motyvais, atsakymą turėtų skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas prie skundo pridėjo 2012 m. liepos 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-2813(7.2310) nuorašą ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (1.8)-SR-3130 nepatvirtintą kopiją.

Konstatuojama:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 22 d.rašto Nr. (1.8)-SR-3130.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 9toliau - ir Tarnyba) skundžiamu aktu - 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr.(1.8)-SR-3130 papildomai informavo pareiškėją apie jo skundo, reg. Nr. (1.8)GD-180, išnagrinėjimą. Tarnyba 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (1.8)-SR-3130 informavo pareiškėją, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (1.8)-SR-3003 išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, reg. Nr. (1.8)GD-180, bei išdėstė savo motyvus dėl prašymo netenkinimo. Tačiau pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Tarnybai skundą nesutinkamas su 2012 m. rugpjūčio 9 d. atsakymu ir jame išdėstytais motyvais.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

Pažymėtina, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštas pareiškėjui apie priimtą sprendimą, kuris išdėstytas Tarnybos 2012 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (1.8)-SR-3003, nėra individualus administracinis aktas, kadangi šiuo raštu jokios teisinės pasekmės pareiškėjui nesukeliamos. Pareiškėjas šiuo raštu tik pakartotinai informuojamas apie priimtą sprendimą.

Atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl informacinio pobūdžio raštų teisėtumo, pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu - kaip nenagrinėtiną teismų. Taip pat akcentuojama, jog aplinkybė, kad ginčijamame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, nereiškia, kad pareiškėjui apskundus aktą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo pobūdžio ir galimybės jį nagrinėti administraciniame teisme.

Dėl 2012 m. liepos 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-2813(7.2310)

ABTĮ 35 straipsnis numato, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjektas, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiamas, buveinė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija ir jam tiesiogines teisines pasekmes sukeliantį Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. SP-2813(7.2310), kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą. Todėl ABTĮ 35 straipsnio prasme, ginčo teritorinis teismingumas šiuo atveju turi būti nustatomas pagal institucijos, kurios sprendimas sukėlė pareiškėjui tiesiogines pasekmes, buveinę, t.y. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buveinę.

2005 m. balandžio 5 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-105 patvirtinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai, kurių 7 punkte numatyta, kad Tarnybos buveinės adresas: Dvaro g. 123A, Šiauliai, Lietuvos Respublika. Šiaulių miestas yra priskirtas Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio 9 dalis), todėl pareiškėjo skundas šiuo atveju turi būti paduodamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teikdamas skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nurodo, kad vadovaujasi ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, numatančia jog, kada administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę pareiškėjui pasirikti teritorinį teismingumą, t.y. kada atsakovais yra keli administravimo subjektai. Vadovaujantis šia administracinių bylų teiseną reglamentuojančia teisės norma, esant keliems atsakovams, atitinkamas apygardos administracinis teismas skundo (prašymo) priėmimo nagrinėti stadijoje privalo patikrinti, ar konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas (-ai) atitinka ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra ar skundo reikalavimas yra toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Taigi teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Būtent įvertinus skundo reikalavimus teismas gali spręsti ar yra sąlygos, numatytos ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytai pareiškėjo teisei realizuoti, t.y. teismingumui pasirinkti (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.AS-438-516/2009). Neįvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis pasirenkant teismingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr.(1.8)-SR-3130 panaikinimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų, teismo sprendimas dėl skundžiamo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atsakovei Klaipėdos tarnybai nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir ji negali būti atsakovu šioje byloje, todėl pareiškėjui išnyksta teisė pasirinkti teismą pagal teritorinį teismingumą (ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje).

Nustačius, kad byla pagal pareiškėjo skundą dalyje dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. SP-2813(7.2310) nepriskirtina nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atsisakytina priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nurodant, kad pareiškėjas dėl 2012 m. liepos 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-2813(7.2310) turi teisę kreiptis skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjo L. D. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (1.8)-SR-3130 ir 2012 m. liepos 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-2813(7.2310) panaikinimo.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė