Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-472-558/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-20
Bylos Nr.: 2-472-558/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19292-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Knezevičienė
Ieškovas: R. K.
Trečiasis asmuo: D. K., S. Š., D. P., V. M., UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, R. G., A. K., UAB „Intersalas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, UAB „Hansa trailer“, UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, D. V., V. Š.
Atsakovas: V. K.

Civilinė byla Nr. 2-472-558/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19292-2015-0

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.4.2; 2.6.5.2.1; 3.4.1.2

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Linai Kelevišienei,dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,trečiajam asmeniui D. K.,trečiajam asmeniui S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims D. P., V. M., UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, R. G., A. K., UAB „Intersalas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, UAB „Hansa trailer“, UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, D. V., V. Š., S. Š., D. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnametės D. K., gim. 1998-05-30 gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 4) priteisti iš atsakovo Virgilijaus K. nepilnametei dukrai D. K., gim. 1998-05-30, po 175 Eur išlaikymą, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo ieškinio teisme padavimo dienos; 5) priteisti iš atsakovo V. K. nepilnametei dukrai D. K. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, kurių bendra suma – 5 213 Eur; 6) priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės R. K. naudai 5 792 Eur neturtinės žalos; 7) priteisti ieškovei R. K. asmeninės nuosavybės teise butą - kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos; 8) atsakovui V. K. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir pistoletą Beretta 84 FS Cheetah, neišmokant ieškovei piniginės kompensacijos; 9) atsakovo įsipareigojimus D. P., V. M., Swedbank, AB, UAB „General Financing“, R. G., A. K., UAB „Intersalas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, UAB „Hansa trailer“, UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, D. V., V. Š., S. Š. pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; 9) ieškovės įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos pripažinti ieškovės asmenine prievole; 10) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K.; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad po santuokos sudarymo ilgą laiką šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Nuo 2006 metų atsakovas paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas visiškai šeima nesirūpino, neteikė jokio išlaikymo. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis visiškai nustojo rūpintis šeima, neprisidėjo prie būsto išlaikymo, neteikė jokio išlaikymo savo nepilnametei dukrai, su ja nebendravo. Dukros išlaikymui prašo priteisti po 152 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Taip pat ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant per mėnesį po 152 Eur. Kai atsakovas paliko šeimos namus buvo nemažai turto šeimos vardu, tačiau šiai dienai jis turtą realizavo, pakeitė jo formą, įsigijo kitą turtą kitų asmenų vardu. Visa tai buvo padaryta be ieškovės žinios. Santuokoje įgytas nekilnojamasis butas – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) turėtų būti priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 metų ieškovė viena rūpinosi jo išlaikymu. Ieškovė sutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei pistoletas Beretta 84 FS Cheetah asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti atsakovui. Ieškovė po santuokos nutraukim sau išlaikymo nereikalauja, nes yra darbinga, tačiau prašo priteisti neturtinę žalą 5 792 Eur. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas. Dėl jo veiksmų iširo šeima, dukros prarado tėvą, kuris su jomis visiškai nebendrauja. Giminės, bendradarbiai bei kaimynai pradėjo įtariai žiūrėti ir už akių pašiepti, dėl ko nuolat jaučia įtampą ir dvasinį diskomfortą. Ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo turimas prievoles, šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, nes atsakovas paliko šeimos namus 2006 metais, todėl jos pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė pripažįsta, kad prievolė valstybei, kuri sudaro 2 179,39 Eur yra jos asmeninė prievolė (1t.b.l.164168).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovui V. K. nepavykus įteikti procesinių dokumentų, ieškovė juos įteikė adresatui asmeniškai: pirminio ieškinio kopiją su priedais 2015-10-06, patikslinto ieškinio kopiją su priedais 2016-06-30 (1t. b.l. 121, 2t.b.l.21 ). Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2016-10-03 byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis (2t. b.l.22-23). Šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteikti nepavyko ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie atsakovo darbovietes neturi, Gyventojų registro tarnybos duomenimis įrašo apie atsakovo V. K. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (1t.b.l. 102,103, 204). Kadangi atsakovo gyvenamosios vietos ir darbovietės tapo nežinomos, teismas 2016-11-21 nutartimi atsakovui šaukimą į teismo posėdį įteikė viešojo paskelbimo būdu (1t. b.l. 138,139-140). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Trečiajam asmeniui V. M. procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai (1t. b.l. 99,193), atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nepavykus įteikti šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį, teismas 2016-11-21 nutartimi trečiajam asmeniui šaukimą į teismo posėdį įteikė viešojo paskelbimo būdu (1t. b.l. 138,139-140).

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog R. K. valstybės biudžetui skolinga 2 179,39 Eur. Iš V. K. valstybė išieško 2 179,39 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Aurelija Puodžiukienė, 63,88 Eur, išieškojimą vykdo antstolis Donatas Kisielius, 4 894,58 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Daiva Prunskienė. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės pateiktu prašymu dalyje dėl santuokos metu įgyto turto- buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos priteisimo atsakovui, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra įgytas iš ieškovės lėšų. VMI prie FM sutinka, jog iš ieškovės ir atsakovo antstolių išieškomos sumos valstybei laikytinos asmeninėmis šalių prievolėmis, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš ieškovės ir atsakovo asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą (1t. b.l. 58-60, 2t. b.l.1-4).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu dalyje, jog ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) be piniginės kompensacijos V. K. atmesti. Skolą R. G. 48 215,72 Eur pagal 2012-06-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-2529-28/2006 ir 55 493,80 Eur pagal 2010-05-23 vykdomąjį dokumentą Nr.DA – 3200 pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (1t. b.l.122-125, 126). Pateikė prašymą nagrinėti bylą jam ir jo atstovui nedalyvaujant (2t.b.l.53-54).

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, jog įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr.2-8655-819/2011 (reikalavimas perleistas UAB „Gelvora“ reikalavimo sutarties pagrindu) liktų asmeniniu atsakovo įsipareigojimu. Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (2t.b.l.122-123).

Teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovas susiradęs kitą moterį paliko šeimos namus 2006-05-13. Šią datą ji puikiai atsimena, nes tą dieną buvo jos mirusio brolio metinės. Ieškovei grįžus iš jų, atsakovas susidėjo savo daiktus ir išsikėlė iš šeimos namų. Po atsakovo išėjimo iš namų, praėjus kažkiek laiko, ieškovė gavo laiškus, adresuotus atsakovui dėl jo skolų. Už skolas priverstinai buvo parduotas jų namas. Kiek skolų atsakovas turėjo jai nėra žinoma, ji sandoriuose nėra dalyvavusi, su ja atsakovas dėl lėšų skolinimosi nėra kalbėjęs. Jos duomenimis visi atsakovo skoliniai įsipareigojimai atsirado kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Palikęs namus atsakovas visiškai neišlaikė šeimos, nesirūpino šalių dukra (tuo metu ji buvo nepilnametė), jos nelankė, nebendravo, neteikė jai jokio išlaikymo. Visa našta teko jai vienai. Patikslino ieškinio reikalavimą dėl dukros išlaikymo, prašo priteisti ne 175 Eur, kaip nurodė rezoliucinėje dalyje, o 152 Eur. Prašo priteisti dukros išlaikymui mažesnę sumą, nes supranta, kad atsakovas turi begalę skolų, todėl abejoja, ar iš viso jis sugebės sumokėti ir tokį išlaikymą. Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, nes dukra sulaukė pilnametystės.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, šalių dukra, D. K., kuri bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete nurodė, kad atsakovas, jos tėvas, išėjo iš namų, kai ji buvo 2 klasėje. Atsakovas jos nelankė, ja visiškai nesidomėjo. Išlaikymo atsakovas neteikė, ja visiškai rūpinosi tik ieškovė ir jos sesuo su vyru. Jai yra žinoma, kad šiuo metu atsakovas yra Ispanijoje, nes lapkričio mėnesį ji bendravo su juo per Skype programą. Pilnai sutinka su ieškinio reikalavimu dėl jos išlaikymo. Paaiškino, kad kartais ji yra skambinusi tėvui ir prašiusi jo pinigų, tai jis yra davęs 15 Eur, tačiau vėliau atsakovas pinigų neduodavo, sakydamas, kad jis nėra pinigų mašina.

Trečiasis asmuo S. Š. nurodė, jog iš atsakovo V. K. jo naudai yra vykdomas išieškojimas (antstolis Vitalis Milevičius). Skola sudarė 99 561,41 Eur, tačiau dalis skolos yra padengta, kiek tiksliai nepamena, antstoliui priverstinai pardavus skolininko turtą iš varžytynių. Ieškovės jis nepažįsta, skolino pinigus atsakovui asmeniškai, juo pasitikėjo, nes tuo metu atsakovui verslas sekėsi gerai. Neprieštaravo, kad prievolė būtų pripažinta atsakovo asmenine prievole.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P., kuris yra ieškovės žentas, nurodė, kad visi jie kartu gyveno name, kuris vėliau priverstinai buvo parduotas už atsakovo skolas. Atsakovas, kuris yra liudytojo uošvis, išsikraustė iš šeimos namų 2006 metais. Jam yra žinoma, kad atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, nes po išėjimo iš namų, po kurio laiko, jis pats asmeniškai buvo sutikęs atsakovą su moterimi, kurią atsakovas pristatė, kaip savo moterį. Jos vardas I. Visos skolos ir problemos prasidėjo, kai atsakovas išėjo iš namų: namas, kuriame jie visi gyveno buvo parduotas iš varžytynių už atsakovo skolas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Šalys 1987-10-24 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4898 sudarė santuoką (1t.b.l.6). Gyvenant santuokoje 1998-05-30 susilaukė dukters D. K., kuri šiuo metu yra pilnametė (1t.b.l.7). Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis susirado kitą moterį, 2006-05-13 paliko šeimos namus ir nuo to momento visiškai nesirūpina šeima, neteikia dukrai jokio išlaikymo, visais šeimos poreikiai rūpinasi tik viena ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Atsakovo neištikimybės ir nesirūpinimo šeima faktai yra įrodyti ieškovės, jų pilnametės dukros D. K. paaiškinimais, V. P. liudijimu, iš kurių nustatyta, kad atsakovas 2006-05-13 paliko šeimos namus dėl kitos moters vardu I., visiškai nesirūpina šeima, neteikia dukrai jokio išlaikymo, su dukra nepalaiko jokio ryšio, nesidomi jos mokslais, laisvalaikiu, sveikata. Atsakovo nesirūpinimą šeima patvirtina į bylą ieškovės pateikti jos mokėjimai už bendro būsto paslaugas (2t.b.l.180-199). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas laiko pagrįstais ieškovės teiginius, jog atsakovas būdamas santuokoje su ieškove paliko šeimą ir daugiau nei 10 metų nesirūpindamas šeima, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam bei remti šeimą tiek moraliai, tiek materialiai.

Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl kaltės nepateikė, teismo procesu nesidomėjo, atsikirtimo dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai, esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. K. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2006 m. gegužės mėn. 13 d. (CPK 186, 187 str. str.).

Nutraukus santuoką ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė K. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Ieškovė nepareiškė reikalavimo priteisti jai išlaikymą, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jai 5 792 Eur neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1987-10-24, t.y. truko beveik 19 metų. Šalių santuoka nutraukta konstatavus atsakovo kaltę, o būtent, atsakovo neištikimybę ir šeimos nesirūpinimu. Atsakovo elgesys su ieškove suteikė jai dvasinių išgyvenimų, psichologinių skausmų, moralinių sukrėtimų, nepatogumų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl D. K., gimusios 1998-05-30, gyvenamosios vietos nustatymo atsisako, nes ji tapo pilnamete. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė šio reikalavimo, o be to šalių dukrai D. K. tapus pilnamete, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškovė prašo nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės priteisti iš atsakovo po 175 Eur, teismo posėdžio metu nurodė po 152 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodydama, kad ši suma užtikrina tik minimalius vaiko poreikius. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo šalių dukra D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad specialių poreikių, būdama nepilnamete neturėjo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai išmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius: 2015 m. sausio mėnesį sudarė – 157,75 Eur, 2015 m. vasario mėn. – 249,33 Eur, 2015 m. kovo mėn. – 249,33 Eur (1t.b.l. 10). Ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis daiktas butas/patalpa – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.44-45). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių (1t.b.l.47). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba (1t.b.l.102). Atsakovo vardu nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų bei kilnojamųjų daiktų – transporto priemonių (1t.b.l.44,47). Atsakovas nuo 1993-08-04, valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 vnt. akcijų, tačiau minėta bendrovė Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 sprendimu pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruotina iš juridinių asmenų registro (1t.b.l.48-49, 2t.b.l.179). Ginklų registro duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotas ginklas pistoletas Beretta 84 FS Cheetah (1t.b.l.84). Atsakovas turi daug skolinių įsipareigojimų, kurie išieškomi priverstine tvarka (1t. b.l.58-60,64-72).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis nuo 2016-09-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad prašomas išlaikymo dydis yra mažesnis negu ½ MMA, todėl iš atsakovo D. K., gimusiai 1998-05-30, priteistina po 152 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-06-01, iki jos pilnametystės – 2016-05-30, (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Vaikui išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008-01-28 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 144,81 Eur (500 Lt), kas sudarytų 5 213 Eur. Kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo 2006-05-13, t.y. kai šalys gyveno skyrium, patvirtino ir šalių dukra teismo posėdžio metu bei pateikta į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-07-22 išvada (1t.b.l.87-88), kurioje pokalbio su specialiste metu D. pasakojo, kad paskutinį kartą tėvą matė per Šv.Velykas, kai jis buvo atvykęs į Lietuvą iš Ispanijos, kur ten ir gyvena. Kai šeima gyveno kartu abu tėvai ja rūpinosi. Šiuo metu ja rūpinasi tik mama. Tėtis tik kartais ką nors nuperka, prieš Šv.Velykas atvežė striukę ir dvejus marškinėlius, pinigų neskyrė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai išlaikymo įsiskolinimas D. K., gimusiai 1998-05-30, skaičiuojamas nuo 2012-06-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2015-06-01, kas sudarytų 5213,16 Eur ( 144,81 Eur x 36 mėn. ) ir jis priteistinas iš atsakovo Virgilijaus K. dukros D. K. naudai (CK 3.200 str.).

Svarbu pažymėti tai, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 str.), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotoju vykdymo procese gali ir turi būti pats pilnametis, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, D. K., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas jai.

Dėl turto padalinimo

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo butą – kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 10 900 Eur (1t. b.l. 46, 169,170). Transporto priemonių neįgijo (1t. b.l. 171). Santuokos metu šalys taip pat įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 vnt. akcijų, kurių vertė 144 810 Eur, pistoletą Beretta 84 FS Cheetah, kurio vertė 1 000 Eur (1t. b.l. 94, 159, 172-173). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodytų aplinkybių neginčijo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (2t. b.l. 179, 207-210). Atsižvelgiant į tai, kad įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro, įmonės akcijos į dalintino turto balansą neįtrauktinos.

Žemesnės instancijos teismas

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Ieškovė prašė santuokoje įgytą butą po santuokos nutraukimo priteisti jai, o atsakovui priteisti kilnojamąjį daiktą - pistoletą Beretta 84 FS Cheetah, neišmokant jai kompensacijos. Nurodė, kad atsakovui palikus šeimą, ji viena mokėjo buto komunalinius mokesčius, atsakovas nerėmė šeimos materialiai, jos turtinė padėtis yra sunki, santuokoje įgytas vieno kambario butas, kuriame ji gyvena su šalių dukra.

Paprastai sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1,2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas. Šiuo atveju, ginčo nėra dėl byloje nustatytos turto vertės, todėl nustatant dalintino turto vertę, teismas remiasi byloje pateiktais ieškovės įrodymais (VĮ Registrų centro duomenimis).

Nagrinėjamu atveju, šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalijamo nekilnojamojo turto vertė sudaro 10 900 Eur (1t. b.l.46). Atsakovui palikus šeimą nuo 2006 metų ieškovė viena rūpinosi šalių turto išlaikymu, viena mokėjo komunalinius patarnavimus už butą, kuris yra apšildomas centriniu šildymu. Tai reiškia, kad ieškovės mokėtini komunaliniai mokesčiai, nebuvo vien ieškovės pareiga, butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai privalėjo rūpintis ir mokėti mokesčius, ar bent atsakovas palikęs šeimą, privalėjo materialiai remti savo sutuoktinę ir padėti išlaikyti turtą. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė viena apmokėdavo išlaidas bendram su atsakovu turtui (butui) išlaikyti (šildymas, elektros energija, kitos paslaugos), todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo padengti visų patirtų išlaidų (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), kurios pagal pateiktus byloje įrodymus sudaro 1 210,39 Eur, atsakovui tenkanti mokėti dalis - 605,20 Eur (1 210,39 Eur/2 ) (2t.b.l.180-199).

Vieno sutuoktinio dalis bendrame turte taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje yra numatyta sąlyga, kai dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, net ir laikantis bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, faktinės sutuoktiniams tenkančios turto dalys gali būti nevienodos, o būtent: vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad terminas, per kurį negautos pajamos apskaičiuojamos, negali būti ilgesnis nei penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo. Ieškovės argumentas, kad ji viena rūpindamasi šalių santuokos metu įsigytu turtu (mokėjo visus komunalinius mokesčius) ženkliai prisidėjo prie turto išlaikymo, yra nepaneigtas bei įrodytas ieškovės pateiktais įrodymais. Taip pat nukrypimo nuo lygių dalių principo svarbi aplinkybė yra ir ta, kad ieškovė neprašo priteisti jai santuokoje įgyto daikto – pistoleto (įsigijimo data 2001-08-09), kurio vertė 1 000 Eur ½ dalies kompensacijos (1t. b.l.94). Todėl teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir sumažinti atsakovo dalį bendrame turte. Todėl nustatant santuokoje įgyto turto dalis, ieškovei pripažintina teisė į 2/3 dalis (piniginė išraiška 7 266,66 Eur), o atsakovui 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant jį natūra ieškovei, o atsakovui išmokant 3 633,33 Eur (10 900 Eur : 3) kompensaciją už ieškovei atitenkantį santuokoje įgytą turtą.

Ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui pistoletą Beretta 84 FS Cheetah, kurio vertė 1 000 Eur (1t. b.l. 159), neišmokant ieškovei kompensacijos už jam atitenkantį santuokoje įgytą daiktą yra tenkintinas pilna apimtimi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas niekur nedirba (1t.b.l.102). Gyventojų registro tarnybos duomenimis įrašo apie atsakovo V. K. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (1t.b.l. 103). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu atsakovas gyvena Ispanijoje. Dėl nurodyto, yra pagrindo manyti, kad ieškovės interesai gauti iš atsakovo neturinės žalos atlyginimą gali būti apriboti. Todėl atlikus sumų įskaitymus, teismas sprendžia, kad yra tikslinga atsakovui priteisti 633,33 Eur (3 633,33 Eur - 3 000 Eur) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Atlikus paiešką LITEKO duomenų bazėje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-05-27 sprendimu priteisė iš R. K. ir V. K. valstybės naudai lygiomis dalimis 7525 Lt žyminį mokestį (civilinė byla Nr. 2–1642-603/2013). Teismas sprendžia, kad 2 179,39 Eur prievolė yra asmeninė R. K. prievolė, o 2 179,39 Eur prievolė yra asmeninė V. K. prievolė, nes atsiradusios bylinėjimosi išlaidos išnagrinėtoje byloje yra susijusios su sutuoktinių atsakomybe (CK 3.112 str. 2d.). Visos atsakovo V. K. prievolės valstybei yra asmeninės atsakovo prievolės, nes jos susijusios su atsakovo administracinėmis nuobaudomis, bei išnagrinėtose bylose priteistomis bylinėjimosi išlaidomis (CK 3.112 str. 2d.).

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2006 m. gegužės mėn. 13 d., todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2006-05-13, kai jie nustojo vesti bendrą ūkį (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog yra įregistruoti turto arešto aktai: Nr.0210005370 (kreditorius V. M., turto arešto mastas 34136 Lt, turto arešto pagrindas Trakų r. 2-asis notarų biuras, 2010-08-23 Vykdomasis įrašas Nr.DA-3200, Nr.0411003595 (kreditorius D. P., turto arešto mastas 95424,39 Lt, turto arešto pagrindas Vilniaus m. 2 notarų biuro vykdomasis dokumentas Nr.I-4681, 2010-10-07), Nr. 0311000725 (kreditorius A. K., turto arešto mastas 29759,16 Lt, pagrindas 2010-09-09 notaro S.Svaldenio vykdomasis įrašas Nr.2985) (1t. b.l. 13-15,17). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad apie šių prievolių egzistavimą jai nieko nebuvo žinoma, šios prievolės atsirado kai šalys gyveno skyrium, ji nedalyvavo pasirašant sandorius su minėtais kreditoriais, šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Tretieji asmenys V. M., D. P. ir A. K. gavę procesinius dokumentus (1t. b.l. 99,100, 118, 189, 193,194) prieštaravimų į patikslintą ieškinį nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad šios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės (CK 3.109 str. 1d. 5p.).

Atlikus paiešką LITEKO duomenų bazėje nustatyta, kad atsakovas su UAB „General Financing“ 2009-11-09 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimu už akių (civ.b.Nr.2-3248-833/2011) priteista iš atsakovo V. K. 5 401,71 Lt metinių įmokų, 196,17 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistos 319,28 Lt bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimu už akių (civ.b. Nr. 2-2439-535/2011) iš atsakovo V. K. UAB „Interselas“ naudai priteista 3586,54 Lt skolos, 2539,34 Lt delspinigių, 1343 Lt netesybų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 304,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Minėta prievolė atsirado 2010-02-18 paslaugos teikimo sutarties pagrindu.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimu už akių iš V. K. priteista “Swedbank”, AB naudai 2549,83 Lt skolos, 22,50 proc. dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 2002,34 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2011-07-21 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2549,83 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2011-08-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77 Lt bylinėjimosi išlaidų (civ.b.Nr.2-8655-819/2011). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-09 nutartimi (civ.b. Nr.e2-38425-820/2015) išieškotojas Swedbank, AB pakeistas į UAB „Gelvora“. UAB „Gelvora“ neprieštaravo, kad prievolė po santuokos nutraukimo būtų pripažinta atsakovo asmenine prievole.

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytos prievolės atsirado, kai šalys gyveno skyrium, todėl teismas prievoles UAB „General Financing“, UAB „Interselas“ , UAB „Gelvora“ pripažįsta atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (toliau – Bendrovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog Bendrovė ir V. K. 2008-09-22 sudarė Laidavimo sutartį Nr.LS/07-08-470, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kaip laiduotojas neatlygintinai kaip solidarus skolininkas atsakyti Bendrovei kaip kreditoriui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu už UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojimų pagal 2008-09-22 Lizingo sutartį Nr.200809F-41 tinkamą įvykdymą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-15 sprendimu priteista solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo V. K. Bendrovės naudai 792,84 Eur skolos, 193,69 Eur dydžio bauda, 231,92 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 63,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendrovė neprieštaravo, kad minėta prievolė laikytina atsakovo asmeninė prievolė (1t. b.l.181). Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.) ir į laidavimo asmeninį pobūdį, tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.1d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2013). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovo prievolė, atsiradusi laidavimo sutarties pagrindu laikytina asmenine jo prievole.

Iš pateikto į bylą vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado nustatyta, kad iš atsakovo V. K. išieškomos sekančios sumos: D. V. išieškoma skola pagal vykdomosios bylos Nr.0013/09/03978, sudaro 26339,41 Eur, pagal vykdomosios bylos Nr. 0013/10/01418 - 6060,70 Eur, pagal vykdomosios bylos Nr.0178/11/00621 – 8040,55 Eur, UAB „Hanse Trailer“ išieškoma skola vykdomojoje byloje Nr. 0013/10/00285 – 18651,64 Eur, V. Š. išieškoma skola vykdomojoje byloje Nr. 0013/10/01559 – 13099,76 Eur, S. Š. išieškoma skola 99561,41 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0013/10/02417 (1t.b.l.66-70). Tretieji asmenys D. V., UAB „Hanse Trailer“, gavę patikslinto ieškinio kopiją prieštaravimų dėl prievolės pobūdžio nepateikė (1t. b.l. 186,187,192), į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas sprendžia, kad minėtos prievolės yra atsakovo asmeninės prievolės. Trečiasis asmuo S. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovės jis nėra matęs, skolino pinigus atsakovui asmeniškai, todėl neprieštaravo, kad prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad prievolė S. Š. yra asmeninė atsakovo prievolė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomoji byla, kurioje išieškotojas G. B. 2015-12-08 yra baigta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartimi trečiasis asmuo G. B. pašalintas iš proceso (2t.b.l.17, 22-23), todėl prievolės klausimas šioje dalyje nesprendžiamas.

Trečiasis asmuo R. G. pateikė prieštaravimą, kuriame prašo skolą 48 215,72 Eur pagal 2012-06-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-2529-28/2006 ir 55 493,80 Eur pagal 2010-05-23 vykdomąjį dokumentą Nr.DA – 3200 pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (1t. b.l.122-125, 126). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-06-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2529-431/2006 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. K. išieškotojo R. G. naudai. 2015-06-26 skolos likutis pagal minėtą vykdomąjį dokumentą sudaro 48215,72 Eur (1t.b.l.176). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie šią prievolę jai nebuvo žinoma, ji sutikimo sudaryti sandorį nedavė, todėl ji laikytina asmenine atsakovo prievole. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, šiuo konkrečiu atveju, R. G., privalėjo įrodyti paskolos pagrindu gautų pinigų panaudojimą šeimos interesais (CK 3.109 str.1d.5p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2012). Tokių įrodymų trečiasis asmuo nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu, teismas pripažįsta aukščiau nurodytą prievolę asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1t.b. l. 1,173). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutartimi atidėjo ieškovei R. K. 337 Eur žyminį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo (1t. b.l. 78)..

Kadangi atsakovas V. K. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 350 Eur ieškovės turėtos advokato išlaidos (CK 3.70 str. 2 d.).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra patenkintas, jai iš atsakovo priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 90 Eur žyminis mokestis.

Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei atmetus reikalavimą dėl 2 792 Eur neturtinės žalos priteisimo ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 84 Eur (5 792 Eur- 3 000 Eur) (CPK 80 str. 1d.1p.) žyminio mokesčio.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisus 2/3 buto ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 218 Eur (7 266 Eur x 3%), išskaitant jau sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį, todėl bendra ieškovės mokėtina suma sudaro 261 Eur.

Atsakovui priteisus 1/3 asmeninės nuosavybės teise butą ir pistoletą jis turėtų į valstybės biudžetą sumokėti 139 Eur (3 633 Eur + 1 000 Eur x 3%) žyminio mokesčio.

Priteisus dukrai išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo priteisiamas 211 Eur žyminis mokestis (152 Eur x 12x 3% + 5 213,16 Eur x 3%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Taigi atsakovui viso mokėtina žyminio mokesčio suma valstybei sudaro 440 Eur.

Iš atsakovo priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 25,94 Eur, valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dėl D. K., gimusios 1998-05-30, gyvenamosios vietos nustatymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1987-10-24, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4898, tarp R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Virgilijaus K. , a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K..

Priteisti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 152 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-06-01, iki jos pilnametystės – 2016-05-30.

Priteisti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 5 213,16 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trylikos eurų 16 ct).

Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą:

Priteisti ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą - kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pistoletą Beretta 84 FS Cheetah.

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 633,33 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 33 ct) kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti ieškovė R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmenines prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti prievolę kreditoriui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „Gelvora“ asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „General Financing“ asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „Interselas“ asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „Hansa trailer“ asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ pagal 2008-09-22 Laidavimo sutartį Nr.LS/07-08-470, asmenine atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos turėtas 391 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 261 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio bei 25,94 Eur (dvidešimt penkių eurų 94 ct) pašto išlaidas, sumokant juos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centrui, Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė