Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-04-05 · Byla Nr. ATP-194-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-05
Bylos Nr.
ATP-194-606/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00036-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-194-606/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00036-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; 3.26.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo S. U. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimu S. U. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. sausio 16 d. 22.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,54 promilės girtumas), vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti S. U. administracinę nuobaudą – nuo 289 Eur iki 434 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių iki vienerių metų šešių mėnesių. Nurodo, kad S. U. padarė tyčinį, grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką asmens darbo pobūdis, šeimos interesai nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl, apelianto nuomone, teismo nurodytos aplinkybės, kad S. U. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ar dėl kitų priežasčių, nėra reikšmingos. S. U. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Apelianto manymu, apylinkės teismas kažkokių tai išskirtinių priežasčių, dėl kurių S. U. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, už tokį grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nenurodė. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija .už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. Lukošiaus apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone, skundžiamame nutarime apylinkės teismo nurodyti motyvai, kurių pagrindu S. U. buvo paskirta švelnesnė negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, t. y., kad S. U. pripažino kaltę, galiojančių nuobaudų neturi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei pripažinta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, nėra reikšmingi, todėl prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti S. U. administracinę nuobaudą – nuo 289 Eur iki 434 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad ATPK 302⁵ straipsnyje reikalaujama, jog apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje būtų nurodyta: apygardos teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje ar jo (jos) dalies esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame skunde prašoma Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-82-1010/2016 panaikinti ir S. U. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskiriant administracinę nuobaudą – nuo 289 Eur iki 434 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių iki vienerių metų šešių mėnesių. Šiuo atveju atkreiptinas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. Lukošiaus dėmesys į tai, kad nesutikdamas su teismo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį S. U. paskirtąja nuobauda, tam, kad būtų aiškios apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme, apeliantas prašydamas paskirti atitinkamą nuobaudą, turėtų ne abstrakčiai nurodyti atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas ir galimas paskirti nuobaudos rūšis ir jų dydžius, tačiau atsižvelgiant į ATPK 302⁵ straipsnyje numatytus reikalavimus, ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, privalėtų motyvuotai suformuluoti prašymą paskirti konkrečios rūšies ir konkretaus dydžio nuobaudą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad S. U. padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas sutinka su tuo, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir jų visumą, S. U. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taikė pagrįstai.

S. U. anksčiau administracine tvarka už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą nebaustas. Pažymėtina, kad S. U. per 18 metų vairavimo stažo (b. l. 16), administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik du kartus, t. y. 2009 m. spalio 6 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo ir 2013 m. spalio 8 d. jam buvo surašytas administracinis nurodymas už tai, kad vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 13–14). Šios aplinkybės parodo, kad S. U. iš esmės laikosi įstatymų keliamų reikalavimų, nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nustatyto neblaivumo laipsnis, pritaikius paklaidą, remiantis alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, leistiną 0,4 promilės neblaivumo ribą viršija nežymiai – 0,13 promilės. S. U. yra vedęs, dirba agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, augina dvi mažametes dukras (b. l. 15, 18). S. U. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. D. charakterizuojamas kaip darbštus, tvarkingas, paslaugus žmogus, seniūnijoje neigiamų atsiliepimų dėl jo niekada negauta. Tačiau akcentuotina ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. D. pateiktų duomenų nustatyta, jog S. U. prižiūri ir savo seną bei ligotą mamą, gim. (duomenys neskelbtini) m., kurią dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, jog (duomenys neskelbtini) metų amžiaus motinai, kuri iš esmės savimi pasirūpinti negali, reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ir gydymas, o vežimas pas gydytojus tokio amžiaus asmenį visuomeniniu transportu, būtų labai apsunkintas, todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemones sukeltų neigiamas pasekmes ne tik S. U., bet šiuo atveju ir jo ligotai motinai.

Esant nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti S. U. paskyrus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos minimumą bei, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atėmus teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą, Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė