- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- I-416-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00243-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- V.G.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Badalienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.G. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-04-26 teismo nutartimi priimtas pareiškėjo V.G. 2010-04-20 prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso – 556,37 Lt, už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-10-31 (b.l. 3).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Nurodo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos. Taip susidarė prašoma priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies suma, kurią pareiškėjas grindžia 2010-03-17 pažyma Nr. 3-PAZ1-1655 ir 2010-03-18 pažymą Nr. 3-PAZ1-1656 (b.l. 7-10, 11, 12). Byloje gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam ir (ar) jo atstovei nedalyvaujant (b.l. 27).
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Nurodo į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kuria atidėtas sprendimas įvykdymas vienerių metų laikotarpiui byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo. Prašo priimto sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui (b.l. 18-21).
Tretysis suinteresuotas asmuo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas pareiškėjams priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra. Prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo reikalavimus, kadangi policijos įstaigos neturi lėšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių negalės dalyvauti bylą nagrinėjant teismo posėdyje (b.l. 20-22).
Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Venckus teismo posėdžio metu palaiko atsakovo poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą. Mano, kad negautos pajamos yra žala. Paaiškina, kad buvo suklaidinti, nes tikėjosi, jog LR vyriausybė spręs ginčo situaciją, tačiau ji atsisakė skirti lėšas iš biudžeto ginčo nepriemokoms sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui V.G., iš viso - 566,37 Lt, už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-10-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Dalyvaujančių teismo posėdyje atsakovo atstovo Arūno Venckaus paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate. Iš 2010-03-17 pažymos Nr. 3-PAZ1-1655 ir 2010-03-18 pažymos Nr. 3-PAZ1-1656 matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-10-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta 566,37 Lt (b.l. 11, 12).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Pareiškėjas pagrįstai atsakovu įvardija Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kadangi pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais, ginčo laikotarpiu, buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, subjektu sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus ir kt. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ginčo suma turėtų būti vertinama kaip žala, kurią turėtų atlyginti ne policijos įstaiga, o valstybė.
Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas). Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl kreipimasis į teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-10-31, todėl prašymas laikytinas pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip buvo paminėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą laikytinas nepagrįstu, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjo prašymą patenkinti, priteisti V.G. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtą darbo užmokestį, iš viso – 566,37 Lt, Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 37 centus), už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-10-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.