- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1025-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J. F.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- individuali įmonė D
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-1025-492/2007
Teisėja Jūra Marija Strumskienė Procesinio sprendimo kategorija:
42.11.1.; 50.11.3.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. lapkričio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2030-580/2007 pagal J. F. ieškinį atsakovei D. B. , tretysis asmuo individuali įmonė D. B. stomatologijos kabinetas, dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovė J. F. prašė nutraukti 1996-07-18 nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais, sudarytą su atsakove D. B. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 1996-07-18 sudarė nuomos sutartį dėl trijų kambarių 56,38 kv.m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, iki 2011 m. liepos 18 d. Nuomos sutartis buvo patvirtinta notaro. Minėta sutartis 1996-07-19 buvo pakeista šalims nustatant, kad numojamos patalpos bus naudojamos gydytojos D. B. stomatologinio kabineto – įmonės veiklai. 1997-10-07 šalių susitarimu numos sutartis buvo dar kartą pakeista, o jos pakeitimas patvirtintas notaro. 2000-06-29 šalys sudarė susitarimą dėl numos sutarties su vėlesniais pakeitimais pakeitimą, kuriame nurodė, kad nuo 2000-07-01 numos mokestis yra 40 Lt už 1 kv.m (viso už nuomojamą plotą 2 256 Lt), kuris mokamas už einamąjį mėnesį iki 15 d. Buto nuomos terminas šalių susitarimu buvo nustatytas iki 2011-07-19. Ieškovė nurodė, kad per pakankamai ilgą sutarties vykdymo laiką įvyko esminiai įstatymų, ekonominių ir mokestinių sąlygų pasikeitimai, kurie tiesiogiai suvaržo ieškovės įsipareigojimų vykdymą, bei iš esmės pakeičia šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, sumažindami ieškovės gaunamą sutarties įvykdymą. UAB „Baltijos auditas“ atliko turto nuomos rinkos vertinimą bei nustatė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , 1 kv.m vidutinė nuomos kaina 2006 m. gruodžio mėnesį yra 55 – 65 litai. Tokiu atveju, šalių sutarta sutartyje kaina (40 Lt už 1 kv. m.) skiriasi nuo 15 iki 25 Lt., t.y. nuo 40 iki 60 procentų, todėl ieškovė praranda apie 700 Lt per mėnesį. Nuomojamos patalpos yra naudojamos stomatologiniam kabinetui, t.y. kaip administracinės patalpos, todėl šių patalpų dabartinis statusas – gyvenamosios patalpos, turi būti pertvarkytas į negyvenamųjų patalpų. Šiuo atveju turi būti mokamas nekilnojamo turto mokestis, kuris apskaičiuojamas nuo patalpų rinkos vertės (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnis). Turto mokestis sudarytų per metus apie 2 550 Lt arba 212 Lt per mėnesį, skaičiuojant apmokestinamą vertę pagal VĮ Registrų centras įvertinimą 283 542 Lt. Vadovaujantis LR Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 34 str. nuostatomis, juridinis asmuo (šiuo atveju nuomininkas) išmokantis, pinigus fiziniam asmeniui už nuomą privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti už nuomotoją 20 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio. Atsižvelgiant į tai, buvo sudarytas 2000-07-29 nuomos sutarties pakeitimo susitarimas. Aukščiau paminėta mokesčio įstatymo nuostata galiojo iki 2003-01-01, kai įsigaliojo naujas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pagal minėto įstatymo nuostatas, fizinio asmens pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl jis privalo savarankiškai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų pajamų. Ši aplinkybė iš esmės pakeičia šalių įsipareigojimų pusiausvyrą bei iš esmės sumažina ieškovo gaunamą sutarties įvykdymą. 2006-12-05 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl esamų nuomos sutarties vykdymo suvaržymų sudaryti jos pakeitimą pagal pateiktą projektą bei atstatyti šalių įsipareigojimų pusiausvyrą. Atsakovė nesutiko pakeisti bet kokias esamas sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovė Dalia Butkuvienė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996-07-18 sutartyje numatyta, kad patalpos išnuomotos nuo 1996-07-18 iki 2011-07-18 už 2255 Lt per mėnesį. Sutartyje ir vėlesniuose jos pakeitimuose buvo nustatyta, kad nuomos mokestis yra pastovus ir nesikeičia per visą nuomos laikotarpį, skaičiuojant po 40 Lt už 1 kv.m. Sudarant ilgalaikę nuomos sutartį atsakovė tikėjosi, kad nuomos mokestis be atsakovės sutikimo nebus keičiamas, nes priešingu atveju yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Susitardamos dėl ilgalaikės nuomos šalys prisiima tam tikrą riziką, nes nuomos kainos gali kilti ir lygiai taip pat gali kristi. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo teigti, kad atsakovei teko pareiga apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti už ieškovę nuomos mokestį. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1 straipsnis numatė, kad fizinių asmenų pajamų mokestį moka fiziniai asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, o taip pat pajamas iš Lietuvos Respublikos gyventojų ir iš kitos veiklos Lietuvos Respublikoje. Įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo gerokai anksčiau nei buvo sudarytos nuomos sutartys, todėl ieškovė negalėjo nežinoti apie tokios pareigos buvimą. Sutartyse jokia pareiga atsakovei mokėti šį mokestį nebuvo perkelta. Kadangi sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, pareigos atsakovei deklaruoti ir mokėti pajamų mokestį už ieškovę įstatymas nenumatė (Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnis). Aplinkybė dėl pajamų mokesčio mokėjimo jau buvo sutarčių pasirašymo metu ir todėl ši aplinkybė nėra nauja. Nurodė, kad nekilnojamojo turto mokestis mokamas nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, kurią nustato VĮ „Registrų centras“. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2005-04-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, buvo konstatuota, kad per laikotarpį nuo 1996-07-19 iki 2004-05-15 atsakovė sumokėjo 197 679 Lt nuomos, o turėjo sumokėti 143 256 Lt. Be to, atsakovė teigė už ieškovę per klaidą sumokėjusi 13 760,76 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Bylinėjimosi laikotarpiu dar sumokėjo 21 379 Lt nuomos mokesčio. Dėl to manė, kad buvo permokėjusi 89 562,76 Lt, t.y. nuomos mokestį sumokėjo iki 2007-10-15.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. liepos 10 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų nutraukti nuomos sutartį, pareikštų D. B. IĮ nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė pateikė UAB „Baltijos auditas“ 2006-11-14 Turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) , mėnesinės nuomos pajamos 2006-11-03 sudaro 3 060 Lt (l. 24, 58-76). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuomos sutartis buvo pasirašyta ilgam laikui, todėl nurodė, kad nuomos mokesčio padidėjimo riziką buvo prisiėmusi pati ieškovė (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 1 d. mokestį už juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą, nuosavybes teise priklausantį fiziniams asmenims, apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys. Ieškovė neįrodė, kad yra sumokėjusi nekilnojamojo turto mokestį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji patyrė nuostolių. Atsakovė sutiko mokėti pusę nekilnojamojo turto mokesčio (l. 105), todėl tai galėtų būti tik aplinkybe sutarties sąlygų pakeitimui CK 6.204 str. 3 d. 2 p. pagrindu, o ne sutarties nutraukimui. Paskutinio nuomos sutarties pakeitimo sudarymo metu Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 32 str. pajamoms, gautoms iš nuomos numatė 20 procentų apmokestinimo tarifą. Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 7 p. numato 15 proc. tarifą. Vadinasi, tarifas nepadidėjo, o sumažėjo. Šio mokesčio mokėjimas yra šalių sudarytos sutarties aiškinimo klausimas. Tiek esant vienokiai, tiek kitokiai įstatymo nuostatai šalys gali susitarti dėl to, kad mokesčiai valstybei bus įtraukti į mokamą mokestį arba mokami papildomai prie nuomos mokesčio. Reglamentavimo pasikeitimas nepakeičia šalių susitarimo. Kadangi gyventojų pajamų mokesčio buvimas buvo numatytas sutarties pasirašymo metu galiojančiame įstatyme, tai ieškovės argumentas dėl naujų nepalankių sutarties vykdymo aplinkybių CK 6.204 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovas atsisakė pirminiame ieškinyje D. B. stomatologijos kabinetui pareikšto ieškinio, nurodė, kad atsisakymo pasekmės jam žinomos, todėl šioje dalyje byla nutraukta ( CPK 4 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė J. F. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 7 p. reikalavimus, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nutraukdamas civilinę bylą dėl individualios įmonės D. B. stomatologinis kabinetas, teismas nusprendė dėl ieškovo nepareikštų reikalavimų ir tuo pačiu neišsprendė ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė prisiėmė nuomos mokesčio padidėjimo riziką. CK 6.487 str. 5 p. numatyta, kad nuomos mokestis gali būti keičiamas šalių sutarimu, bet ne dažniau kaip 2 kartus per metus. Tai reiškia, kad mokesčio sumažėjimo ar padidėjimo rizika buvo paskirstyta tarp šalių. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. pagrindu ieškovei tenka pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį, todėl šis mokestis traktuotinas kaip esminis praradimas, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė sumokėjusi šį mokestį. Šalys vykdydamos sutartį privalo elgtis sąžiningai, vadovautis bendradarbiavimo ir kooperacijos principais. Atsiradus kliūtims tinkamai vykdyti sutartį atsakovė pažeidė šias savo pareigas, nes nesutiko padaryti atitinkamų sutarties pakeitimų. Teismas nepasinaudojo CK 6.204 str 3 d. numatyta teise ir ex oficio nepakeitė sutarties sąlygų dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo tvarkos nustatymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatyminės pareigos deklaruoti mokestį nustatymas nuomotojui ar nuomininkui sprendžiant šį šalių ginčą reikšmės neturi. Pasikeitus įstatymams, pareiga mokėti fizinių pajamų mokestį atiteko nuomotojui, o nuomininkui atsisakius kompensuoti šį mokesti, atsirado realus sutarties vykdymo praradimas, todėl šio mokėjimo tvarka turi būti nustatyta nuomos sutartyje.
Atsiliepimas
Atsakovė Dalia Butkuvienė atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl sprendime padarytų procesinių normų pažeidimo yra nepagrįsti, nes ieškovė atsisakė reikalavimų atsakovui individualiai įmonei D. B. stomatologijos kabinetas, todėl šioje dalyje teismas pagrįstai nutraukė byla vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 4 p., o kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas, nes nepagrįstas. Teiginiai dėl mokesčių mokėjimo yra nepagrįsti. Sutartyse jokia pareiga atsakovei mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį nebuvo perkelta. Kadangi sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, pareigos atsakovei deklaruoti ir mokėti pajamų mokestį už ieškovę įstatymas nenumatė. Pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį tenka turto savininkui, o ne nuomininkui. Atsakovė pažymėjo, kad apeliacinis skundas yra neprasmingas, nes nuo 2007-10-01 atsakovė nutraukė nuomos sutartį.
Ieškovės J. F. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 1996-07-18 sudarė sutartį dėl trijų kambarių 56,38 kv.m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos iki 2011-07-18, nustatyta nuomos kaina 2 255 Lt (l. 16). Minėta sutartis 1996-07-19 buvo pakeista, šalims nustatant, kad nuomojamos patalpos bus naudojamos gydytojos D. B. stomatologinio kabineto – įmonės veiklai (l. 19). Numatyta, kad iki 1997-10-01 patalpos bus naudojamos neatlygintinai, o nuo 1997-10-01 bus mokama po 1 128 Lt kas mėnesį. 1997-10-07 šalių susitarimu 1996-07-19 nuomos sutartis buvo pakeista, nuomos mokestis nustatytas 1 128 Lt. 2000-06-29 šalys sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties su vėlesniais pakeitimais pakeitimą, kuriame nurodė, kad nuo 2000-07-01 nuomos mokestis yra 40 Lt už 1 kv.m, iš viso už nuomojamą plotą 2 256 Lt. Buto nuomos terminas šalių susitarimu buvo nustatytas iki 2011-07-19 (l. 22). 2006-12-05 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl esamų nuomos sutarties vykdymo suvaržymų (nekilnojamojo turto ir fizinių asmenų pajamų mokesčių) siūlydama sudaryti sutarties pakeitimą nuomos mokestį padidinti iki 3 000 Lt (l. 9-12). Atsakovei atsisakius pakeisti nuomos sutartį, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašė nutraukti nuomos sutartį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliantė J. F. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutartinius nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.487 straipsnio 5 punktas), neapgrįstai konstatavo, kad ieškovė prisiėmė nuomos mokesčio padidėjimo riziką sudarydama sutartį ilgam laikui. Nurodė, kad praradimai dėl nuomos mokesčio rinkos sąlygų pasikeitimo – dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, nekilnojamojo turo nuomos kainos padidėjimo – sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punktą, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
2000-06-29 šalys sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties su vėlesniais pakeitimais pakeitimą, kuriame nurodė, kad nuo 2000-07-01 nuomos mokestis yra 40 Lt už 1 kv.m, iš viso už nuomojamą plotą 2 256 Lt. Buto nuomos terminas šalių susitarimu buvo nustatytas iki 2011-07-19 (l. 22). CK 6.487 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos mokestis gali būti šalių susitarimu keičiamas jų suderintais terminais, bet ne dažniau kaip du kartus per metus, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šalys sulygo, kad nuomos mokestis yra pastovus ir nesikeičia per visą nuomos laikotarpį (l. 22), todėl darytina išvada, jog sutarties pakeitimo sudarymo metu buvo atsižvelgta į galimus rinkos pokyčius bei kainų svyravimus, nuomininkas su nuomotoju susitarė dėl konkretaus terminuoto nuomos mokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė prisiėmė nuomos mokesčio padidėjimo riziką, susijusią su rinkos pokyčiais.
Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, sutartis gali būti pakeista arba nutraukta teismo tvarka. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas ar jas nutraukti. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti. Be to, aplinkybės turi būti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo šalies valios. Šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kuriomis ji galėjo užkirsti kelią. Sudarant nuomos sutarties pakeitimą 2000-06-29 galiojo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Nr. VIII-1740, 00.06.20, Žin., 2000, Nr.53-1522 (00.06.30)), kurio 1 straipsnio 2 punkte buvo numatyta, jog fizinių asmenų pajamų mokestį moka fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų. Pripažintina, jog fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo pareiga šalims buvo žinoma iki sutarties pakeitimo sudarymo, todėl tai nėra nauja aplinkybė, atsiradusi po sutarties sudarymo ir turinti esminės reikšmės sutarties vykdymui. Ieškovė negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kuriomis ji galėjo užkirsti kelią. Šalys fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo nuomos sutartyje ir jos pakeitime neaptarė. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2007-01-29, t.y. daugiau nei 6 metus nereiškė pretenzijų dėl šio mokesčio mokėjimo. Darytina išvada, jog fizinių asmenų pajamų mokestis nebuvo įskaičiuotas į nuomos mokestį ir šalys netiesiogiai sulygo, kad jį mokėti turėjo ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės argumentai dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio nėra pagrindas sutartį nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu.
Apeliacinio skundo argumentai, jog nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimas apsunkina nuomos sutarties vykdymą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2005 m. birželio 7 d., Nr. X-233, Vilnius) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestį už juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) bei juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąją turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims, apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys. 2004-01-01 įsigaliojus Individualių įmonių įstatymui, šios įgijo juridinio asmens statusą. Šalys tarpusavyje nesusitarė dėl kitokios nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo tvarkos, neaptarė, ar šis mokestis įskaičiuotas į nuomos sumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimas apsunkina apeliantei sutarties vykdymą.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nutraukdamas civilinę bylą dėl individualios įmonės D. B. stomatologinis kabinetas, teismas nusprendė dėl ieškovo nepareikštų reikalavimų ir tuo pačiu neišsprendė ieškinyje pareikštų reikalavimų yra atmestini, nes nepagrįsti. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas vienas iš bylos nutraukimo pagrindų – jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl ieškovės pareikštų reikalavimų D. B. individualiai įmonei, nes šių ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pasisakė aukščiau.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2007 m. spalio 1 d. tarp šalių buvo nutraukta nuomos sutartis, atsakovė išsikraustė iš nuomojamų patalpų (2007-09-28 patalpų perdavimo – priėmimo aktas), ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti, todėl ginčas tarp šalių neturi prasmės.
Remiantis CPK 93 straipsniu atsakovei D. B. priteistina 1 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės J. F. .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.