Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo R. Š. įgaliotojo atstovo adv. A. Jokūbausko skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. kovo 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2009-11-25 pagal R. Š. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00041-09 pagal BK 247 str. dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras R. Ušinskas 2010-01-06 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00041-09 konstatavęs nesant patikimų duomenų, jog padaryta BK 247 str. numatyta nusikalstama veika. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusiojo R. Š. įgaliotasis atstovas A. Jokūbauskas apskundė Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, skundu prašydamas panaikinti prokuroro R. Ušinsko 2010-01-06 nutarimą ir savo kompetencijos ribose spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 228 str. 1 d., 229 str.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2010-01-30 nutarimu atmetė nukentėjusiojo R. Š. įgaliotojo atstovo A. Jokūbausko skundą dėl prokuroro R. Ušinsko 2010-01-06 nutarimo, taip pat atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d., 229 str. nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog žiniasklaidai duomenis apie ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00551-08 pateikė įtariamasis P. I., kuris nebuvo įspėtas pasirašytinai dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbimo, todėl negali būti pripažintas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 247 str., subjektu. Sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d., 229 str. vyriausiasis prokuroras motyvavo tuo, kad nenustatyta pareigūnų – tyrimą atlikusios tyrėjos N. Tiškevičienės ir tyrimą kontroliavusio prokuroro R. Ušinsko – kaltė bei padariniai, t. y. didelė žala valstybei, juridinam ar fiziniam asmeniui. Šį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą nukentėjusiojo R. Š. įgaliotasis atstovas A. Jokūbauskas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-03-02 nutartimi nukentėjusiojo R. Š. įgaliotojo atstovo A. Jokūbausko skundą atmetė. Nutartyje teisėja nurodė, jog išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad šio proceso užbaigimas bylos perdavimu teismui nėra realus. Skunde nurodyta aplinkybė, kad prokuroras nemotyvavo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįsta, nes prokuroras tinkamai nustatė, jog tyrėja N. Tiškevičienė savo veiksmais (neveikimu) nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tyrėjos veikoje nebuvo nustatyta atitinkama kaltės rūšis ir didelės žalos požymis, būdingas BK 228 str. ir 229 str. numatytoms nusikalstamoms veikoms. BPK 214 str. 4 d. reikalauja įsitikinti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik tada ikiteisminis tyrimas baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Jų nesant ir žinant, kad nebus galima byloje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas, nes kitaip būtų varžomos žmogaus teisės, be reikalo švaistomos lėšos ir proceso dalyvių laikas, pažeidžiamas greito ir ekonomiško proceso principas. 2010-01-06 ir 2010-01-30 prokurorų nutarimai, kuriais nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą P. I. atžvilgiu yra pagrįsti, kadangi asmuo pagal BK 247 str. atsako tik tuo atveju, jei veikia tyčia. Prokurorai tinkamai nustatė, kad P. I., neįspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimą, negalėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumo, todėl jis negali būti laikomas baudžiamojo nusižengimo subjektu BK 247 str. prasme. Teisėja pritarė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nuomonei, jog naikinti žemesniojo prokuroro 2010-01-06 nutarimą yra netikslinga, kadangi kitas subjektas vis vien turėtų priimti analogišką sprendimą.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pats pripažino, kad prokuroras R. Ušinskas BPK 58 str. 1 d. 3, 4 p. nurodytais pagrindais turėjo nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00041-09 kontrolės ir vadovavimo jam. Todėl prokuroro 2009-12-29 nutarimas apklausti P. I. liudytoju, šio asmens apklausa ir 2010-01-06 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str.). Teisėtumo principas yra svarbesnis už vyriausiojo prokuroro nutarime nurodytus protingumo ir logiškumo principus, todėl prokuroro R. Ušinsko 2010-01-06 nutarimas turėtų būti panaikintas, o Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2010-01-30 nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-03-02 nutartis yra nepagrįsti, todėl taip pat naikintini. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00041-09 priėmė prokuroras R. Ušinskas ir šį sprendimą jis motyvavo tuo, kad P. I. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00551-08 duomenų atskleidimo be leidimo, tačiau šį veiksmą privalėjo atlikti ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jį kontroliavęs tas pats prokuroras ar jam procesine prasme pavaldi vyriausioji tyrėja N. Tiškevičienė. Prokuroras R. Ušinskas suvokė aiškiai iškilusią jo nešališkumo problemą pagal BPK 58 str. 1 d. 3 ir 4 p. nurodytas normų nuostatas ir, nenusišalindamas nuo procesinių sprendimų priėmimo byloje, taip pat pažeidė BK 60 str. 1 d. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimas, kuriuo paliktas galioti neteisėtu būdu priimtas 2010-01-06 prokuroro R. Ušinsko nutarimas, yra nepagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja visiškai nepasisakė dėl to, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2010-01-30 nutarimas priimtas šeštadienį, t. y. ne darbo dieną, taip pat dėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro nekompetentingumo nagrinėti prokuroro R. Ušinsko kaltės klausimą. Dėl šių aplinkybių skundžiami procesiniai sprendimai taip pat priimti neteisėtai.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia prokurorui atlikinėti procesinius veiksmus bei priiminėti procesinius sprendimus poilsio dienomis. Priešingai, atskirais atvejais įstatymas netgi įpareigoja prokurorą poilsio dienomis vykdyti tarnybines pareigas. Todėl skundo argumentas, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2010-01-30 nutarimo priėmimas poilsio dieną šeštadienį suponuoja šio nutarimo neteisėtumą, atmetamas kaip aiškiai nepagrįstas.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00041-09 buvo pradėtas pagal BK 247 str. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenis atskleidė P. I.. Prokuroras R. Ušinskas 2010-01-06 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė nustatęs, kad P. I. nėra BK 247 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektas, kadangi jis nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 247 str. Aplinkybė, jog P. I. nėra BK 247 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektas, neginčijama ir nukentėjusiojo atstovo skunde.

BK 247 str. normos dispozicija, kurioje yra įtvirtinta ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo sudėtis, yra blanketinė. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo teisinis reguliavimas nustatytas BPK 177 str., kuriame įtvirtintų taisyklių analizė leidžia daryti išvadą, jog nei ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00551-08 atlikusi tyrėja N. Tiškevičienė, nei šį tyrimą kontroliavęs prokuroras R. Ušinskas taip pat negali būti BK 247 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektai (nukentėjusiojo atstovo skunde nėra ginčijama ir ši aplinkybė).

Tuo būdu prokuroro R. Ušinsko 2010-01-06 nutarimo pagrįstumas abejonių nekelia. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00551-08 duomenis atskleidęs P. I. nėra BK 247 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektas, nustatyta patikimai ir neginčijamai, kas savo ruožtu patvirtina, jog P. I. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 247 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip minėta, prokuroras R. Ušinskas bet kuriuo atveju negali būti BK 247 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00551-08 duomenų atskleidimo nepriklausomai nuo to, koks procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00551-08 duomenų atskleidimo būtų priimtas P. I. atžvilgiu. Todėl aukštesnysis teismas nesutinka su Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarime, ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje ir nukentėjusiojo atstovo skunde išdėstytais vertinimais, jog prokuroras R. Ušinskas galėjo būti kokiu nors būdu suinteresuotas pagal BK 247 str. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00041-09 nutraukimu, ir dėl šios priežasties privalėjo nusišalinti nuo ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo. Prokuroro R. Ušinsko nutarime nebuvo vertinami ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00551-08 atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir šį tyrimą kontroliavusių prokurorų veiksmai, galintys turėti įtakos šių pareigūnų veiksmų (neveikimo) teisėtumo vertinimui. Prokuroro R. Ušinsko 2010-01-06 priimtas nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00041-09 niekaip nėra susijęs su šio prokuroro veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00551-08 vertinimu. Todėl naikinti šį nutarimą, taip pat nagrinėjant skundus dėl šio nutartimo priimtą aukštesniojo prokuroro nutarimą ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BPK 166 str. 3 d. nustato, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų “Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos” 29 p. nustato, jog gavęs skundą, pareiškimą arba pranešimą apie nusikalstamą veiką, kurią galimai padarė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal įstatymus gali pradėti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrinėja tokį skundą ir nustatęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, visą surinktą medžiagą su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prokuroras, nustatęs, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl skundo argumentas, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai prokuroro R. Ušinsko padarytos nusikalstamos veikos peržengė savo kompetencijos ribas, atmetamas kaip nepagrįstas.

BPK 168 str. 1 d. nustato, kad prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 229 str. konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja ir tyrimą kontroliavęs prokuroras, pasirašytinai neįspėdami P. I. dėl atsakomybės pagal BK 247 str., tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir savo įgaliojimų neviršijo, jų veiksmuose nėra ir neatsargios kaltės dėl to, jog be jų leidimo buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenys, t. y. konstatavo esant BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytą aplinkybę. Priimant dėmesin, kad pagal BPK 177 str. 2 d. proceso dalyvių ar kitų asmenų įspėjimas dėl atsakomybės pagal BK 247 str. yra tyrėjo ar prokuroro teisė, bet ne pareiga, nesutikti su tokiais Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas savo skunde iškreiptai interpretuoja jo minimos kasacinės nutarties prasmę – kasacinėje nutartyje kalbama apie pareigūnų atsakomybę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo duomenis atskleidžia ne BPK 177 str. 2 d. numatyti asmenys, tuo tarpu P. I. kaip tik patenka į BPK 177 str. 2 d. numatytų asmenų kategoriją. Atmestinas ir skundo teiginys, jog prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas, neišsiaiškinus tokiam sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių – ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo aplinkybės buvo pakankamai išaiškintos ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00041-09. Skunde nurodyta aplinkybė, jog žiniasklaidoje pasirodžiusių publikacijų citatos duoda pakankamą pagrindą manyti, kad atsakingi pareigūnai patys betarpiškai bendravo su žiniasklaidos atstovais ir atskleidė jiems ikiteisminio tyrimo duomenis, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš byloje esančių žiniasklaidos publikacijų, ikiteisminio tyrimo “tyrėjai plačiau nekomentuoja”, tuo tarpu skunde minimi prokuroro komentarai žiniasklaidai yra susiję su kitu P. I. atžvilgiu vykdytu ir nutrauktu ikiteisminiu tyrimu. Nesant duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai dėl aplaidumo ar piktnaudžiaudami būtų atskleidę ikiteisminio tyrimo duomenis, netenka prasmės ir vertinimas, ar dėl to buvo padaryta didelė žala. Skundo ribose Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį bei nagrinėjant skundą dėl šio nutarimo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 4 d., 214 str. 4 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo R. Š. įgaliotojo atstovo adv. A. Jokūbausko skundą atmesti, ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. kovo 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.