- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- I-853-423/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01321-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės
- Kategorijos
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjai L. K. , atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, atstovams,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L.K. skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010-11-04 sprendimą Nr. (11.1) I-6593; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2010-07-27 sprendimą Nr. 8.54-1923; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 13018,92 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18; 4) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 5-19).
Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo 2009-02-24 įgijo teisę gauti motinystės pašalpą pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą iki vaikui sueis dveji metai, t. y. iki 2010-11-18. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius 2010-07-27 skundžiamu sprendimu Nr. 8.54-1923 perskaičiavo pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą. Pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėja kreipėsi į VSDFV. 2010-11-04 VSDFV sprendime Nr. (11.1) I-6593 nurodyta, jog pareiškėjai motinystės pašalpa sumažinta dėl to, kad pasikeitė 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis ir, kad nuo 2010-07-01 pakeistas kompensuojamojo uždarbio dydis bei procentinė jo išraiška. Pareiškėjos nuomone, skundžiami administraciniai aktai blogina jos teisinę padėtį ir prieštarauja Konstitucijai. Paskirtos pašalpos dydis negalėjo ir neturėjo būti perskaičiuotas pasikeitus teisės aktams, nes teisė negalioja atgal. Pareiškėjos nėštumo laikotarpiu, taip pat jai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų nuo 2009-02-24, galiojo 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1488 Lt (patvirtintas 2008-12-30 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1367) ir motinystės pašalpa apskaičiuota pagal šį dydį. Skundžiami administraciniai aktai priimti jau po to, kai pareiškėja buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų. Pareiškėja skunde teigė, kad LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) nuostatų motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti taikymas nuo 2010-07-01 neatitinka esminių konstitucinių teisinės valstybės principų, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principų bei pažeidžia jos nuosavybės teisę gauti tokio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, kokia ji buvo paskirta ir paskaičiuota VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-03 sprendimu Nr. 8.36-3704. Be to, taikant Laikinąjį įstatymą ir perskaičiuojant jo pagrindu asmenims gaunantiems maksimalias motinystės (tėvystės) pašalpas nuo 2010-01-01, pareiškėjos įsitikinimu, akivaizdžiai pažeidžiami lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Nuo 2010-01-01 perskaičiuota pareiškėjos motinystės pašalpa pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (maksimalus vienos dienos kompensuojamas uždarbis yra 292,50 Lt (1170 x 5 :20)). Pareiškėjai mokama motinystės pašalpa nuo 2010-07-01 ginčijamu VSDFV Kauno skyriaus sprendimu buvo dar kartą sumažinta iki 2780,40 Lt (atskaičius mokesčius), t. y. nuo 2010-07-01 dar kartą sumažinta dėl to, kad nuo 2010-07-01, pagal Laikinąjį įstatymą, pakeistas kompensuojamojo uždarbio dydis (Laikinajame įstatyme numatyta, kad kompensuojamasis uždarbis negali viršyti LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieš tai galiojo 5 dydžių sumos riba) ir dėl to, kad sumažintas jo dydis procentais, apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą (Laikinajame įstatyme numatyta, kad pašalpos, mokamos iki vaikui sukaks vieni metai, perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio, prieš tai šis dydis buvo 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, o pašalpos mokamos laikotarpiu nuo vaiko vieno iki dviejų metų, perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio, prieš tai šis dydis buvo 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio). Pagal ginčijamus sprendimus pareiškėjai neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėta 2830,20 Lt dydžio (neatskaičius mokesčių) motinystės (tėvystės) pašalpos dalis už kiekvieną mėnesį nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18. Bendrai už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18 neišmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 13018,92 Lt (neatskaičius mokesčių). Ši suma turi būti priteistina iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsiliepime (b.l. 43-45) nurodė, pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa buvo paskirta vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais. Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010-06-30 galiojusias LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, nuo 2010-07-01 buvo perskaičiuotos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Šių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75 punkte. Atsakovas pagrįstai ginčijamu 2010-07-27 sprendimu Nr. 8.54-1923 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą vaikui nuo vienų iki dviejų metų – 75 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Prašė skundą atmesti.
Atsakovas VSDFV su pareiškėjos skundo reikalavimais ir argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime (b.l. 31-34) nurodė, kad pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, iki 2010-06-30 buvo 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai - 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (nuo 2010-07-01 - atitinkamai 90 procentų ir 75 procentai). Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010-06-30 galiojusias LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, nuo 2010-07-01 perskaičiuojamos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuotos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršijo 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui buvo mokėta pastarojo dydžio pašalpa. Šių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis - 800 Lt. Kadangi pareiškėjai iki 2010-06-30 paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa viršijo patvirtintą ribinį motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, VSDFV Kauno skyrius 2010-07-27 sprendimu Nr. 8.54-1923 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai, taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi pagal 292,50 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 2 metai - 4628,81 Lt (292,50 Lt x 75 proc. x 21,1 d. d.) viršija 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą 3510 Lt (1170 Lt x 4 x 75 proc.), nuo 2010-07-01 iki vaikui sukaks 2 metai pareiškėjai paskirta 3510 Lt dydžio pašalpa. Nuo 3510 Lt sumos atskaičiavus 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoką (210,60 Lt) bei 15 procentų gyventojų pajamų mokestį (519 Lt, pritaikius 50 Lt papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį), VSDFV Kauno skyrius, tuo metu, pagrįstai pareiškėjai mokėjo 2780,40 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
Pareiškėja ir atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai ABTĮ nustatyta tvarka. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pareiškėjai, jos atstovei ir atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl VSDF Kauno skyriaus 2010-07-27 sprendimo Nr. 8.54-1923, kuriuo L. K. buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18, pagrįstumo ir teisėtumo (b.l. 26-27).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2010-07-27 sprendimu Nr. 8.54-1923, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais bei taikant Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, perskaičiavo nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18 pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą ir jos sumą sumažino iki 3510 Lt (iki vaikui sukaks 2 metai) (b. l. 26-27). Dėl sumažintos motinystės (tėvystės) išmokos pareiškėja skundu kreipėsi į VSDFV (b.l. 35-37). VSDFV 2010-11-04 sprendimu Nr. (11.1)I-6593 konstatavo, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai pareiškėjai mokėjo perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą ir pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 22-23).
Kauno apygardos administracinis teismas 2011-02-17 nutartimi (b.l. 53-54) sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-287-353/2011 pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl VSDFV aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tol, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-1956-561/2010 tikslu taikyti vienodą teisinę praktiką. LR Konstitucinis Teismas dėl šio ir kitų analogiškų kreipimųsi 2013-03-05 priėmė nutarimą – (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas).
Motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau – Nuostatai), o šios pašalpos perskaičiavimo tvarką – LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas – (toliau - Laikinasis įstatymas). 2009-12-09 priimtu Laikinuoju įstatymu buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, be kita ko, ir pašalpos asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamos pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnį šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010-07-01 – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negalėjo viršyti LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos; ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010-06-30 (1 dalis); patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį.
Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010-07-01 <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnį šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30; paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos; paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis (1dalis). Pagal to paties straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Pagal to paties straipsnio 3 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.
Nuostatų 58 punkte nustatyta, kad teritoriniame skyriuje mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos šio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu, o 74 punkte nustatyta, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos pašalpos už laikotarpį nuo šių draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį; ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę į šią pašalpą iki draudžiamųjų pajamų dydžio pasikeitimo, ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ribinio dydžio.
LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 litų.
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 9 punktą pašalpos dydis pareiškėjos teisės į pašalpą atsiradimo metu buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis buvo apskaičiuojamas 9 iš eilės mėnesių, buvusių iki vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Motinystės (tėvystės) mėnesio pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (Nuostatų 52 punktas). Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu (Nuostatų 10 punktas). Vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2009 metais buvo 21,1 darbo dienos (LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-30 įsakymas Nr. A1-429 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2009 metais patvirtinimo“). Taigi, minėtuose teisės aktuose buvo nustatyta, kad iki 2010-06-30 kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumos, o nuo 2010-07-01 - 4 dydžių sumos.
Įgyvendindamas Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, VSDFV Kauno skyrius nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai (2010-11-18), taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi pagal 292,50 Lt dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa 4628,82 Lt (292,50 Lt x 75 % x 21,1 d. d.) viršijo 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, nuo 2010-07-01 pareiškėjai buvo mokama 3510 Lt (1170 Lt x 4 x 75 %) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Nuo šios sumos atskaičiavus 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoką (210,60 Lt) bei 15 procentų gyventojų pajamų mokestį (519,00 Lt), VSDFV Kauno skyrius pagrįstai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, pareiškėjai mokėjo 2780,40 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
Apibendrinant galima teigti, kad Konstitucijai prieštaravo tik tos Laikinojo įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kuriomis motinystės (tėvystės) pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, nuo 2010-07-01 buvo apribotos LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma iki kol vaikui sukaks metai ir atitinkamai 75 procentų LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma iki vaikui sukaks dveji metai. Pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, todėl nuo 2010-07-01 perskaičiavus pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą, remiantis 2013-03-05 Konstitucinio Teismo nutarimu, ji neturėjo būti apribota 75 procentų LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma, t. y. nuo 2010-07-01 pareiškėjai turėjo būti mokama ne 3510 Lt per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa, o 4387,50 Lt (1170 Lt x 5 x 75 %) per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa.
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius 2013-04-09 sprendimu Nr. PA_SP3-1294 „Dėl nepriemokos išmokėjimo L. K. “ (b. l. 67) nusprendė laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18 išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką. Pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa perskaičiuota taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. VSDFV Kauno skyrius 2013-04-09 sprendimu Nr. 8.32-433 „Dėl L. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“ (b.l. 70-71) perskaičiavo ir nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18 paskyrė maksimalią 4387,50 Lt (1170 Lt x 5 x 75 proc.) motinystės (tėvystės) pašalpą bei pagrįstai išmokėjo 3188,81 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos skirtumą.
Pareiškėja nurodė, kad taikant Laikinąjį įstatymą ir perskaičiuojant jo pagrindu asmenims maksimaliai gaunantiems motinystės (tėvystės) pašalpas akivaizdžiai buvo pažeisti lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2013-11-20 nutarime konstatavo, jog Laikinasis įstatymas, inter alia jo 9 straipsnis, kuriame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponavusi laikiną paskirtų socialinių išmokų sumažinimą, inter alia sudarė prielaidas perskaičiuojant sumažinti tėvystės socialinio draudimo pašalpas (jų dalį), teisė į kurias įgyta iki jų sumažinimo, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą. Taigi nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas atsižvelgė į valstybėje susidariusią ypatingą situaciją, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nebuvo įmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina įstatymo nustatytai finansinei paramai vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikti. Teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, buvo sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti tėvystės socialinio draudimo pašalpas (jų dalį) tolygiai visiems šių pašalpų gavėjams, kurie teisę į jas įgijo iki jų sumažinimo ir kurių kompensuojamasis uždarbis buvo didesnis už naujus (sumažintus) maksimalius kompensuojamojo uždarbio dydžius. Taigi toks minėtos finansinės paramos mažinimas nevertintinas kaip diskriminacinis, juo nepažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Tokio vertinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-321/2014).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, taikė tuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo nuostatas, ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta skundžiamų aktų neteisėtumo pagrindų, numatytų LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi atsakovas VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu bei taikydamas LR Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį 2013-04-09 sprendimu Nr. PA_SP3-1294 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-11-18, ir nusprendė L. K. išmokėti 3188,81 Lt, tai suponuoja išvadą, jog atsakovas iš dalies įvykdė pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo ji prašė teismo priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 13018,92 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-11-18, o pareiškėjos reikalavimas dėl likusios neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos dalies, t.y. 8982,42 Lt (13018,92 Lt – 4036,50 Lt (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių)) yra nepagrįstas. Kadangi nėra nustatytų pagrindų pareiškėjos skundą tenkinti, atmestinas kaip nepagrįstas skundo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo neišmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo iš VSDFV Kauno skyriaus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėja teismo prašo priteisti žyminį mokestį ir kitas teismo išlaidas, kurių tikslų dydį ir patvirtinančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos dokumentų matyti, kad pateiktas tik žyminio mokesčio kvitas 133 Lt sumai. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pateikdama skundą teismui, kartu pateikė ir žyminio mokesčio kvitą, sumokėdama 2010-11-19 133 Lt žyminį mokestį, t.y. sumokėdama daugiau mokesčio nei reikia pagal įstatymą, todėl vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., grąžinamas permokėtas mokestis pareiškėjai, t. y. 33 Lt.
Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.). Pagrįstos pareiškėjos teismo išlaidos yra tik žyminio mokesčio kvitas (b.l. 20). Kadangi atsakovas geruoju iš dalies patenkino vieną pareiškėjos skundo reikalavimą dėl motinystės (tėvystės) išmokos perskaičiavimo ir išmokėjimo, pareiškėja turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą procentaliai patenkintų skundo reikalavimų daliai (ABTĮ 44 str. 3 d., CPK 93 str. 2 d.). Kadangi pareiškėja pagrindė jos patirtas išlaidas įrodymu (žyminio mokesčio kvitu) ir atsakovas patenkino vieno iš keturių skundo reikalavimų dalį (tai sudaro 6,12 proc. vieno reikalavimo dalies), todėl pareiškėja turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimo dalį, t.y. 6,12 litų, kuri yra priteistina (100 Lt žyminis mokestis x 6,12 proc. reikalavimo dalies : 100 proc.) (patenkinto reikalavimo dalies kaina).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai L. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 6,12 (šešis Lt 12 ct) litų išlaidų atlyginimą.
Grąžinti L. K. 33 Lt (trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2010-11-19 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.