Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-10-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2014-01-15 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2013-10-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2014-09-26 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus, laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su 2014-01-15 nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose;

4) 2016-01-12 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su 2014-09-26 nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams;

5) 2016-02-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį 35 parų areštu. 2016-05-23 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi 2016-01-12 ir 2016-02-19 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

6) 2017-12-07 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1metams 4 mėnesiams, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios V. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bendrauti su ja ir įpareigojant per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. Š. 2018 m. kovo 13 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), R. Ž. namuose, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą savo sugyventinei V. K., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. kovo 13 d. apie 18 val., grįždamas iš darbo į namus, užėjo pas R. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini). R. Ž. namuose jis sutiko ir savo buvusią sugyventinę V. K., abi moterys buvo labai girtos, V. K. pradėjo jam „ prikaišioti“ R. Ž., jis supyko ant V. K., pradėjo ant jos šaukti ir liepė jai eiti į namus šerti gyvulių, tačiau V. K. griebė kibirą su vandeniu ir, apliejusi jį ir R. Ž. vandeniu, pabėgo. Nei vieno smūgio jis V. K. nesudavė, ant grindų nugriuvusi ji nebuvo, o kraujosrūva po akimi V. K. buvo iki jų konflikto, pati V. K. skambino ir pasakojo, kad jai įspyrė karvė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad 2018 m. kovo 13 d. ji atėjo pas R. Ž. į namus, abi gėrė alų ir degtinę. Paskui atėjo jos buvęs sugyventinis E. Š., jį pamačiusi norėjo „pabėgti per langą“, tačiau langai buvo užkabinti, todėl pabėgti nespėjo, o kas vyko po to neprisimena, išskyrus tai, kad pylė vandenį ant sugyventinio ir R. Ž. ir kad parėjusi į namus „ iš keršto“ paskambino į policiją ir pranešė, kad E. Š. ją sumušė. Kai atvažiavo policija buvo neblaivi ir pranešimą parašė būdama neblaivi, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, kad E. Š. ją sumušė taip pat tik „iš keršto“. Iš tikrųjų E. Š. jos nemušė, tik šaukė ir liepė eiti šerti gyvulių. Kai ji pamatė „po akimi mėlynę“ pagalvojo, kad E. Š. jai sudavė, bet mėlynė „jau prieš tai buvo“, nes kovo 12 d. jai buvo įspyrusi karvė, o dantis kliba pastoviai ir ne nuo E. Š. smūgio.

Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad kovo 13 d. pas ją į namus atėjo V. K., su kuria gėrė alų ir degtinę, vėliau atėjo V. K. sugyventinis E. Š., tarp jų kilo konfliktas, jie susiginčijo ir E. Š. sudavė V. K. per veidą, ji nugriuvo ant grindų, verkė, o kai atsikėlė nuo grindų „žandas buvo patinęs“. Kiek kartų E. Š. sudavė V. K. negali pasakyti, neprisimena, nes buvo „strese“ ir neblaivi, bet sudavė daugiau nei vieną kartą. Ji pati labai išsigando muštynių ir išbėgo į kitą kambarį, paskui liepė V. K. išeiti iš jos namų ir užsirakino duris, nes bijojo policijos ir kad nesugrįžtų E. Š..

Liudytoja Jurgita Nutautienė, vyresnioji tyrėja, paaiškino, kad atliekant informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje tyrimą, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes ir apklausti nukentėjusiąją V. K., 2014 m. kovo 14 d.buvo nuvykta pas ją į namus. Dėl blogo privažiavimo prie namų, V. K. atėjo į tarnybinį automobilį, akivaizdžiai matėsi, kad moteris buvo sumušta, nes po dešine akimi matėsi kraujosrūva, taip pat rodė klibantį dantį, sakė, kad „išmušė jai dantį“, paklausta, kas ją sumušė - nenoriai atsakė, kad A. Ž. namuose ją sumušė sugyventinis E. Š., tačiau pareiškimo nenorėjo rašyti, sakė, kad bijo E. Š., todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas „pagal faktą“. Nuketėjusiosios veidas buvo nufotografuotas, tačiau vykti pas ekspertą ji kategoriškai atsisakė. Paaiškinimus teikė savanoriškai, jokio spaudimo nei įkalbinėjimo jos atžvilgiu nebuvo ir jokių kitų jos sužalojimo versijų V. K. nenurodė.

Liudytoja Agnė Visbarkienė, tyrėja , paaiškino, kad du kartus apklausė nukentėjusiąją V. K., tikslino, kiek smūgių jai buvo suduota, ar reikš civilinį ieškinį. Nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis E. Š. jai sudavė vieną smūgį ranka, kad ji buvo nugriuvusi ant grindų. Ant nukentėjusiosios veido matėsi ryški kraujosrūva, buvo sumušta akis, bet pas medikus vykti atsisakė. Apklausus įtariamuoju E. Š. jis nepripažino, kad sumušė V. K., aiškino, kad jai įspyrė karvė. Tuomet, tikslinant aplinkybes V. K. buvo papildomai apklausta, tuomet ji nurodė, kad E. Š. tikrai ją sumušė, suduodamas vieną smūgį, o karvė buvo įspyrusi, bet ne į kitą akį, o ne į tą, kurią sužalojo E. Š. ir po įspyrimo neliko žymių.

- iš įvykio registravimo informacijos( b.l. 4-7) matosi, kad 2018m. kovo 13 d., 18 val. 14 min., bendruoju pagalbos telefonu gautas ir užregistruotas V. K. telefoninis pranešimas, kad prieš valandą laiko (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sugyventinis;

- iš tyrėjos tarnybinio pranešimo( b.l.8) matosi, kad tikslinant V. K. sumušimo aplinkybes, 2018 m. kovo 14 d. nuvykus pas nukentėjusiąją „akivaizdžiai matėsi dešinės akies sumušimas ir po ja esanti mėlynė, klibantis priekinis dantis ir apibraižyta jos nosis“, nukentėjusioji paaiškino, kad būnant pas draugę R. Ž. namuose atėjo jos( V. K.) sugyventinis ir ją sumušė, sudavė rankomis jai į veido sritį keletą smūgių, dėl ko iš burnos ir nosies jai pradėjo bėgti kraujas, dėl suduotų smūgių ji nugriuvo ant grindų, tokiais veiksmais E. Š. jai sukėlė fizinį skausmą ;

- įvykio vietos apžiūros protokole ( b.l.15-16, 18-20) užfiksuota įvykio vietos, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės apžiūra. Konflikto požymių neužfiksuota;

- akistatos tarp nukentėjusiosios V. K. ir įtariamojo E. Š. metu 2018 m. kovo 16 d. V. K. patvirtino, kad 2018 m. kovo 13 d. R. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ją sumušė jos sugyventinis E. Š., kuris vieną kartą ranka stipriai sudavė jai į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to ji kvietė policijos pareigūnus. E. Š. neigė mušęs V. K. ( b.l.63-65);

- akistatos tarp nukentėjusiosios V. K. ir liudytojos R. Ž. metu nukentėjusioji nurodė, kad E. Š. jai sudavė vieną kartą į veidą, o liudytoja R. Ž. teigė, kad E. Š. sudavė V. K. ne vieną smūgį, bet ją mušė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas apie dešimt kartų( b.l.71-73);

-akistatos tarp liudytojos R. Ž. ir įtariamojo E. Š. metu liudytoja R. Ž. teigė, kad E. Š. sudavė V. K. apie dešimt kartų, o E. Š. neigė mušęs V. K.( b.l.82-84);

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. Š. sumušė savo sugyventinę V. K., sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios V. K. parodymus duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad neva E. Š. jos nemušė, o policijos pareigūnus jį kvietė „iš keršto“ E. Š., be to, buvo labai girta. Pažymėtina, kad nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, nors jos parodymai nebuvo labai nuoseklūs suduotų smūgių skaičiaus prasme, vienok visų apklausų metu nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad jos sugyventinis E. Š. jai sudavė į veidą, dėl ko ji buvo nugriuvusi ant grindų, jautė fizinį skausmą, iš nosies bėgo kraujas, o po akimi atsirado kraujosrūva. Kad E. Š. sumušė ją, nukentėjusioji patvirtino ir akistatų su kaltinamuoju E. Š. ir liudytoja R. Ž., metu. Jeigu policijos kvietimo metu nukentėjusioji ir galėjo būti neblaivi, tačiau apklausų, akistatų metu nukentėjusioji buvo blaivi, todėl jos parodymus ikiteisminio tyrimo vertinti kritiškai nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiosios apklausas atlikusios tyrėjos teisme patvirtino, kad V. K. parodymus davė savo valia, niekas jokios įtakos jai nedarė. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes iš esmės sutampa su liudytojos R. Ž. parodymais. Nukentėjusiosios versija, kad jai įspyrė karvė vertintina kritiškai, nes šią versiją nukentėjusioji iškėlė ne nuo pirmų apklausų metu, be to, painiojosi ir klaidino teismą, nesugebėdama nurodyti kada kokiomis aplinkybėmis ir į kurią vietą karvė įspyrė.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis E. Š. sumušė savo sugyventinę V. K., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusiosios parodymai teisme ir keliamos versijos vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti E. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis E. Š. teistas, teistumas neišnykęs, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą sugyventinės atžvilgiu, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas dėl smurto V. K. atžvilgiu, kaltės nepripažino, tačiau nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus bei draudimus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1( vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu bausmę subendrinti, iš dalies sudedant ir laisvės apribojimą keičiant laisvės atėmimu, su 2017m. gruodžio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1( vieneriems) metams 3( trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį E. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja V. K. ir lankytis V. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.