Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pradinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 29 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent:

jis 2025 m. liepos 15 d., apie 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gulinčiam ant grindų R. R., kumščiu sudavė ne mažiau kaip devynis kartus į galvą, veidą, krūtinę, rankas be dešinį petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą R. R. ir padarydamas jam poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinėje, abiejose rankose, dešinio peties srityje, muštinę žaizdą veide, odos nubrozdinimus veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. liepos 15 d., apie 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir R., R. sudavė kumščiu ne mažiau kaip devynis smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko šiam atsirado sužalojimai. Dėl to labai gailisi, šio atsiprašė. Savo kaltę pripažįsta, daugiau nieko neaiškins, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.???

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad prieš 18.00 val. jis atvyko pas mamą į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), nes jį pakvietė R. Jie abu norėjo, kad jis atvyktų pas juos pabendrauti. Apie metus laiko jis gyveno R. bute, adresu (duomenys neskelbtini), o tuo metu R. gyveno pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Šie yra sugyventiniai, jis su jais kartu negyveno. Jie visi trys bendravo, vartojo alkoholį. Jis kažką pasakė mamai, kas labai supykdė R., o mama net nesureagavo. Tuo metu jie visi sėdėjo virtuvėje prie stalo. Tada pamena, kad R. tapo agresyvus, pradėjo žodžiu konfliktuoti, neva ginti mamą, tačiau jos ginti net nereikėjo, jis nieko labai blogo jai nepasakė. Šis pradėjo jam grasinti, kad sumuš, todėl jis labai išsigando ir bėgo į vonios kambarį pasiimti plaukų lako, kad galimai galėtų apsiginti nuo šio, papurškiant šiam į veidą, jei šis pultų. Pagriebęs plaukų laką, bėgo į miegamąjį, bandė viena ranka prilaikyti duris, tačiau R. veržėsi pro jas ir bandė atidaryti. Jis neturi dešinės rankos plaštakos, todėl tik su viena ranka, su petimi, su kūnu bandė prilaikyti, o kita ranka bandė purkšti plaukų laką į tarpdurį. Tada atsisėdo ant žemės, kad nugara, kūnu galėtų prilaikyti duris, kad šis neįeitų. Tačiau šiam pavyko įeiti į kambarį. Kai šis stūmė duris, jis nugriuvo ant žemės ir jam gulint ant nugaros, R., atidaręs duris, kumščiu pagrinde jam smūgiavo į galvą ir veidą. Jis rankomis dengėsi galvą ir veidą (nors neturi dešinės rankos plaštakos, vis tiek su rankos galūne dengėsi), dėl to smūgiai kliuvo ir į rankas, galėjo smūgiai ir praslysti, ir pataikyti į dešinį petį bei krūtinę. Smūgių galėjo būti apie dešimt. Dėl smūgių jis juto fizinį skausmą. Kadangi smūgiai buvo staigūs, sekė vienas po kito, jis nebesuprato kur jie kliūna, bet kai vėliau apsižiūrėjo, kai nuvyko pas ekspertus, pamatė, kad sužalojimai yra ne tik veide ir galvoje, bet ir krūtinėje dešinėje pusėje, labiau iš nugaros pusės, bei dešinio peties srityje. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytoja I. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metui, parodė, kad ji su R. R. gyvena apie metus laiko kartu jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jie veda bendrą ūkį. Susipažinus su R., jie pradžioje su sūnumi R. gyveno pas R. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po to ji nusipirko savo butą ir ji su R. persikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę, o R. pasiliko gyventi toliau minėtame bute. Pastarąsias kelias savaites R. pradėjo daugiau vartoti alkoholio, buvo labai įsitempęs, keistai elgdavosi, ko anksčiau nebuvo. Ji vis kalbėjo su juo, prašė, kad nevartotų alkoholio, tačiau tokių kaip agresyvių konfliktų tarp jų nebūdavo. 2025 m. liepos 15 d. ji sužinojo iš draugų, kad R. vėl yra neblaivus kažkur mieste, todėl paskambino sūnui R. ir paprašė, kad jis atvyktų pas ją, pakalbėtų su R., kad šis daugiau negertų. Apie 18.00- 19.00 val. į namus grįžo neblaivus R., jie nekonfliktavo, ji vėl bandė klausti šio, kodėl šis gėrė, kodėl melavo, kad nebegers, tačiau viskas vyko ramiai. Šis parėjo dar su gėlių puokšte, kaip atsiprašymo. Tada atvyko sūnus R. Jie visi sėdėjo virtuvėje - svetainėje prie stalo, bendravo, vartojo alkoholį, juokavo. Kažkuriuo momentu sūnus kažką pasakė, kad čia yra deklaruotas, ji jam pajuokavo, kad jei nori ryt gali jį išdeklaruot ir nesuprato, kas įvyko, matė kaip sūnus nuėjo link miegamojo pusės, nepamena kaip nuo stalo pakilo R. ir taip pat nuėjo į tą pusę, viskas atrodė gerai, tik išgirdo kaip pradžioje girdėjosi lako purškimas, tačiau nekreipė dėmesio, viskas vyko be garso, nebuvo jokio konflikto, ir tik po purškimo išgirdo iškart sūnų šaukiantis pagalbos. Jis šaukė: „Mama gelbėk“. Ji pasimetė, nesuprato, kas vyksta, staigiai puolė prie miegamojo, durys buvo uždarytos, ji bandė jas atidaryti, tačiau matė, kad R. kūnu bando jas prilaikyti, jos neįleisti, ir tuo metu pasilenkęs ranka ar tai kumščiu daužė jos sūnų, tai yra trenkė ne mažiau kaip penkis kartus, galėjo būti ir dešimt smūgių į veidą, matė kaip jau kraujai iš veido bėgo- buvo kruvinas visas sūnaus veidas. Smūgiai buvo vienas po kito, staigūs. Jai pavyko prakišti ranką pro durų tarpą, ji čiupo už marškinėlių iš nugaros R., bandė šį tempti link savęs nuo R. Tada R. nustojo trankyti jos sūnų, atsitraukė nuo jo, ji išsivedė R. į virtuvę - svetainę, ramino šį, kad atitraukti dėmesį nuo sūnaus. Šis buvo ramus, nešaukė, nieko nesakė, niekur nesibėgo, pasakė: „Kviesk pareigūnus, jei reikia“. Jie kalbėjosi ir girdėjo kaip sūnus išėjo pro laukines duris. Nepamena iš kieno telefono paskambino į 112 ir iškvietė pareigūnus.

Iš 2025 m. liepos 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 589/2025(03) matyti, kad R. R. konstatuota: poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinėje, abiejose rankose, dešinio peties srityje, muštinė žaizda veide, odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje, kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių ir bukabriauniais daiktais. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos, kitų individualių savybių. Tikėtina, kad odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais ar jų dalimis. R. R. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Iš 2025 m. liepos 15 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėtas R. R.. Apžiūrint R. R. veido sritį ties nosimi, pastebimos dvi kraujuojančios žaizdos, nosis patinusi. Nuo nosies kraujavimo visas veidas bei viršutiniai rūbai kruvini.

Iš 2025 m. liepos 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis, mūrinis, penkių aukštų, įėjimas iš šiaurinės pusės. Butas randasi namo pirmame aukšte, vakarinėje laiptinės pusėje. Patekus į butą pastebime prieškambarį, kurio pietinėje pusėje miegamojo kambarys į kurį atidarytos durys. Kambario vakarinėje pusėje spinta, už jos dvigulė lova, kurios patalynė netvarkingai suvelta, ant jos matosi raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Kambario pietinėje pusėje langas. Priešais lovą, ant sienos, pakabintas televizorius. Tarp lovos, televizoriaus ir įėjimo durų, ant grindų pastebimos taip pat raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Iš prieškambario patenkame į svetainę, kurios pietinėje pusėje, iškart už durų į miegamąjį- rūbų spinta, už jos uždarytos durys. Priešais duris į miegamąjį kambarį- kitos durys, kurios taip pat uždarytos. Svetainės vakarinėje pusėje pilkos spalvos minkštas kampas, virš jo- paveikslas. Svetainės šiaurinėje pusėje langas į kiemą, šalia baltos spalvos stalas su keturiomis kėdėmis. Ant stalo padėtos lėkštės, stiklinės bei stikliniai bokalai, po stalu ir šalia jo ant grindų du tušti plastikiniai buteliai alaus. Priešais stalą, svetainės rytinėje pusėje, spintelė ant kurios- televizorius, už spintelės - virtuvės patalpa su iš visų pusių įmontuotu virtuviniu baldų komplektų ir buitine technika. Apžiūrima įvykio vieta tvarkinga, pastebimi girtavimo požymiai. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebima.

Iš 2025 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pagal R. R. iškvietimą. R. R. paaiškino, jog kad būnant namuose vartojo alkoholinius gėrimus kartu su mama I. Ž. ir jos sugyventiniu R. R.. Apie 00.30 val. su R. R. kilo žodinis konfliktas dėl mamos ir R. R. santykių. R. R. supykęs, parvertė jį ant grindų miegamojo kambaryje ir ne mažiau kaip 10 kartų ranka trenkė į veido sritį, į nosį, dėl ko R. R. pajuto fizinį skausmą. I. Ž. paaiškino, kad apie 00.30 val. tarp jos sūnaus R. R. ir sugyventinio R. R. kilo žodinis konfliktas ir R. R. parvertęs jos sūnų ant žemės trenkė rankos kumščiu į veido sritį. Kiek kartų, negalėjo pasakyti. Policijos pareigūnai ant R. R. veido užfiksavo kraujuojančią žaizdą nosies srityje.

Iš 2025 m. liepos 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro, pavadintas „BPC skambu io ra as (ID 95512607506, skambu io prad ia_ 2025-07-15 00_37_21)“. Garso įrašo trukmė 1 min. 31 sek. BPC: 112. Pranešėjas: smurtas artimoje aplinkoje. BPC: kas atsitiko? Pranešėjas: smurtas artimoje aplinkoje. BPC: su kuo susimušėte? Pranešėjas: patėviu. BPC: kaip? su patėviu? Pranešėjas: mhm. BPC: gerai, (duomenys neskelbtini), gatvė? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC: kokia gatvė? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC: o butas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC: durų kodas įeiti? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) mes atrakinsim, aš pirmame aukšte. BPC: kiek jums metų? Pranešėjas: 26. BPC: medikai reikalingi? Pranešėjas: jo. BPC: su kuo mušė? Su rankomis ar kokiu daiktu? Pranešėjas: mušė su rankomis. BPC: su rankomis. Kuri kūno dalis sužalota? Pranešėjas: į nosį. BPC: nosis, veidas. Jūsų vardas? Pranešėjas: R. BPC: pavardė? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Jis agresyvus. BPC: gerai, (duomenys neskelbtini), taip? Ar vaikų namuose yra? Pranešėjas: ne, nėra. BPC: gerai, laukite policijos. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro, pavadintas „BPC skambu io ra as (ID 95512607506, skambu io prad ia_ 2025-07-15 00_58_19)“. Garso įrašo trukmė 2 min. 23 sek. BPC: 112. Pranešėja: labas vakaras. BPC: labas vakaras. Pranešėja: prieš tai buvo iškvietimas (duomenys neskelbtini). BPC: taip, matau yra iškvietimas, perduotas pareigūnams, kažkas pasikeitė? Pranešėja: nu nežinau... mano vaikas… BPC: kaip? Pranešėja: gal pabėgo, nes sumuštas buvo. BPC: kas buvo sumuštas? Pranešėja: mano sūnus. BPC: jūs čia dabar skambinate... Pranešėja: aš atradau tiesiog įėjus numerį, jisai pabėgo per duris su raktais, atradau kraujo klaną ir telefono numerį, pasiėmiau telefoną ir atradau kur jis skambino. BPC: mhm, jis buvo sumuštas?Pranešėja: taip. BPC: matau jis kvietė policiją, bet medikų buvo atsisakęs. Pranešėja: nu į galvą, į nosį, nežinau. BPC: aij tai gal iš nosies bėgęs kraujas? Pranešėja: nu taip, sienos aptaškytos, durys. BPC: o kur patėvis yra dabar? Pranešėja: kambary vaikšto pakolkas. BPC: o kur galimai pabėgo jūsų sūnus? Pranešėja: aš manau jis iš išgąsčio išvažiavo net su mašina išgėręs. BPC: tai girdėjote, kad išvažiavo su mašina? Pranešėja: negirdėjau, aš tik taip manau. BPC: o tai nežiūrėjote ar yra kieme mašina? ar nesimato pro langą? Pranešėja: aš nežiūrėjau, tik dabar įėjau į tą kambarį ir pamačiau kraujo klaną. BPC: kaip matau, 26 metų jis yra? Pranešėja: taip. BPC: su kokia mašina jis galėjo išvažiuoti? Pranešėja: VW Passat. BPC: ir valstybinis numeris? Pranešėja: nežinau. BPC: kokios spalvos automobilis? Pranešėja: tamsiai rudos. BPC: bet jūs nežinote, ar išvažiavo. Pranešėja: nežinau, aš bandysiu išeiti į lauką. BPC: gerai aš patikslinsiu policijai, kad jis yra pabėgęs iš namų. Pranešėja: taip. BPC: gerai laukite policijos, viso gero. Įrašo pabaiga.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, tai yra paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo R. R., liudytojos I. Ž. parodymus, specialisto išvadą, asmens apžiūros protokolą ir kt., teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. R. 2025 m. liepos 15 d., apie 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gulinčiam ant grindų R. R., kumščiu sudavė ne mažiau kaip devynis kartus į galvą, veidą, krūtinę, rankas be dešinį petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą R. R. ir padarydamas jam poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinėje, abiejose rankose, dešinio peties srityje, muštinę žaizdą veide, odos nubrozdinimus veide, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, jog R. R. tyčia atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp R. R. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Aptartų įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. R.veikė sąmoningai, suprato savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Kaltinamasis R. R. suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais žaloja nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. R. R. veiksmuose nustatyti visi, t. y. tiek objektyvieji (smurtavimo), tiek subjektyvieji (tiesioginės tyčios), nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tokie kaltinamojo R. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis R. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, teistumai išnykę, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad R. R. administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis R. R. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur dirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalą atlygino, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. R. R. kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veikas paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, neviršijančią sankcijos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p.)

Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Remiantis BK 72² straipsniu, teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į kaltinamojo R. R. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo R. R., pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 15 d. 01.00 val. iki 2025 m. liepos 16 d. 14.26 val. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (1:3) (BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti galutinę bausmę - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 15 d. 01.00 val. iki 2025 m. liepos 16 d. 14.26 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (1:3).

R. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo R. R., pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.