Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ ieškinį atsakovei N. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškovės ieškinį visiškai tenkinti ir priteisti iš atsakovės N. G. 550,40 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 55,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio, 200,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį (atsiliepimo į ieškinį pateikimo) padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnis nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškimo turinys leidžia teismui konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių arba pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nepavykus įteikti procesinių dokumentų jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, b.l. 25, 26). Atsakovė teigia, kad apie iškeltą jai civilinę bylą nežinojo ir praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, nes buvo išvykusi iš Lietuvos. Nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo, atsakovei atsirado neigiamų teisinių padarinių – esant ieškovės prašymui, teismas priėmė 2013-07-01 sprendimą už akių (b.l. 29, 30). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Pareiga nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą tenka proceso šaliai, kuri inicijuoja civilinės bylos iškėlimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nustatant asmens gyvenamąją vietą dažniausiai vadovaujamasi duomenimis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose. Asmuo siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus prieš išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ar pakeitęs gyvenamąją vietą turi teisę apie gyvenamosios vietos pasikeitimą deklaruoti. Nepasinaudojus šia teise asmuo prisiima visas neigiamas pasekmes, atsirandančias dėl nedeklaruotos gyvenamosios vietos.

Atsakovė teismo prašo panaikinti priimtą 2013-07-01 sprendimą už akių ir ieškinį atmesti, nurodo, kad pastato (duomenys neskelbtini), administravimo juridinis faktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė negali remtis administravimo faktu, kuris atsakovei net nėra žinomas. Ieškovė atsakovei piktybiškai siunčia sąskaitas už neva vykdomą namo adresu (duomenys neskelbtini ) administravimą, nors administravimo neatlieka jau pastariuosius 11 metų. Atsakovė pažymi, kad pastatas (duomenys neskelbtini )jau nebėra daugiabutis namas nuo 2001 metų. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), tapo vienbučiu namu su negyvenamosiomis patalpomis pirmame aukšte ir nuo to laiko ieškovės administravimas baigėsi ir ieškovė turėjo pareigą atlikti būtinus veiksmus administravimo pabaigai įforminti. Atsakovė teigia, nurodydama, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti tariamą skolą, nes ji neva tai nėra pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Tokius atsakovės argumentus paneigia byloje pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-06-05 išrašas, kurio 7 punkte „Juridiniai faktai” yra nurodytas nustatytas turto administravimas. Administratorius - UAB „Vitės valdos“ (b.l. 20). Atsakovė teigia, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini )nebėra daugiabutis nuo 2001 metų, pirmame aukšte sujungus gyvenamąsias patalpas į vieną patalpą bei pakeitus jos paskirtį, ir, pasak atsakovės, nuo to laiko ieškovės administravimas baigėsi. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-11 įsakymu Nr. AD1-616 „Dėl uždarosios uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi, UAB „Vitės valdos“ nuo 2005-04-19 yra paskirta administratore pagal įsakymo priede pateiktą administruojamų namų sąrašą, kurio eil. Nr. 108 nurodytas adresas (duomenys neskelbtini ) (b.l. 52-55). Priešingai nei teigia atsakovė, turto administravimo faktas viešajame registre yra įregistruotas, įrašas galioja nuo 2005-06-02 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.254 straipsnio l dalies 8 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė administratore paskirta po atsakovės nurodomų aplinkybių atsiradimo pagal viešajame registre įregistruotus duomenis ir jos nesudaro pagrindo administravimui baigtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2010-12-02 prašymu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad nesutinka dėl administravimo paslaugų atsisakymo namui, esančiam (duomenys neskelbtini ) (b.l. 56). Minėtu prašymu atsakovė pageidavo duomenų už atliktus darbus per paskutinius du metus, tuo pripažindama ieškovės vykdytą veiklą pastato adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2009-09-02 gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą surašiusi komisija, atlikusi neeilinę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini ), apžiūrą, nustatė, kad čerpės vietomis suskilusios, praleidžia vandenį, grebėstai vietomis supuvę. Komisija rekomendavo darbus defektams pašalinti, - nurodė vadovaujantis STR 1.12.05:2002 privalomaisiais reikalavimais, pakeisti suskilusias čerpes, supuvusius grebėstus (b.l. 57). Atlikus nurodytus darbus pagal lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą už 1134,98 Lt, mokesčiai paskaičiuoti namo butų ir kitų patalpų, įregistruotų viešajame registre, savininkams proporcingai jų turimam plotui. Atsakovei už atliktus remonto darbus 2009 m. rugsėjo mėnesį paskaičiuota mokėti 550,54 Lt suma, kuri nurodyta pažymoje apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius pastraipoje „remonto darbai“ (b.l. 13). Atsakovė teigdama, kad ieškovė nėra namo adresu (duomenys neskelbtini ), administratorė ir administravimo neatlieka jau pastaruosius 11 metų šio fakto neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Remiantis konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, ir tais atvejais, kai pripažintina, kad priežastys, dėl kurių proceso šalis neatvyko į teismo posėdį, nebuvo svarbios, tačiau šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių pateikia tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad toks sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, teismas turi įgaliojimus ištaisyti tokią teismo klaidą ir panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06).

Įvertinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimas priimtas atsakovei už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl namo adresu (duomenys neskelbtini ), administravimo ir pagrindžia ieškovės patirtas išlaidas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Ieškovė teikia atsakovei paslaugas bei administruoja namą, kuriame gyvena atsakovė, todėl atsakovė privalo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Atsakovė nemokėjo mokesčių nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gegužės 1 d., todėl susidarė 550,40 Lt įsiskolinimas. Ieškovė savo prievolę vykdė, todėl atsakovė privalėjo vykdyti savo prievolę, tai yra laiku mokėti už suteiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.716, 6.717, 6.720 straipsniai).

Sprendimo už akių panaikinimas yra galimas tik šaliai įrodžius nors vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad net ir teismui konstatavus, jog atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, atsakovė nepateikė svarių įrodymų ir argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties atsakovės pareiškimas netenkina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą sprendimo už akių panaikinimui, todėl atsakovės N. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Dėl bylų sujungimo

Atsakovė nurodo, kad negyvenamosios patalpos savininkui (pirmame aukšte) iškelta analogiška civilinė byla Nr. 2-7652-777/2013, su kurių reikalavimais atsakovas nesutinka tais pačiais motyvais, todėl tikslinga bylas sujungti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. 2-7961-642/2013 jau yra išnagrinėta - 2013-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių, atsakovės prašymas dėl bylų sujungimo netenkintinas.

Dėl liudytojo iškvietimo į teismo posėdį

Atsakovė nurodo, kad kadangi nuo 2013-07-22 išvyksta į užsienį, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytoju jos vyrą A. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalimi paduotą, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, atsakovės prašymas dėl liudytojo iškvietimo į teismo posėdį netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 290 straipsnio 1,4 dalimis, 290, 291 straipsniais, teismas

nutar i a:

atsakovės N. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Atsakovės N. G. prašymo dėl civilinių bylų Nr. 2-7961-642/2013 ir Nr. 2-7652-777/2013 sujungimo netenkinti.

Atsakovės N. G. prašymo dėl liudytojo iškvietimo į teismo posėdį netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.