Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-03 · Administracinė byla Nr. eI2-1987-596/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-03Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
eI2-1987-596/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00234-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Remigijus Rinkevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1987-596/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00234-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui A. D., jo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,atsakovo atstovei J. I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti 2021 m. sausio 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (15-01) 3I-00003/(15/15-3)41PR-3/4U-8 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimų, t. y. atvyksta gyventi į Lietuvos Respublikos, kadangi vykdo veiklą UAB „Rokaneras“, kuri užsiima veikla, susijusia su naujų technologijų diegimu. Nurodo, kad pateikė reikiamus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pateiktas įvertinimui „Bank (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) poskyrio 2020 m. balandžio 16 d. išduotas raštas Nr. 24904 (toliau – ir Banko pažyma) yra galimai suklastotas. Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjas ne tik teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kurie turi klastojimo požymių, tačiau ir siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje naudodamasis neteisėtais būdais ir apgaule.

Teigia, kad jis niekada neklastojo nė vienos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bankas) pažymos, o taip pat neužsakinėjo pažymų originalų ar šablonų iš jam nežinomos spaustuvės, esančios (duomenys neskelbtini), jam taip pat nieko nėra žinoma apie asmenį, kuris neva organizuoja suklastotų Banko pažymų išdavimą.

Nurodo, kad Sprendime minimi kiti susiję (duomenys neskelbtini) asmenys tikriausiai yra M. T. ir E. V. D., kuriuos jis pažįsta, nes kartu atvyko dirbti į Lietuvą ir kartu vystyti UAB „Rokaneras“ projektą, kartu planavo bei plėtojo verslą. Tačiau 2020 m. vasaros pabaigoje M. T. nusprendė pasitraukti iš komandos. Teigia žinantis apie tai, kad tiek jo, tiek M. T. lėšų likutis Banko sąskaitose buvo vienodas, nes abu verslo partneriai įnešė vienodas sumas, kurių turėjo pakakti pragyventi Lietuvoje.

Pažymi, jog apie piliečio M. M., kuris, kaip spėja, yra M. M. bei jo šeimos situaciją nieko nežino, jam taip pat nėra žinoma apie tai, kad minėtas asmuo pateikė to paties Banko pažymą su tokiu pačiu numeriu. Teigia, kad šias aplinkybes sužinojo tik iš Sprendimo. Pareiškėjas negali pasakyti, ar tai yra klaida, nes nėra matęs kitiems asmenims išduotų pažymų bei jų turinio. Pažymi, kad jis menkai pažįstamas su M. M., jų nesieja jokie verslo ar kiti ryšiai, jie nėra draugai, o susipažino tik Lietuvoje per startuolių ekosistemos plėtros vadovę.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas tyrimą vykdė beveik metus, todėl turėjo daugiau nei pakankamai laiko gauti objektyvius ir neginčijamus įrodymus apie tai, ar pateiktos Banko pažymos galėjo būti suklastotos, tačiau Sprendimas iš esmės yra grindžiamas nurodant, jog Migracijos departamentas disponuoja šablonais, kuriuos turi atspausdintus. Pažymi, jog Migracijos departamentas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius. Nėra aišku iš kur, kokiu būdu ir kada atsakovas gavo minėtus šablonus. Pareiškėjo manymu, jis neturėjo objektyvių galimybių įsitikinti Migracijos departamento nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimu, taip pat nebuvo supažindintas su gautais šablonais, todėl nebuvo suteikta teisė apsiginti. Laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas nėra nei ekspertas, nei specialistas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog pareiškėjo pateiktos pažymos buvo suklastotos. Teigia, kad neturėjo ir neturi pagrindo abejoti pateiktų Banko pažymų turiniu, todėl nesutinka, kad abejonė dėl dokumento turinio yra esminis įrodymas sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų išvadų, kad Banko pažymos suklastotos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka ir su Migracijos departamento teiginiu, jog Banko pažymų klastojimą įrodo ir tai, jog visos jos neturi reljefinio banko įspaudo, kuris yra būdingas to banko išduodamoms pažymoms. Teigia, kad Banko išduodamos pažymos neturi reljefinio įspaudo, todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl Migracijos departamentas mano, kad įspaudas privalo būti. Atkreipia dėmesį, kad kitos (duomenys neskelbtini) institucijos naudoja reljefinį įspaudą, tačiau Bankas minėto įspaudo nenaudoja, todėl mano, kad atsakovo išvada apie tai, jog vien dėl to, jog pažymos neturi reljefinio įspaudo yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga, nes tai yra tik Migracijos departamento nuomonė, kuri nepatvirtinta objektyviais įrodymais.

Pareiškėjui neaišku, kodėl Migracijos departamentas atsisakė priimti kitą originalią Banko pažymą, įrodančią, jog jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Mano, kad atsakovas vilkino laiką ir prašė Banko pažymos originalo, nors pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti kito banko pažymą, kuri taip pat neabejotinai patvirtintų, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Pareiškėjui kyla neaiškumų, kodėl Migracijos departamentas nepriėmė jokių kitų Banko pažymų tam, kad prieš priimdamas Sprendimą įsitikintų, jog jis turi atitinka reikalavimą dėl pragyvenimo lėšų ir užkirto jam bet kokias galimybes įrodyti lėšų turėjimą ir atitikimą įstatymo nuostatoms.

Nurodo, jog kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad jis nebendradarbiavo, kadangi nuolat rašė elektroninius laiškus su paklausimais, kokių dokumentų ar duomenų trūksta sprendimo priėmimui, nuolat teikė paaiškinimus, dėl ko negali pristatyti Banko pažymos originalo, buvo fiziškai nuvykęs į Migracijos departamentą su prašymu priimti kito banko pažymą, kadangi prašomos pažymos originalas nebuvo išsaugotas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas neneigia, kad yra pateikęs paaiškinimus atsakovui, jog Banko pažymos originalas buvo išsiųstas į Lietuvą, tačiau pusantro mėnesio įstrigo pašte (iš esmės tokį patį paaiškinimą, kaip ir verslo partnerio E. V. D.), nes panaudojo draugo ruoštą tekstą, neįsigilinęs į jo turinį, pakeitė pagrindinius duomenis ir todėl buvo pateiktas vienodas tekstas. Mano, kad padarė klaidą ir nepataisė nukopijuoto teksto turinio, kuris ir galėjo suklaidinti Migracijos departamentą ir dėl to suponuoti išvadą, jog pareiškėjas teikia prieštaringą informaciją. Pažymi, kad jis iš tikrųjų nesiuntė Banko pažymos į Lietuvą, nes jos paprasčiausiai neturėjo išsaugojęs.

Mano, kad negalėjo tinkamai apsiginti nuo pareikštų įtarimų, nes Migracijos departamentas neatskleidė jam duomenų, kodėl nepriima Sprendimo ir apie tai, kad įtarė, jog Banko pažyma yra galimai suklastota. Teigia, jog jeigu būtų žinojęs tikrąją situaciją, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, kad gautų pirmos pažymos originalų dublikatą iš (duomenys neskelbtini), tačiau jam nebuvo atskleisti objektyvūs duomenys dėl galimai suklastoto dokumento, jis neturėjo jokios galimybės apsiginti ir paneigti tokius įtarimus objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

Paaiškina, kad dėl ilgo tyrimo proceso, baigėsi jo turimos nacionalinės vizos galiojimo laikas, todėl jis neturėjo galimybės išvykti iš šalies. Papildomai nurodo, kad šiuo metu įgalioti asmenys tvarko dokumentus per užsienio reikalų ministeriją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ambasadą Varšuvoje. Teigia, kad gavęs Sprendimą, sužinojo jog Migracijos departamentas disponuoja jam nežinomais Banko pažymų šablonais, tačiau su jų turiniu supažindintas nebuvo. Atsakovas priimdamas Sprendimą akcentavo ir rėmėsi gautais suklastotų Banko pažymų šablonais, kurie jam nebuvo pateikti, todėl jam nebuvo suteikta tinkama teisė gintis.

Mano, kad Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, jo atžvilgiu grindžiamas vien spėlionėmis todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamų reikalavimų. Mano, kad sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumą, turi būti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nepažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Konvencijos 8 straipsnio nuostatų.

Pasisako ir dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos ir 3 metų draudimo atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas remiasi EŽTT praktika, pagal kurią sprendžiant ar asmens išsiuntimas yra būtinas, turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti trukmę, taip pat ir laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, įskaitant santuokos trukmę bei kitas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus bei prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismui pateikė dokumentų originalus su vertimais, kurie patvirtina, jog iš tikrųjų buvo išduota legali Banko pažyma. Iš pateiktos Banko pažymos, kuri yra su originaliu spaudu ir parašu, matyti, kad 2020 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas sąskaitos numeris, kurį išdavė tam tikras banko filialas. Taigi tai įrodo, jog Banko pažyma iš tikrųjų buvo išduota, o dėl joje nurodytų duomenų abejonių kilti neturėtų.

Atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą Migracijos departamentui pratęsiant leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas buvo paprašytas pateikti dokumento originalą, tačiau jis pateikė dokumento išrašą ir savo finansinį pajėgumą įrodančias lėšas. Mano, kad vertinant turimus rašytinius įrodymus, pateikti duomenys pašalina tikimybę, kad pareiškėjas neturėjo pinigų ir atitinkamai siekė pateikti Migracijos departamentui suklastotą pažymą. Teigia, kad siekiant pašalinti abejones, taip pat buvo pateikti lėktuvo bilietai. Mano, kad argumentas, jog pareiškėjas pateikė suklastotą dokumentą yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad neatitikimai tarp 2020 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. kovo 8 d. Banko pažymų, kuriose skirtingai įvardijama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra paaiškinami tuo, kad tas pats vietovardis gali būti įvardijamas skirtingais būdais. Dėl neatitinkančio banko sąskaitos numerio teigia, kad tai tikriausiai įvyko dėl neatidaus vertimo, kadangi buvo praleistas vienas nulis, kuris pareiškėjo gimtojoje kalboje žymimas taškeliu. Atkreipia dėmesį, kad tai galėjo nutikti ir dėl to, kad Banko pažymos tapatumą išduodantis pareigūnas neįrašė vieno taškelio, kuris pareiškėjo kalboje verčiamas kaip nulis. Pažymi, kad antspaudai nesutampa todėl, kad naujai pateiktoje pažymoje antspaudas nėra to paties filialo, nes jį išdavė skyrius, o ne to skyriaus reikalų departamentas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. tuo pagrindu, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, t. y. atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, kadangi vykdo veiklą UAB „Ronakeras“, MIGIRIS užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas) ir pridėjo leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą patvirtinančių dokumentų skaitmenines kopijas. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimą turėti pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su Prašymu pateikė Banko pažymą. Migracijos departamentas nustatė, kad Banko pažyma yra galimai suklastota, nurodė, kad jau yra susidūręs su identiškomis situacijomis, atsakovui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja minėto Banko dokumentų gavimą. Pareiškėjas buvo paprašytas pateikti Banko pažymos originalą, tačiau jo nepateikė. Migracijos departamentas turėdamas rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, priėmė Sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma (pareiškėjo ir kitų su juo susijusių asmenų pateiktų banko pažymų datų ir registracijos numerių, jose nurodytų duomenų trūkumai, pinigų likučių sutapimas, tai, jog Migracijos departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų banko dokumentų gavimą, tai, kad Migracijos departamentas disponuoja pareiškėjo pateiktos banko pažymos šablonine versija) pagrįstai leidžia vertinti, jog pareiškėjo pateikta Banko pažyma yra netikra. Pažymi, kad jam nebuvo pateiktas Banko pažymos kopijos originalas, o tai, jog pareiškėjas galimai neklastojo Banko pažymos, neturi reikšmės. Nurodo, kad pareiškėjas teikdamas Prašymą pats asmeniškai buvo atsakingas už jo pateiktų dokumentų tikrumą ir juose nurodytos informacijos teisingumą, tačiau šios savo pareigos nevykdė, o jo paaiškinimai, jog nežinojo ar negalėjo žinoti, kad Banko pažyma yra netikra, yra netinkami ir nelogiški, nes tik pats pareiškėjas galėjo būti suinteresuotas šios pažymos gavimu bei pateikimu Migracijos departamentui, siekdamas atitikti Įstatymo reikalavimus, kad leidimas laikinai gyventi jam būtų pakeistas. Pažymi ir tai, kad kitos pareiškėjo pateiktos nurodytos aplinkybės, kad jis neva susitarė su M. T. dėl tokios pačios pinigų sumos įnešimo į banko sąskaitą nėra pagrįstos jokiais įrodymais.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog jis įrodymus turėjo gauti kreipdamasi į Banką dėl informacijos gavimo. Paaiškina, kad surinko pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjo pateikta Banko pažyma yra suklastota. Tam, kad prielaida pasitvirtintų, atsakovas neprivalėjo kreiptis į Banką, nes tokio pareigos teisės aktai nenustato. Pažymi ir tai, kad neprivalo nekvestionuojamai įrodyti dokumento suklastojimo fakto, atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų ir įrodyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis dokumentą suklastojo. Teigia, kad pareiga pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo reikalavimus pagal Įstatymą tenka užsieniečiui, todėl būtent pareiškėjas, siekdamas, kad leidimais laikinai gyventi jam būtų pakeistas, privalėjo įrodyti jo pateiktos Banko pažymos autentiškumą. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užsieniečiui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui. Todėl mano, kad buvo sudarytos tinkamos sąlygos pareiškėjui įrodyti jo pateiktos Banko pažymos tikrumą, tačiau jis to nepadarė.

Pažymi, kad užsienietis privalo pateikti ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, originalus. Atsižvelgdamas į tai bei siekdamas įvertinti, ar pareiškėjo pateikta Banko pažyma tikra, atsakovas 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. raštais įpareigojo pareiškėją pateikti dokumento originalą, tačiau pareiškėjas nustatytos pareigos nevykdė, nepateikė originalo ir neįrodė, jog kreipėsi į Banką. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teikti rašytiniai paaiškinimai, dėl ko jis negalėjo įvykdyti atsakovo reikalavimo (iš pradžių dėl to, kad Banko pažymos originalas užstrigo pašte, o vėliau teigė, kad minėtas dokumentas apskritai negalėjo būti išduodamas įgaliotam asmeniui), nepagrįsti bei prieštaringi. Taigi visos aukščiau minėtos aplinkybės leido atsakovui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas veikė nesąžiningai bei piktnaudžiavo nustatytomis migracijos procedūromis.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jam nebuvo suteikta teisė apsiginti, nes jam nebuvo atskleista informacija apie turimus banko pažymų šablonus ir jų pareiškėjui nepateikė. Paaiškina, kad pareiškėjas neturėjo gintis, nes jokių kaltinimų dėl dokumentų klastojimo jam reikšta nebuvo. Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka ne Migracijos departamentui, o pareiškėjui, nes Migracijos departamentas neprivalo įrodyti pareiškėjo pateiktos Banko pažymos suklastojimo fakto. Nurodo, kad faktas, jog buvo kilusios abejonės dėl Banko pažymos tikrumo ir tai, kad pareiškėjas nepateikė šio dokumento originalo bei jokiais įrodymais nepagrindė savo paaiškinimų, kodėl jis negalėjo būti pateiktas, sudarė pakankamą teisinį pagrindą Migracijos departamentui priimti Sprendimą ir konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų, kad leidimas laikinai gyventi jam galėtų būti pakeistas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Banko pažymos nebūtinai turi turėti reljefinį antspaudą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos. Pažymi, kad jokių originalių Banko išduotų dokumentų, kurie pagrįstų šiuos bei kitus pareiškėjo teiginius, jog Banko pažyma yra tikra, pateikta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas turėjo iš pareiškėjo priimti kito banko pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi. Paaiškina, kad esminis momentas šioje situacijoje yra ne aplinkybės, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų, kurių pakaktų Lietuvos Respublikoje leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu vertinimas, be tai, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka tikrovės ir yra suklastotas, galimai neteisėtai įgytas dokumentas. Nurodo, kad pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi pateikus suklastotą Banko pažymą ir ją įrodinėjant yra viena iš privalomų leidimo laikinai gyventi pakeitimo sąlygų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi siekė gauti apgaulės būdu.

Atsakovas teigia, kad su pareiškėju bendradarbiavo, suteikė jam pakankamai laiko reikalaujamam banko pažymos originalui pateikti ir tokiu būdu užtikrinti savo teises bei teisėtus interesus, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir pats savo neveikimu bei nesąžiningais veiksmais vilkino jo Prašymo nagrinėjimo laikotarpį, todėl dėl susiklosčiusios situacijos ir pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių atsakingas yra pats pareiškėjas. Nurodo, jog pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo atskleisti objektyvūs duomenys dėl galimai suklastoto dokumento, todėl jis neturėjo jokios galimybės apsiginti ir paneigti tokius įtarimus objektyviais ir neginčijamais įrodymais, yra nepagrįsti ir nelogiški, nes atsakovas jokiais savo veiksmais ar neveikimu nesudarė kliūčių pareiškėjui pateikti Banko pažymos originalą, kurį pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti, bei tokiu būdu įrodyti, kad Banko pažyma yra tikra ir atitinkamai, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi pakeisti.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad Sprendimas yra aiškus, išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl mano, kad pareiškėjui turėtų būti suprantama, kodėl toks Sprendimas buvo priimtas.

Pažymi, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis nesutinka su Sprendime nustatytu 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu ir skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika nagrinėjamu atveju yra neaktuali. Paaiškina, kad pareiškėjas nepagrįstai painioja užsieniečio išsiuntimo bei draudimo atvykti sąvokas. Nurodo, kad 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis pareiškėjui buvo nustatytas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi bei Tvarkos 12 punktu. Priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė suklastotą ir galimai neteisėtai įgytą banko dokumentą, taigi, apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, kad leidžia pagrįstai manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė). Sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakako konstatuoti, jog pareiškėjas savo tyčiniais ir nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytinas proporcingu.

Nurodo, kad duomenų įvedimas į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą pagrįsta SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi. Šiuo atveju įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą ir galimai neteisėtai įgytą banko dokumentą, pagrįstai manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, o draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdve, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turėtų būti vadovaujamasi ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsniu. Nurodo, kad pareiškėjas šių savo argumentų niekaip nepagrindė ir duomenų, kad Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo šeimos nariai, Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nenustatė, todėl nėra aišku, kaip Sprendimu galėjo būti pažeistas minėtas straipsnis.

Atsiliepimas

Atsakovui nesuprantami pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas pažeidė proporcingumo principą. Nurodo, kad Sprendimu nenustatyta, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui ar žmonių sveikatai ir šios aplinkybės byloje nėra įrodinėjamos, tačiau tai nereiškia, kad dėl to pareiškėjui negalėjo būti nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui. Pažymi, kad priimant Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, visapusiškai ir objektyviai buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, kurios privalo būti įvertintos pagal Tvarkos nuostatas. Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, o subjektyvus pareiškėjo vertinimas dėl jo padėties ar kad atsakovas atitinkamą sprendimą galėjo priimti tik neginčijamai įrodęs, jog pareiškėjo pateikta Banko pažyma yra suklastota, yra visiškai nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės. Kadangi pareiškėjas nepateikė Banko pažymos originalo, šis dokumentas negalėjo būti pateiktas ekspertams įvertinti. Be to, kaip jau minėta, Sprendimas priimtas pagal kitus atsakovo surinktus duomenis, kurių visuma leido daryti aiškias išvadas, kad pareiškėjas kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. pažyma nepatvirtina Migracijos departamentui pateiktos pažymos autentiškumo. Minėtoje pažymoje yra neatitikimų – banko sąskaitos numeris nesutampa su Migracijos departamentui teiktoje pažymoje esančiu banko sąskaitos numeriu (nesutampa vienas skaitmuo). Taip pat 2020 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. kovo 8 d. pažymose nesutampa pažymas išdavę banko filialai. 2021 m kovo 8 d. pažymoje yra reljefinis banko antspaudas, o Migracijos departamentui pateiktoje pažymoje tokio antspaudo nėra, be to antspauduose nesutampa banko filialų pavadinimai. Taigi nurodo, kad šie akivaizdūs duomenų neatitikimai patvirtina, jog pareiškėjo pateikta pažyma yra netikra ir galimai suklastota.

Akcentavo tai, kad pareiškėjo teiktos Banko pažymos dokumento originalo Migracijos departamentas niekada nebuvo gavęs, o pareiškėjo Prašymas buvo paduotas per MIGRIS sistemą, pateikiant elektronines pažymas. Pareiškėjas nepateikė prie Prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų kopijų originalų, kaip to reikalauja Aprašas. Taigi pareiškėjas nevykdė savo pareigos, teigė prieštaringus paaiškinimus dėl to, kad neprivalo pateikti originalaus dokumento. Atkreipia dėmesį, kad analogiškus paaiškinimus teikė ir kiti užsieniečiai, kurie taip pat buvo nepateikę originalių dokumentų, o tai suponuoja išvadą, kad tiek pareiškėjo, tiek kitų piliečių dokumentai buvo netikri.

Migracijos departamentas nevertina kokį tikslą ir motyvą pateikdamas suklastotą Banko pažymą turėjo pareiškėjas, nes tai nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra reikšmingas klausimas dėl pareiškėjo finansinio pajėgumo, nes tokia išvada Sprendime nėra daroma. Pažymi, kad dėl šios priežasties, jokios kitų banko pažymos iš pareiškėjo priimamos nebuvo, todėl pareiškėjo buvo prašoma pateikti Banko pažymos originalą, kurią pateikė su Prašymu. Tačiau pareiškėjas per ilgą laiką nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Banko pažyma buvo tikra, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis.

Nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kad Banko pažyma yra suklastota. Pareiškėjas nors ir pateikė teismui papildomą dokumentą, tačiau tarp jo ir Migracijos departamentui teikto dokumento yra aukščiau aptartų neatitikimų. Pažymi, kad banko sąskaitos numeris turi būti nurodomas tiksliai. o ne pagal įgaliojimą, nes asmuo, kuris išduoda įgaliojimą, netikrina sąskaitos numerio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. sausio 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. (15-01) 3I-00003/(15/15-3)41PR-3/4U-8 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D.“, teisėtumo bei pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. MIGIRIS užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prie jo pridėdamas leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą patvirtinančių dokumentų skaitmenines kopijas. Prašyme nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, t. y. atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, kadangi vykdo veiklą UAB „Ronakeras“, kuri užsiima veikla, susijusia su naujų technologijų diegimu. Siekdamas įrodyti, kad turi pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su Prašymu pateikė Banko pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas yra šio banko klientas ir turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2006 m. vasario 12 d., o šioje banko sąskaitoje pažymos išdavimo metu yra (duomenys neskelbtini). Banko pažymoje taip pat nurodyta, kad minėta pažyma yra išduota kliento prašymu ir neturi jokios kitos juridinės reikšmės.

Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15/4-11) 10K-23883 pareiškėjo paprašė ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikti Banko pažymos originalą, taip pat išsamų paaiškinimą, kokiu būdu jis gavo Banko pažymą, t. y. prieš kiek laiko ir kokiu būdu kreipėsi dėl pažymos išdavimo, per kiek laiko ji buvo parengta, kokiu būdu (asmeniškai ar per įgaliotą atstovą) ir kur ją atsiėmė bei kitus duomenis.

2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui paaiškinimą, kuriame teigė, kad prašomos pažymos originalo iki pranešime nurodytos datos pateikti neturi jokių galimybių, kadangi jis turi tik elektroninę pažymos versiją. Taip pat nurodė, kad jo brolis originalaus dokumento neišsaugojo, o užsakyti pažymos dublikatą užtruktų ilgai, kadangi jam tektų vykti į (duomenys neskelbtini) ambasadą Varšuvoje pasirašyti naują įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliotinis pasirašytų Banko išduotą pažymos dublikatą.

Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 24 d. informavo minėtą pareiškėją, kad Banko pažymos originalas, kurio buvo prašoma 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (15/4-11)10K-23883, kai tik jis jį gaus, turi būti pateiktas Migracijos departamentui.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. Migracijos departamentui pateikė dar vieną raštą, kuriame teigė, kad prašoma Banko pažyma yra užstrigusi pašte jau pusantro mėnesio, pareiškėjas taip pat kartu pridėjo ne prašomo Banko pažymą, o kito banko (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 18 d. išduotos pažymos originalą.

Migracijos departamentas 2020 m. lapkričio 18 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (15/4-11)10K-29407, kuriame informavo, kad jeigu jis artimiausiu metu negaus ir nepateiks Migracijos departamentui Banko pažymos originalo, kuriuo buvo parašyta 2020 m. rugsėjo 9 d. prašyme Nr. (15/4-11)10K-23883, sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į šią aplinkybę.

2020 m. lapkričio 27 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo ir kito susijusio asmens E. V. D. prašymą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad pareiškėjas originalo pateikti negali, nes jam reikėtų pačiam vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi bankas atsisako įgaliotam asmeniui išduoti 2020 m. balandžio mėnesį išduotos pažymos originalo kopiją.

Migracijos departamentas 2021 m. sausio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

2021 m. balandžio 22 d. teisme gauti 2021 m. kovo 8 d. pažymos ir (duomenys neskelbtini) banko, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 1 d. išrašo vertimai, kelionės bilietų kopijos, pareiškėjo susirašinėjimas su Migracijos departamentu, siuntos sekimo išrašai.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu: jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal šio Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas (5¹ papunktis). Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas (keičiamas) užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai.

Įstatymo 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (1 punktas); turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 punktas); turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (3 punktas); Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (4 punktas); pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (5 punktas); pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (6 punktas).

Įstatymo 35 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Taigi užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtintais kriterijais, t. y. pareiškėjas pateikė neteisėtai įgytus arba suklastotus duomenis bei yra rimtas pagrindas, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad niekada nėra klastojęs Banko pažymos, niekada neužsakinėjo iš jam visiškai nežinomos spaustuvės (duomenys neskelbtini) pažymų šablonų, jam taip pat nėra žinoma apie asmenį, kuris organizuoja suklastotų Banko pažymų išdavimą. Pažymėjo, kad atsakovo minimus asmenis pažįsta, nes jie atvyko dirbti kartu.

Iš byloje pateikto ginčijamo Sprendimo, matyti, kad pareiškėjas pateikė Banko pažymą, kuri galimai suklastota. Atsakovas nurodė, kad tokias Banko pažymas yra gavęs iš kitų asmenų, taip pat (duomenys neskelbtini) piliečių, susijusių su pareiškėju, kurie siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys buvo M. M., taip pat E. V. D. ir M. T., pateikė taip pat galimai suklastotas banko pažymas, kurios išduodamos ne Banke, o spausdinamos vienoje privačioje spaustuvėje (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nurodė ir tai, kad žino asmenį, kuris organizuoja padirbtų banko dokumentų gavimą ir disponuoja šių pažymų šablonais.

Pažymėtina, kad buvo nustatyta eilė akivaizdžių neatitikimų, kurie įrodo, kad pareiškėjas ir su juo susiję (duomenys neskelbtini) piliečiai atsakovui įvertinti pateikė suklastotus dokumentus. Svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. Banko (duomenys neskelbtini) poskyryje 2020 m. vasario 10 d. išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra klaidingai bei nelogiškai nurodyti duomenys: apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. vasario 9 d., du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai (t. y. debeto apyvarta (duomenys neskelbtini) viename stulpelyje ir kitame stulpelyje debeto apyvarta (duomenys neskelbtini)), nors vienas iš šių stulpelių iš tikrųjų turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą. Taip pat M. M. pateiktoje Banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), sutampa su kito (duomenys neskelbtini) piliečio E. V. D. Migracijos departamentui pateiktos Banko (duomenys neskelbtini) poskyryje išduotos analogiško pobūdžio pažymos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pažyma išduota jau po daugiau nei dviejų mėnesių. Be to, buvo rastas sutapimas, kad tiek pareiškėjo 2020 m. balandžio 16 d., tiek M. T. 2020 m. balandžio 21 d. savo banko sąskaitose turėjo identišką pinigų likutį – (duomenys neskelbtini), t. y. visų asmenų pateiktuose pažymose yra nurodytos vienodos piniginių lėšų sumos.

Be kita ko, pareiškėjui ir su juo susijusiam E. V. D. 2020 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota tame pačiame Banko poskyryje bei pasirašyta tų pačių banko darbuotojų (A. ir R. R.), tačiau parašų vizualiai, tiek rašysenos braižas, lyginant su 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotomis pažymomis, iš esmės skiriasi.

Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pareiškėjas pažįsta E. V. D., kadangi jie kartu atvyko dirbti ir kartu planavo bei plėtojo verslą. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad yra pažįstamas su M. M., tačiau jų nesieja jokie verslo ar kiti ryšiai, jie nėra draugai, o susipažino tik Lietuvoje per startuolių ekosistemos plėtros vadovę S. Z..

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas buvo raginamas pateikti originalią Banko pažymos kopiją, tačiau jos pateikti nesugebėjo, nurodė įvairias priežastis, kurios buvo deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos. Taigi teismas atsižvelgdamas į aplinkybių visumą (pareiškėjo ir kitų su juo susijusių asmenų pateiktų banko pažymų datų ir registracijos numerių, jose nurodytų duomenų trūkumai, pinigų likučių sutapimas, tai, jog Migracijos departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų banko duomenų gavimą, tai, kad atsakovas disponuoja pareiškėjo pateiktos banko pažymos šablonine versija) pagrįstai leidžia vertinti tai, kad pareiškėjas atsakovui pateikė netikrą Banko pažymą, o originalo nepateikė.

Pareiškėjas teikdamas dokumentus, o šiuo atveju - Banko pažymą, pats buvo atsakingas už informacijos patikimumą, teisingumą, tačiau tokios pareigos nevykdė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl analogiškos jo ir M. T. sąskaitoje esančios pinigų sumos taip pat nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje yra nurodęs, kad nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo neišduoti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (neteisėtai įgyto ar suklastoto dokumento pateikimo) konstatavimu, o tai, ar asmuo dokumentą suklastojo pats, ar asmuo žinojo, kad dokumentas buvo suklastotas, ir siekė tokį dokumentą pateikti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad atsakovas tyrimą vykdė beveik metus, todėl turėjo daugiau nei pakankamai laiko gauti objektyvius ir neginčijamus įrodymus apie tai, ar pateiktos Banko pažymos galėjo būti suklastotos.

Aprašo 10.1 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS užildymo dienos atvykęs į Migracijos departamentą, turi pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą MIGRIS, originalus arba jų kopijas, kurių tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Taigi užsienietis turi pateikti ir Aprašo 8.3 papunktyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ar gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje originalus.

Atsakovas prašė pareiškėjo pateikti Banko pažymos kopijos originalą ir jis 2020 m. rugsėjo 9 d. bei 2020 m. rugsėjo 24 d. raštais buvo įpareigotas pateikti Banko pažymos originalą, tačiau pareiškėjas šios pareigos nevykdė, nesikreipė Į Banką gauti pažymą. Pareiškėjas apskritai nenurodė, kad kreipėsi į banką, jo teikti paaiškinimai buvo nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Iš pradžių pareiškėjas teigė, kad negalėjo gauti Banko pažymos originalo, nes šis neva pusantro mėnesio užstrigo pašte, vėliau jau nurodė, kad originalas negali būti išduotas įgaliotam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiti užsieniečiai, kurių Banko pažymos iš esmės galimai rengtos pagal tą patį šabloną, Migracijos departamentui originalių Banko pažymų taip pat pateikti nesugebėjo.

LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

Teismas atsižvelgdamas į LVAT praktiką, bei į tai, kad atsakovas surinko pakankamą kiekį objektyvių duomenų, kurių tikrumu teismas neabejoja, daro išvadą, kad to pakanka pripažinti, jog Banko pažyma buvo suklastota. Svarbu paminėti, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo kreiptis į kitas institucijas, o šiuo atveju į Banką, esantį (duomenys neskelbtini) ir prašyti pateikti reikiamus dokumentus. Kaip jau minėta, pareiga pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo arba pakeitimo reikalavimus pagal Įstatymą tenka užsieniečiui, todėl būtent pareiškėjas, siekdamas, kad leidimas laikinai gyventi jam būtų pakeistas, pats turėjo kreiptis į Banką ir pateikti originalią Banko pažymą, taip paneigdamas jos netikrumą ir faktą, kad pažyma suklastota. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad negalėjo tinkamai apsiginti nuo pareikštų įtarimų, nes atsakovas neatskleidė jam duomenų, kodėl nepriima Sprendimo ir apie tai, kad įtarė, jog Banko pažyma yra galimai suklastota.

Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga šiuo konkrečiu atveju buvo pateikti tinkamus įrodymus, o tiksliau pateikti originalią Banko pažymą, o atsakovo – tinkamai įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo arba priešingai – pareiškėjo Prašymo atmetimo. Migracijos departamentas tiek 2020 m. rugsėjo 9 d., tiek 2020 m. rugsėjo 24 d. raštais buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti originalią Banko pažymą, kas paneigia pareiškėjo skundo argumentą, jog jeigu jis būtų žinojęs tikrąją situaciją, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, kad gautų pirmos pažymos originalų dublikatą iš (duomenys neskelbtini) arba būtų pats nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ir gautų jį iš banko. Pareiškėjas savo pareigos pateikti tinkamus dokumentus neįvykdė, todėl buvo priimtas jam nepalankus sprendimas. Taigi atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas nėra nei ekspertas, nei specialistas, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo vienareikšmiškai išvadai apie Banko pažymos netirkrumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas surinko pakankamus įrodymus, kurie kelia pagrįstas abejones dėl Banko pažymos tikrumo. Tam, kad abejonės būtų patvirtintos, Migracijos departamentas neprivalėjo kreiptis į Banką ir gauti originalius dokumentus. Migracijos departamentas neprivalo nekvestionuojamai įrodyti dokumento suklastojimo fakto, atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų ir įrodyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis dokumentą suklastojo. Teismas sutinka, kad byloje pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Banko pažyma buvo suklastota.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuolat kartojamu teiginiu, jog Banko pažymų klastojimą įrodo ir tai, kad visos jos neturi reljefinio banko įspaudo, kuris yra būdingas banko išduodamoms pažymoms. Teismas sutinka su Migracijos departamentu, kad pareiškėjas nepateikė jokių originalių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti šiuos bei kitus pareiškėjo teiginius, kad banko pažyma yra tikra, nei teismui, nei atsakovui pateikta nebuvo.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ir tuo, kad jam nėra aišku, kodėl Migracijos departamentas atsisakė priimti kitą originalią Banko pažymą, įrodančią, jog jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Kaip minėta, Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. raštais įpareigojo pateikti Banko pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi. Pažymėtina, kad esminis momentas šioje situacijoje yra ne aplinkybės, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, vertinimas, tačiau tai, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas, kurį pateikė norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra suklastotas, galimai neteisėtai įgytas dokumentas. Taigi tai, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi pateikęs suklastotą Banko pažymą ir šia pažyma įrodinėjo vieną iš privalomų leidimo laikinai gyventi pakeitimo sąlygų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi siekė gauti apgaulės būdu. Teismas atsižvelgdamas į tai daro pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nepriėmė kito banko pažymos, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjas nesiekia apgaulės būdu įgyti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas iš esmės Sprendimą kvestionuoja ir dėl 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, cituodamas EŽTT praktiką.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo cituojama praktika nagrinėjamam ginčui yra neaktuali, nes joje pasisakoma dėl asmens veiksmų ir pavojaus valstybės saugumui santykio, sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas nagrinėjamu atveju, o ginčijamu Sprendimu nebuvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, kad sprendžiant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką atsakovas nepažeidė EŽTT konvencijos 8 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė argumentus, tačiau jų nepagrindė ir nepateikė jokių duomenų, kad Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo šeimos nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis būtų pažeistos EŽTT konvencijos 8 straipsnio nuostatos.

Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris buvo nustatytas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, bei Tvarkos 12 punktu, pagal kurį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo pateiktų Banko pažymų neatitikties tikrovei bei galimo suklastojimo, nepateikta įrodymų dėl pareiškėjo esamų šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Tvarkoje yra aiškiai apibrėžtas draudimo atvykti terminas. Pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis. Teismas sutinka su Migracijos departamento atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais elgėsi nesąžiningai, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, jo Lietuvos Respublikoje nesieja šeiminiai ryšiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas.

Pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas ir pateikė teismui 2021 m. kovo 8 d. Banko pažymos originalą, jame pastebimi akivaizdūs neatitikimai su Migracijos departamentui pateikta 2020 m. balandžio 16 d. Banko pažyma. Pateiktose banko pažymose neatitinka esminiai dalykai – banko sąskaitos numeriai, antspaudai bei banko filialų pavadinimai, kurie rašomi skirtingomis raidėmis. Teismo vertinimu, tokių neatitikimų yra ne vienas ir jie negali būti aiškinami remiantis deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ar prielaidomis, kad tai galėjo atsitikti dėl atsiradusios gramatinės klaidos ar apsirikimo. Teismo vertinimu, visi šie neatitikimai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas Migracijos departamentui teikė suklastotą dokumentą. Pažymėtina, kad net jeigu ir tuo atveju, jog tarp 2020 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. kovo 8 d. dokumentų neatitikimų nebūtų, pareiškėjo prašymas negalėtų būti tenkinamas, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė Migracijos departamentui originalių dokumentų, kaip tai nustato Aprašas.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą ir galimai neteisėtą įgytą banko dokumentą, taip pat sprendimas įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo pirminio reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė