Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a. k. 3150978H017PB0, gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Bobruisk mieste, Mogiliavskoje srityje, Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2016 m. gruodžio 4 d., apie 15.00 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje, esančiame Vilniaus raj. Medininkų sen., kelio Vilnius - Minskas 33-ajame kilometre, darbo vietoje 13.14 (išvykstančių krovininių automobilių patikra) pateikė puspriekabės Schmitz valst Nr. 9533AF dokumentus, iš kurių matėsi, jog puspriekabės laikinųjų valstybinių numerių galiojimo laikas pasibaigęs, o kai buvo nuvestas į budėtojų dalį, valstybės tarnautojui – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui E. V. ( darbo vieta – Padvarionių užkarda) davė 20 eurų kyšį, kuriuos įdėjo į automobilio dokumentus, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, vykdant įgaliojimus, t.y. norėdamas, kad valstybės tarnautojas neiškviestų policijos pareigūnų, kurie surašytų administracinės teisės pažeidimo protokolą už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 straipsnio 2 dalyje.

K. S. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. jis atvažiavo į Vilnių pirkti puspriekabę iš įmonės "T. M.", kuri buvo priešais Regitrą. Puspriekabę pirko sau, savo individualiai veiklai, sumokėjo 2000 eurų, įmonė tvarkė puspriekabės dokumentus. 2016-12-01 jis išvažiavo į Baltarusiją. 2016-12-02 atvažiavo atgal į Lietuvą su savo vilkiku DAF, v/n AB44666. S. B. Respublikos pusėje, eilėje į Lietuvą sugedo jo vilkikas. Jis kirto sieną ir iš karto nuvažiavo į DAF centrą, kad sutaisytų automobilį. Pasiėmė automobilį ir pavažiavus 1 km. pasirodė tas pats gedimas, bet jis vis vien važiavo į "T. M." pasiimti puspriekabę. Visi dokumentai buvo paruošti. "T. M." darbuotojai davė visus dokumentus ir pasakė, kad problemų kertant sieną su šiais dokumentais nebus. 2016-12-04, apie 14 val. pradėjo važiuoti į postą. Poste iš karto praėjo muitinės patikrą, o pasų patikroje pamatė, kad jo puspriekabės laikinųjų numerių galiojimas pasibaigęs. Patikrino pareigūnė ir pasakė, kad reikia eiti pas viršininką. Jį atvedė jį pas viršininką ir jis pasakė, kad puspriekabės laikinieji numeriai yra su pasibaigusiu galiojimu ir pasakė, kad kvies policiją. Jis išsigando, kad vėl reiks iš naujo viską praeidinėti. Tada į CMR dokumentą įdėjo 20 eurų kupiūrą, tikėdamasis, kad jį praleis važiuoti namo į Baltarusiją ir nekvies policijos. Jis pareigūnui padavė dokumentą su 20 eurų kupiūra viduje ir tada jį sulaikė. Gailisi dėl nusikaltimo, daugiau tikrai nepasikartos. Pripažįsta savo kaltę. (b. l. 60-63).

K. S. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str.

Liudytojas E. V. parodė, kad 2016-12-04 dirbo Medininkų PKP budėtoju. Apie 14.50 val. paskambino vyresnioji pasienietė E. Č. ir pasakė, kad vyko krovininis automobilis su puspriekabe, kurį vairavo Baltarusijos pilietis. Puspriekabė lietuviškos registracijos, su pasibaigusiais galioti laikinaisiais valstybinio numerio ženklais. Jis nurodė jai atvesti minėtą pilietį į budėtojų dalį. Kai atvedė pilietį, jis pradėjo su juo bendrauti. Jis jam paaiškino situaciją, kad numeriai pasibaigę, kadangi jie už tokį nusižengimą nebaudžia, turi kviesti policiją. T. B. pilietis parodė norą susimokėti netiesiogiai, nevilkinti laiko ir važiuoti toliau. Jis pasakė, kad vis vien kvies policiją, bet baltarusis paprašė savo paso, kad ten galėtų įdėti dokumentus. Einant į budėtojų dalį, Baltarusijos pilietis pateikė jam krovinio dokumentus, į kuriuos buvo įdėjęs 20 eurų kupiūrą. Tada jis perdavė asmenį viršininkui, paaiškino jam situaciją, kad davė kyšį ir tuo jo bendravimas su baltarusiu baigėsi (b. l. 18-20).

Liudytojas D. G. parodė, kad jis 2016-12-04 dirbo Medininkų PKP pamainos vyresniuoju. Pasienietė E. Č. informavo jį, kad vyko Baltarusijos pilietis, kuriam buvo pasibaigęs galiojimas puspriekabės laikinųjų numerių. Kai asmenį atvedė, per duomenų bazę patikrino, kad numeriai buvo su pasibaigusiu galiojimu. Jis paliko asmenį su visais dokumentais budėtojui ir išėjo iš budėtojų dalies. Po 10 minučių sugrįžo ir budėtojas pasakė, kad baltarusis norėjo susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, nebūtų skirta bauda už tuos numerius ir į muitinės dokumentus įdėjo 20 eurų. Jis pasikvietė baltarusą, jie atsisėdo ir pradėjo bendrauti. Baltarusis suprato, kad padarė administracinį pažeidimą, kad bus iškviesta policija. Jis paklausė jo už ką tie pinigai, ar už tai kad nekviestų policijos. Baltarusis pasakė, kad čia ne kyšis, o maža dovana. Jis paaiškino, kad nori greičiau pravažiuoti, nes buvo pavargęs. Jis suprato, kad tai yra kyšis, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, bet savo pinigų neatsiėmė (b. l. 24-26).

Iš 2016 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad S. B. administraciniu nurodymu nubaustas už pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Bauda sumokėta (b. l. 45-48).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. S. už neteisėta valstybės sienos apsaugos pareigūnų neveikimą – kad nebūtų kviečiami policijos pareigūnai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – davė nedidelės vertės 20 eurų kyšį. Jo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį tinkamai.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 76-78).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba, yra vedęs. Kartu teismas pažymi, kad parenkant konkrečią bausmę ir nustatant jos dydį, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi įstatymo saugomus viešuosius interesus, nusikalstamą veiką padarė siekdamas išvengti numatytos administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl teismo vertinimu prokuroro siūlomas skirti baudos dydis yra neproporcingai mažas ir nepadės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. BK 47 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama iki 150 MGL dydžio bauda. Taigi, už baudžiamojo nusižengimo padarymą numatytos baudos vidurkis yra 75 G. J. buvo minėta, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti, todėl yra pagrindas skirti baudą mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau ne simbolinio dydžio kaip pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu siūlė prokuroras.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytinais laikas, išbūtas laikinam sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dvidešimties eurų nominalo banknotas, kurį kaip kyšį sienos apsaugos pareigūnams siūlė kaltinamasis, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, todėl jis konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu S. B. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį nubaustu 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2016-12-04 iki 2016-12-06, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (75,32 eurų) dydžio baudai ir galutinę bausmę S. B. paskirti 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis 20 eurų nominalo banknotą, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinėje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.