Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei nuteistųjų A. N. ir R. G. skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 138 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 284 str. 1d. – 10 MGL (1250 litų) bauda;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 138 str. 1 d. – šešiasdešimt parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal BK 284 str. 1 d., ir 138 str. 2 d. 8 p., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p., subendrinta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams. Taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 4p., 7 p., (įstatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21) bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. N. pagal LR BK 284 str. 1 d. (2006-10-20 epizodas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

R. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas:

- pagal BK 284 str. 1d. – 10 MGL (1250 litų) bauda;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21) bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Nuosprendžiu iš A. N. ir R. G. solidariai priteista – 222,98 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. R. bei iš kiekvieno po 11,00 Lt proceso išlaidų valstybei. Iš A. N. priteista 71,40 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. R..

Aprašomoji dalis

n u statė:

A. N. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., apie 18.40 val., veikdami kartu ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje Elevatoriaus gatvėje, prie namo Nr. 20, Kėdainių mieste, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra, užpuolė J. R., A. N. ir R. G. smogė kumščiais ne daugiau kaip po tris kartus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ne daugiau kaip du kartus J. R. į galvą ir, taip jį apsvaiginę, įmetė į R. G. vairuojamo automobilio „Mercedes“, valstybinis numeris ir kam jis priklausė nenustatyta, bagažinę, ir, nuvežę prie įmonės, esančios Elevatoriaus g. 28, Kėdainiai, tvoros, iškėlę jį iš bagažinės vėl mušė: A. N., R. G. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo smogė kumščiais ne daugiau kaip po du kartus J. R. į galvą, o šiam nukritus, spyrė visi ne daugiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

A. N. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. spalio mėn. 20 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, namo kieme, siekdamas neįleisti J. R. į pastarajam tuo metu priklausančią to paties namo dalį (nukentėjusio tėvų namus) iš asmeninių paskatų smogė jam mediniu pagaliu 3 kartus į galvą ir ne daugiau kaip 15 kartų per rankas, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. R. sveikatą.

Apeliaciniu skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti 2007-10-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, t.y. panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. N. 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir R. G. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad teismas išsamiai, nuodugniai ištyręs ir teisiškai teisingai įvertinęs visas nusikaltimų aplinkybes, be teisėto pagrindo atidėjo nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Abu nuteistieji yra neigiamos asmenybės, nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, R. G. įsidarbino tik tada, kai byla jau buvo perduota į teismą. A. N. padarė tris nusikaltimus, o R. G. du, be to, R. G. po J. R. sumušimo padarė vagystę, už kurią buvo teisiamas 2006-06-27, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes teisme susitaikė su nukentėjusiuoju. Nuteistieji mušė nukentėjusįjį žiauriai, spardydami į krūtinę, nugarą, galvą, sulaužė tris šonkaulius, sukrėtė galvos smegenis ir t.t. Tyčiodamiesi iš savo aukos, įmetė jį į automobilio bagažinę ir, nuvežę į miesto pakraštį, vėl mušė. Veždami sumuštą, kraujuojantį, prarandantį sąmonę žmogų sandarioje bagažinėje, sukėlė pavojų jo gyvybei. Dėl sumušimų, pavojingų sveikatai, J. R. ilgą laiką gydėsi ligoninėje. Liudytojas Ž. U., stebėjęs šio asmens egzekuciją, buvo, kaip jis teisme pasakė, šokiruotas žiauriu kaltininkų elgesiu.

Prokuroras skunde nurodo, kad A. N. bei R. G. teisme, viešai deklaruodami negatyvų požiūrį į teisėsaugos veiklą, elgėsi iššaukiančiai, klaidinio teismą, savo kaltės nepripažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė. Jie veiką padarė kaip bendrininkų grupė, tyčiojosi iš nukentėjusiojo, o tai yra jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas, atsižvelgęs į visas negatyvias padarytų nusikaltimų aplinkybes, kaltinamųjų elgesį, jų asmenybes, neturėjo pagrindo manyti, kad jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Be to, nepadaryta ir tokio sprendimo motyvuota išvada. Teismas nustatė daug nuteistųjų asmenybės neigiamų bruožų, nurodančių, kad jie yra pavojingi ir nelinkę pasitaisyti, todėl esant tokioms aplinkybėms nuteistieji turi bausmę atlikti realiai.

Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti 2007-10-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagristas, todėl naikintinas. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teigia, kad nusikaltimų nepadarė, nukentėjusysis J. R. jį apkalba. Teismas turėjo kritiškai įvertinti nukentėjusiojo J. R. parodymus, kadangi jo parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teigia, kad nukentėjusysis turi motyvą jį apkalbėti, nes kaltinimuose minimu laikotarpiu ir ypač vėliau pretendavo į tėvo palikimą, o jo negavęs tokiu būdu kerštauja jam (apeliantui), jo žmonai R. N. ir dabartiniam žentui R. G..

Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis grindžiamas abejotinais nukentėjusiojo J. R. parodymais ir liudytojų, kurie patys įvykio nematė, o apie tai, kad jis neva sumušė nukentėjusįjį, sužinojo iš paties nukentėjusiojo. Apie tai davė parodymus liudytojos I. K. ir G. A.. Byloje nustatyta, kad liudytojas Ž. U. gerai pažįstamas su nukentėjusiuoju, dažnai su juo girtaudavo, jo parodymai, jog jis matė, kaip jis su R. G. ir kitu asmeniu mušė J. R., abejotini, nes liudytojas matė įvykį, kurio nebuvo. Akivaizdu, kad šis liudytojas yra suinteresuotas J. R. naudinga bylos baigtimi, nes dažnai kartu girtauja, o parodymus davė paprašytas paties nukentėjusiojo. Taip manyti pagrindą duoda tai, kad pagal Ž. U. parodymus, matydamas mušamą draugą, jis ne tik kad niekam, tame tarpe ir policijai, nepranešė, tačiau iš viso nereagavo į tokį, jo žodžiais, jį „šokiravusį vaizdą“. Liudytoja E. R. nurodė, kad tėvas J. R. mėgėjas išgerti, pati matė ne kartą tėvą sumuštą, daro išvadą, kad jis mušdavosi su sugėrovais. Medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad būdamas girtas J. R. sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Liudytoja R. N. neigia smurto prieš nukentėjusįjį vartojimo faktą, nurodo, kad po to, kai parsivarė iš nukentėjusiojo atimtą arklį su vežimu, jis (apeliantas) buvo namuose, jokių kitų asmenų, tame tarpe ir R. G., tą dieną nebuvo.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti 2007-10-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Savo skundą apeliantas žodis žodin grindžia analogiškais motyvais kaip ir apeliantas A. N.. Teigia, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis draugavo su A. N. dukra V. A., tačiau pas juos namuose niekada nesilankydavo, tik mirus seneliui buvo atvykęs į laidotuves, dažniau pradėjo lankytis tik po senelio laidotuvių, rugsėjo mėnesį. R. G. skunde nurodo prielaidą, kad liudytojas Ž. U. melagingai liudijo paprašytas nukentėjusiojo. Šią prielaidą leidžia daryti aplinkybė, kad nukentėjusysis prašė liudyti prieš jį (R. G.) ir A. N. savo dukrą E. R., liudytoją O. B., tačiau jos atsisakė liudyti apie tas aplinkybes, kurių nematė. Nepagrįstu laiko nuosprendžio teiginį, kad jis 2005-07-19 vairavo automobilį „Mercedes“, kadangi tokio automobilio nei jis, nei A. N., nei jų pažįstami ir artimieji neturėjo.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė nuteistųjų skundus tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Prokurorė prašė prokuroro skundą tenkinti, o nuteistųjų - atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistųjų A. N. ir R. G. kaltės

Apeliantai A. N. ir R. G. neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo J. R. parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad 2005 m. liepos 19 d. A. N. ir R. G., veikdami kartu ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. R. sveikatą, o 2006 m. spalio mėn. 20 d. A. N. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. R. sveikatą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. N. ir R. G. padarytas nusikalstamas veikas.

Nuteistieji savo skunduose nurodo, kad veikų, už kurias buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė. Pagrindinis nuteistųjų skundų motyvas yra tas, kad nukentėjusysis J. R. juos apkalba. Teigia, kad liudytojo Ž. U. (dėl 2005-07-19 veikos) parodymais negalima remtis, nes jis yra nukentėjusiojo draugas ir suinteresuotas bylos baigtimi, todėl tikėtina, kad liudijo nukentėjusiojo paprašytas; be to, nukentėjusysis būdamas neblaivus galėjo pats susižaloti ar būti sužalotas sugėrovų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines prieš jį įvykdytų nusikaltimų aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai – specialistų išvados, liudytojų Ž. U., I. K., G. A., J. R., G. S., R. V. parodymai, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti.

Liudytojas Ž. U. parodė, kad betarpiškai matė 2005 m. liepos 19 d. įvykio dalį, t.y. kaip nukentėjusysis buvo mušamas nuteistųjų bei įmestas į automobilio bagažinę ir išvežtas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais - tarp nuteistųjų ir šio liudytojo jokių asmeniškumų nebuvo, jis neturėjo jokio motyvo apkalbėti nuteistuosius. Apeliantų A. N. ir R. G. skunduose nurodyta prielaida, kad liudytojas Ž. U. galėjo liudyti paprašytas nukentėjusiojo, nesudaro pagrindo teismui pastarojo liudytojo parodymus laikyti abejotinais. Tai, kad nukentėjusysis prašė liudyti savo dukrą E. R. ir O. B., neleidžia daryti išvados, kad J. R. siekė paveikti liudytojus duoti melagingus parodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai rėmėsi liudytojo Ž. U. parodymais.

Liudytojų I. K., G. A., J. R., G. S., R. V. parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėjimas jais BPK prasme yra leidžiamas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti liudytojai turėjo kokį nors motyvą apkalbėti nuteistuosius.

Kaip nepagrįsti atmestini apeliantų A. N. ir R. G. skunduose nurodyti teiginiai, kad nukentėjusysis J. R. juos apkalba. Kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl šie apeliantų teiginiai laikytini nepagrįstais. Taip pat byloje nėra nustatyta motyvų, dėl kurių nukentėjusysis galėtų kerštauti nuteistiesiems. Tai, kad kaltinimuose minimu laikotarpiu nukentėjusysis pretendavo į tėvo palikimą, o paskui jo negavo, negali būti pripažįstama pakankamu motyvu kerštauti nuteistiesiems, nes teisę į palikimo dalį jis prarado ne dėl nuteistųjų kaltės, o dėl to, kad pats laiku jo nepriėmė.

A. N. neigia kaltę ir dėl nukentėjusiojo J. R. sumušimo 2006 m. spalio 20 d., tačiau teismas pagrįstai ir teisingai, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pripažino jį kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs nuo pat įvykio pradžios. Jo parodymus patvirtino liudytojų G. A., G. S., J. R. parodymai, taip pat specialisto išvada, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Nors šių liudytojų parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais, t.y. liudytojos pačios nematė įvykio, tačiau apie jį išgirdo iš paties nukentėjusiojo po įvykio, teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes nenustatė, kad jie turėtų kokį nors motyvą apkalbėti A. N..

Apeliantai A. N. ir R. G. skunduose atkreipia dėmesį į teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytą aplinkybę, kad būdamas girtas J. R. sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo specialisto išvadoje suformuluota tik prielaida, kuri be ją patvirtinančių įrodymų neturinti jokios įrodomosios reikšmės. Jokių objektyvių duomenų, galinčių kelti abejones dėl nukentėjusiojo nurodomų jam padarytų sužalojimų pobūdžio bei aplinkybių, byloje nėra.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų A. N. ir R. G. teiginys, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas sugėrovų. Šis teiginys yra deklaratyvus ir paneigtas byloje surinktais įrodymais.

Dėl BK 75 str. taikymo nuteistiesiems

Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo A. N. ir R. G. klausimą, tinkamai įvertino nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, byloje esančius įrodymus, kaltininkų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, nuteistųjų asmenybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atidėdamas nuteistiesiems A. N. ir R. G. bausmių vykdymą, teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausmės tikslai.

BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokuroras skunde deklaruoja apie nuteistųjų neigiamas asmenybes, jų pavojingumą, jų negatyvų požiūrį į teisėsaugos veiklą, iššaukiantį jų elgesį teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad neigiamų kaltininko asmenybės bruožų buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažįsta, kad bausme įgyvendinami tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, įvertinant byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, būtina atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems bei spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, argumentuotai įvertino ne tik padarytų veikų pavojingumo laipsnį, veikų motyvus ir tikslus, sukeltas pasekmes, tačiau ypatingą dėmesį skyrė ir kaltininkų asmenybių, t.y. juos apibūdinančių duomenų iki nusikaltimo, nusikaltimo darymo metu ir po jo analizei. Nuosprendžiu A. N. buvo nuteistas už tris nusikaltimus, kurių vienas yra apysunkis, du – nesunkūs, jis buvo teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas. R. G. buvo nuteistas už du nusikaltimus, kurių vienas yra nesunkus, kitas - apysunkis. Nusikaltimus padarė būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, vedęs. Abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tinkamai įvertinęs nuteistųjų padarytas veikas bei jų asmenybes teismas visiškai pagrįstai ir teisingai parinko jiems bausmės rūšis, teisingai nustatė jų dydžius bei paskyrė jiems galutines subendrintas bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bylos aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas negatyviai paveiktų teigiamus socialinius nuteistųjų ryšius teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skiriamos bausmės tikslai nuteistiesiems gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Atidėdamas bausmės vykdymą apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Kai kurios prokuroro skunduose nurodytos aplinkybės, t.y. tai, kad J. R. dėl sumušimų ilgą laiką gydėsi ligoninėje, bei tai, kad nuteistieji savo veiksmais sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei – nepatvirtintos bylos duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dėl 2005-07-19 patirtų sužalojimų ligoninėje gydėsi tik 2 dienas, o teismo medicinos specialistas nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, motyvuotas, pagrįstas faktiniais bylos duomenimis ir jį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei nuteistųjų A. N. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti.