Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (pil. J. M. priklausančių daiktų užvaldymo atvirosios vagystės būdu epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimo iš R. S. gyvenamojo būsto epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (pil. I.-M. B. priklausančių daiktų užvaldymo atvirosios vagystės būdu epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta 2015 m. kovo 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė L. S. paskirta – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 17 d., t.y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant apelianto laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t.y. 2015-02-13 iki 2015-02-14 ir nuo 2015-02-27 iki 2015-06-16 bei pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir minėtu nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

Iš nuteistojo L. S. priteista 150 eurų turtinei žalai nukentėjusiojo R. S. naudai atlyginti; 226,09 eurų turtinei žalai ir 2.000,0 eurų neturtinei žalai nukentėjusiosios I.-M. B. naudai atlyginti; 4.280,59 eurų Vilniaus terotorinės ligonių kasos naudai dėl J. M. suteiktų gydymo paslaugų ir 3.044,39 eurų dėl I.-M. B. suteiktų gydymo paslaugų atlyginti. Nuteistajam neturint turto ar uždarbio (pajamų), pakankamo padarytai turtinei žalai atlyginti, atitinkama šios žalos dalis subsidiarinės atsakomybės forma priteista ir iš nuteistojo atstovės pagal įstatymą (motinos) – pil. L. Z..

L. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. padarė kvalifikuotus svetimo turto pagrobimus, ir pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, t.y. padarė kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą, o būtent:

2015 m. vasario 1 d., apie 19⁰⁰ val., vakare, L. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ties gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pribėgęs prie šaligatviu ėjusios pil. J. M., nuo pastarosios peties nutraukė rankinę, kurios vertė yra 5 eurai, su joje buvusiais daiktais: pinigine, kurios vertė yra 5 eurai, piniginėje buvusiais pinigais 220 eurų sumoje, AB bankas „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, neturinčia materialinės vertės, ir skėčiu, kurio vertė yra 5 eurai, ir tokiu būdu atvirai pagrobdamas nukentėjusiajai J. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 235 eurai, pastarajai padarė bendrą 235 eurų turtinę žalą.

Be to, 2015 m. vasario 13 d., tarpe 11⁰⁰ val.-11³⁰ val., dienos metu, L. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, pusės, sandėliuko duryse atplėšdamas kelias lentas, patekęs į sandėliuko, kuris skiria jo butą nuo kaimynystėje gyvenusio pil. R. S. buto, patalpas, o po to išlauždamas sklende iš vidaus buvusias užsklęstas sandėliuko duris, vedančias į kaimyno butą, įsibrovė į pil. R. S. nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė bute buvusį svetimą – pil. R. S. priklausantį turtą: nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, kurio vertė yra 150 eurų, su kompiuterio krovikliu, kurio vertė yra 18 eurų, ir kompiuterine optine valdymo pele, kurios vertė yra 7 eurai, gulėjusį kambaryje, ant stalo, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. bendrą 175 eurų turtinę žalą.

Be to, 2015 m. vasario 20 d., apie 20⁰⁰ val., vakare L. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ant tiltelio per Vilkmergėlės upelį, tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, iš už nugaros pribėgęs prie šaligatviu ėjusios pil. I.-M. B., ištraukė pastarosios rankoje neštą rankinę, kurios vertė yra 10 eurų, su joje buvusiais daiktais: pensininko pažymėjimu, neturinčiu materialinės vertės, parduotuvės „IKI“ nuolaidų kortele, neturinčios materialinės vertės, 300 g šokoladinių saldainių, kurių vertė yra 1euras, mobilaus ryšio telefonu „Alcatel 20.00“, kurio vertė yra 20 eurų, su jame buvusia įdėta SIM kortele, kurios vertė yra 5 eurai, banko išrašu, neturinčiu materialinės vertės, pinigine, kurios vertė yra 5 eurai ir piniginėje buvusiais pinigais 5 eurais sumoje, ir tokiu būdu atvirai pagrobdamas nukentėjusiajai I.-M. B. priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 46 eurai, pastarajai padarė bendrą 46 eurų turtinę žalą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, galbūt pilnai ir visapusiškai neįvertinęs visų bylos aplinkybių, dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančių aplinkybių nebuvimo. Apeliantas nurodo pilnai sutinkantis su teismo nuomone, kad jam skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau teigia, kad atsižvelgus į visas aplinkybes, jam būtų galima skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei pirmosios instancijos teismo paskirta, kad bausmės ir jos paskirties tikslai gali būti pasiekti skiriant mažesnį bausmės dydį.

Apelianto nuomone, mažintinas ir priteistas moralinės žalos dydis, kadangi 2000 eurų yra neadekvati suma faktinėms bylos aplinkybėms, be to, nukentėjusioji pusė šią sumą menkai teisiškai pagrindė.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje nepilnai atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, būdamas labai jauno amžiaus, moksleivis, galisi dėl savo neteisėtų veiksmų, padarė atitinkamas išvadas, atsiprašė nukentėjusiųjų.

3. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė L. S. skundą atmesti.

4. Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš apelianto yra pagrįstas ir teisėtas. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad iš jo priteista 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati faktinėms bylos aplinkybėms.

5. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

5.1. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos I. M. B. atžvilgiu pasekmes, žalą padariusio apelianto kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jai priteisė mažesnę sumą nei buvo prašoma. Nukentėjusioji I. M. B. prašė priteisti 3000 eurų neturtinės žalos, tuo tarpu apylinkės teismas prašomą sumą sumažino iki 2000 eurų.

5.2. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajai I. M. B. padarytos neturtinės žalos pagrįstumo, įvertino ir apelianto asmenybę, jo turtinę padėtį. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, nes esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Priešingai nei teigiama nukentėjusiojo skunde, teismas tinkamai įvertino nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, kad dėl apelianto L. S. nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, ilgą laiką gydėsi ligoninėje (2015-02-20 – 2015-04-28) (b.t. 2, b.l. 7-9, 16). Tai pat įvertino nuteistojo neteisėtais veiksmai sukeltas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kad iki įvykio nukentėjusioji neturėjo jokių judėjimo sutrikimų, aktyviai dalyvaudavo įvairiuose viešuose renginiuose, o po patirtų sužalojimų pastarajai nustatytas specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis, ką patvirtina Vilniaus III teritorinio skyriaus išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma (b.t. 1, b.l. 159), nukentėjusioji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, kadangi tapo neįgali, patirti sužalojimai apribojo jos judėjimo laisvę, kadangi ji gali vaikščioti tik su ramentais ar vaikštyne. Taigi, liekamuosius patirto sveikatos sužalojimo reiškinius nukentėjusioji tebejaučia ir dabar.

5.3. Tokiu būdu, atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos pernelyg didelės neturtinės žalos nukentėjusiajai I. M. B., nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajai I. M. B. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Mažinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiosios I. M. B. atžvilgiu, nėra pagrindo. Nepagrįstas skundo ir tas argumentas, kad neturtinė žala menkai teisiškai pagrįsta, kadangi dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, gydymosi trukmės ir jai nustatytų liekamųjų pasekmių yra pateikti visi tą pagrindžiantys dokumentai.

6. Skunde apeliantas taip pat nesutinka ir su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, nurodydamas, kad teismas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, lengvinančių aplinkybių, paskyrė per griežtą trukme bausmę.

6.1. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nustatytus nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis. BK 91 straipsnyje, numatančiame bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui, nurodyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi apeliantui L. S. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti paskirtos keturių rūšių minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas. Reikalavimas skiriant bausmę laikytis BK bendrosios dalies nuostatų apima ir BK 55 straipsnio reikalavimus. Šiame straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

6.2. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad apeliantas visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei, kad veikas padarė būdamas nepilnametis, į apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat nuosprendyje nurodė nuteistajam L. S. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam L. S. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau nepagrįstai nurodė, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nustatytus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas teistu. Baudžiamosios bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliantas pirmą kartą teistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais, tačiau skundžiamu 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nustatytas veikas padarė 2015 m. vasario mėn., t.y. dar iki priimant pirmąjį nuosprendį. Tokiu būdu, nebuvo teisinio pagrindo teismui apeliantą skundžiamu nuosprendžiu pripažinti turintį neišnykusį teistumą.

6.3. Nors apeliantas L. S. pripažįstamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytus nusikaltimus (3 nusikalstamos veikos) 2015 m. vasario mėn. padaręs bei nusikaltęs pirmą kartą ir formaliai atitinka BK 55 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta teisingai. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtas BK 55 straipsnis asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, leidžia skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 55 straipsnio dispozicijoje pavartotas žodis „paprastai“ ir tuo pačiu nurodytas reikalavimas teismui, skiriančiam laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą. Tokiu būdu, dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą. BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas yra laisvas skirti ir laisvės atėmimo bausmę taip pat ir nepilnamečiui, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

6.4. Turimi baudžiamosios bylos bei LITEKO sistemos duomenys patvirtina, kad apeliantas L. S., kuomet vyko pirmosios bylos teisminis procesas, nesulaukęs galutinio sprendimo, padarė dar tris analogiškus įžūlius nusikaltimus nuosavybei, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Akivaizdu, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo, paklusti įstatymų reikalavimams. Šie duomenys leidžia manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam L. S. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – terminuotą laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII bei XI skyriuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam L. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę kita bausmės rūšimi nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Nustačius, kad L. S. priimant skundžiamą nuosprendį buvo teisiamas pirmą kartą ir jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo tik 15 metų , mažintina jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už padarytus nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis), trukmė.

Sumažintos trukmės laisvės atėmimo bausmės , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, po to ši subendrinta bausmė L. S. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrintina su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Bausmės pradžios terminas bei įskaitytini laikotarpiai nekeistini, tačiau tikslintini, nurodant, kad į L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotini laikotarpiai, kuomet apeliantas buvo laikinai sulaikytas ir suimtas, t.y. nuo 2015-02-13 iki 2015-02-14 ir nuo 2015-02-27 iki 2015-06-16 bei pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis ir minėtu nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam L. S. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

L. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnį 2 dalį (J. M. priklausančių daiktų vagystė), paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 mėnesių laisvės atėmimo;

L. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas iš R. S. gyvenamojo būsto), paskirtą bausmę sumažinti iki 8 mėnesių laisvės atėmimo;

L. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (I. M. B. priklausančių daiktų vagystė), paskirtą bausmę sumažinti iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir L. S. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metus ir 4 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. S. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimą 1 metus 8 mėnesius , šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuoti L. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtus laikotarpius, t.y. 2015-02-13 iki 2015-02-14 ir nuo 2015-02-27 iki 2015-06-16 bei pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį atliktą bausmę bei minėtu nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.