- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- 1-148-476/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00920-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- M. M.
išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl
kaltinamojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., LR piliečio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbio, teisto 2012-08-20 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 1 m. 6 mėn., 2014-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 4 MGL (520) Lt bauda, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,
nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, t.y. 2014 m. lapkričio mėn. 9 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), padegė T. M. ir K. M. priklausantį ūkinį pastatą 4923,54 eurų vertės, dėl ko gaisro metu sudegė ūkinis pastatas ir jame buvę T. ir K. M. priklausantys daiktai: kilimas 8,68 eurų vertės, du dviračiai, bendros vertės 28,96 eurų vertės, moteriškas dviratis 43,44 eurų vertės, dvejos medinės lauko durys bendros vertės 43,44 eurų vertės, vienas fotelis bendros vertės 14,48 eurų vertės, arklinis vežimas 202,73 eurų vertės, keturios medinės kėdės bendros 23,16 eurų vertės, arkliniai pakinkliai bendros 43,44 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiems bendrą 5331,88 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Be to jis, 2014-11-16 d., apie 21 val., Raseinių rajone, Raseinių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), V. J., A. J. ir J. J. priklausančiame ūkiniame pastate padegė E. J. priklausantį šieno ritinį 2,90 eurų vertės ir pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, t.y. V. J., A. J. ir J. J. priklausantį ūkinį pastatą bendros vertės 1419 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes gaisrą pastebėjo E. J. ir jį užgesino. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-11-09, jis dieną būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alkoholinius gėrimus ir atėjus vakarui, tikslaus laiko neprisimena, jis sugalvojo padegti senelio K. M. gyvenančio tame pačiame (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, nes norėjo, jog dėl padegimo būtų apkaltinta senelio kaimynė E. J. gyvenanti (duomenys neskelbtini), nes ji jam kažkada buvo išdaužiusi mašinos langus. Į policiją dėl į įvykio kreipėsi, tačiau ar ji dėl to liko nubausta jis nežino. Padegdamas ir apkaltindamas E. J. jis norėjo atkeršyti E. J. už išdaužytos mašinos langus. 2014-11-09, apie 22.30 val., jis vienas atėjo į savo senelio kiemą, priėjo prie kieme esančio ūkinio pastato, atidarė duris, kurios buvo nerakintos, ir įėjo į daržinės erdvę. Aplink buvo šieno, medienos, rūbai buvo sumesti į krūvą prie durų ir jis paėmęs vieną rūbą padegė su atsineštu striukės kišenėje žiebtuvėliu. Drabužį padegė ir kai jis įsidegė jis jį numetė degantį į daržinės gilumą. Užsidegus šienui jis išėjo iš daržinės ir uždarė ūkinio pastato duris, bei parėjo namo. Jo namai yra už maždaug 500 m. nuo senelio namų. Kai parėjo namo, jį matė mama ir klausė kur jis buvo. Jis jai sakė, kad buvo pas draugę. Kitą dieną jis iš mamos V. M. sužinojo, jog nuo jo padegto drabužio sudegė senelių ūkinis pastatas su jame buvusiai daiktais, ir tuomet jis savo mamai prisipažino, jog ūkinį pastatą padega jis. Tuomet jo mama liepė jam nuvažiuoti pas senelį ir jo atsiprašyti. Jis tą ir padarė. Nuvažiavo pas savo senelį K. M. ir jam prisipažino, jog jis padegė jo ūkinį pastatą ir jo atsiprašė. Senelis jam atleido, močiutės neatsiprašė, nes ji neveiksni ir nieko nesupranta. 2014-11-16 jis vėl buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), ir taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, ir apie 20.00 val., jam pritrūkus alkoholio jis ėjo į parduotuvę jo nusipirkti. Jam pareinant iš parduotuvės jis ėjo pro E. J. sodybą ir sugalvojo padegti jos ūkinį pastatą. Įėjęs į E. J. ūkinio pastato prieigą jis pamatė ant žemės, išklotos šienu dar kelis susuktus šieno rulonus ir vieną iš jų padegė su žiebtuvėliu ir pabėgo namo. Jo namai nuo E. J. namų yra taip pat apie 500 m. Kai jis parėjo namo tėvai jau miegojo ir neklausė kur jis buvo. Kad pastatas priklauso ir kitiems žmonėms ne tik E. J. jis nežinojo. Kitiems žmonėms žalos padaryti nenorėjo. Jei būtų žinojęs, kad yra keli savininkai, pastato nebūtų padegęs. Ieškos būdų atlyginti žalą nukentėjusiems. Pasižada daugiau niekada negadinti svetimo turto. (b. l. 90, 100-102).
Nukentėjusysis K. M. parodė, kad jis gyvena santuokoje su T. M. nuo 1960 m. Kartu jie santuokoje įgijo sodybą, kurioje 2014-11-09 vakare, apie 22.30 val., kilo gaisras. Gaisras kilo jų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Gaisrą jis pats pastebėjo per langą, kai kažkoks kaimynas pabeldė jam į langą. Kas iškvietė gaisrininkus jis nežino, bet kai jie atvažiavo ūkinis pastatas pilnai degė. Gaisro metu jiems su žmona buvo padaryta apie 4924,68 eurų žala. Gaisro metu sudegė jam su T. M. priklausantys bendrai daiktai, tai: kilimas 8,68 eurų vertės, du dviračiai bendros vertės 28,96 eurų vertės, moteriškas dviratis 43,44 eurų vertės, dvejos medinės lauko durys bendros vertės 43,44 eurų vertės, vienas fotelis vertės 14,48 eurų vertės, arklinis vežimas 202,73 eurų vertės, keturios medinės kėdės bendros 23,16 eurų vertės, arkliniai pakinkliai bendros 43,44 eurų vertės. Gaisro metu padaryta 4924,68 eurų turtinė žala. T. M. yra jo globojama ir prižiūrima, nes ji yra invalidė tiek dėl fizinės, tiek dėl psichinės negalios. Moteris nevaikšto ir beveik nekalba, nuosekliai nemąsto, todėl jis ją globoja ir slaugo. Žino, kad jų bendrą su T. M. ūkinį pastatą padegė tyčia jų anūkas M. M., kuris po nusikaltimo jų atsiprašė ir pažadėjo žalą atlyginti palaipsniui. Jis su žmona anūkui atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Anūkas pats turi mažą vaiką, todėl jie nenori, kad jam būtų atimta laisvė. M. M. jiems aiškino, kad pastatą padegė, nes buvo neblaivus ir pažadėjo daugiau nieko nepadeginėti. (b. l. 27, 28, 31, 32, 33).
Nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2014 m. lapkričio 9 dieną, apie 23.30 val. ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), ir gulėdama žiūrėjo televizorių. Bežiūrint televizorių išgirdo kažkokį traškėjimą ir išjungė televizoriaus garsą, kad galėtu geriau klausytis. Nesupratusi kas darosi, išėjo į lauką ir pamatė, jog dega K. M. ūkinis pastatas. Tada ji parbėgo namo ir pasiėmusi savo telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112, bei pranešė apie gaisrą. Dėl ko kilo gaisras ji tada nežinojo. Su kaimynu K. M. ji niekada nėra konfliktavusi. Mano, jog K. M. ūkinį pastatą galėjo padegti jo anūkas M. M.. Su savo kaimynu K. M. ji nėra turėjusi jokių konfliktų, tačiau su K. M. anūku nuo seno nesutaria, jis nuolatos su ja konfliktuoja.
Po to 2014-11-16, apie 21 val., jai būnant namuose pastebėjo, kad kieme esančioje daržinėje dega jai priklausantis šieno ritinys. Tai pamačius, ji iškarto nubėgo į daržinę, atsisuko tvarte esančią vandens žarną ir liepsną jai nespėjus išplisti užgesino. Išdegė nedidelis plotas šieno ritinio. Ji mano, jog šieno ritinys jos daržinėje galėjo būti padegtas tyčia. Dėl konfliktų ir nesutarimų mano, jog tai galėjo padaryti M. M. gyvenantis (duomenys neskelbtini). Minėto įvykio metu jai padaryta 10 Lt., kas sudaro 2,89 eurų turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio ji nereiškia. Šieno ritinys yra netinkamas naudoti. Šieno ritinys, kuris buvo padegtas, buvo jai priklausančios daržinės viduje adresu (duomenys neskelbtini), o ne lauke. (b. l. 50, 51-52, 53, 54).
Liudytoja V. M. parodė, kad 2014-11-09 jos sūnus parėjo namo apie 21.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, ir iš karto nuėjo miegoti. Apie kilusį gaisrą pas jos uošvį K. M. ji sužinojo 2014-011-09 dieną, apie 23 val., nes jai paskambino vyro A. M. sesuo L. G. kuri gyvena Šiauliuose ir apie tai pranešė. Pastaroji apie kilusį gaisrą sužinojo iš K. M. kaimyno sūnaus. 2014-11-10 ryte ji savo sūnui M. M. pasakė, jog pas senelį kilo gaisras ir degė ūkinis pastatas, po tokių jos žodžių Mindaugas buvo sunerimęs, ir pasakė, jog dėl pas K. M. kilusio gaisro gali būti kaltas jis, bet dėl vartoto alkoholio kiekio jos sūnus M. M. pats negalėjo patikėti, jog galėjo taip padaryti. Mindaugas savo senelio K. M. atsiprašė, ir pastarasis jam atleido, ir iki šiol jis bendrauja su seneliu, be jokių pykčių. (b. l. 77).
Liudytojas V. S. parodė, kad 2014-11-16, vakare, tikslaus laiko neprisimena, buvo pas savo draugę E. J. gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jiems abiems būnant virtuvėje jo draugė E. J. pro langą pastebėjo liepsną, ir ji išbėgo į kiemą. Jis išbėgo iš paskos rankoje laikydamas dubenį su vandeniu ir užpylė jį ant šieno ritinio, kuris degė daržinės viduje. Ugnies jis neužgesino, nes pritrūko vandens, ir tuomet E. J. pasiėmė vandens žarną, kuri buvo tvarte, ir atsisukusi vandenį užgesino liepsną. Kas galėjo padegti jo draugės E. J. daržinėje esantį šieno ritinį jis tiksliai negali pasakyti, bet iš aplinkinių kalbų suprato, jog tai galėjo padaryti M. M.. (b. l. 58).
Liudytoja V. J. parodė, kad ūkinis pastatas, esantis Raseinių r. sav., Nemakščių mstl., Žemaičių g. 15, kurį pasikėsino padegti M. M. priklauso ir faktiškai yra valdomas, bei visaip disponuojamas jos dukters E. J., nors dokumentaliai priklauso jai, jos nepilnamečiui sūnui A. J. ir jos dukrai J. J.. J. J. nuolatos gyvena užsienyje jau apie 8 metus ir į Lietuvą grįžti neketina. Sūnaus A. J. turtu rūpinasi ji, nes jis yra nepilnametis ir jam tik 11 metų, be to jis turi vidutinio lygio fizinę negalią. Nusikaltimu žala nebuvo padaryta, todėl nukentėjusiais nenori būti pripažinti. Nori, kad atitinkama tvarka kaltininkas M. M., pasikėsinęs padegti ūkinį pastatą, kurio savininkė faktiškai yra E. J., būtų nubaustas atitinkama tvarka. Ūkinį pastatą, kurį pasikėsino padegti M. M., ji įvertina 3475,44 eurais. (b. l. 80, 81).
Iš 2014-11-09 Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte dėl kilusio gaisro Nr. 117 nurodyta, kad gaisro metu, (duomenys neskelbtini), kilo gaisras K. M. priklausančiame ūkiniame pastate ir nudegė daržinės ir tvarto stogas, sudegė vežimas, du dviračiai, baldų komplektas, apdegė 4 kubiniai metrai statybinės medienos. Gaisro kilimo priežastis tikėtina įneštas atviros ugnies šaltinis. Pridedama fotolentelės, kuriose matyti sugadintas turtas (b. l. 8, 9-11).
Iš 2014-12-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir kortelių matyti, kad nukentėjusioji E. J. parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur vandens žarna gesino daržinėje degantį šieno ritinį. (b. l. 55-57).
Iš 2015-01-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir kortelių matyti, kad įtariamasis M. M. parodė K. M. sodybą (duomenys neskelbtini), kur jis ūkiniame pastate, žiebtuvėliu padegė skudurėlį. (b. l. 91-94).
M. M. teistas (b. l. 105-108), administracine tvarka baustas (b. 1. 111-112), nėra įrašytas į VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro įskaitą (b. l. 114), Nemakščių seniūnijos charakterizuojamas neigimai (b. l. 116).
Įrodyta, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., nes jis padegė nukentėjusiesiems priklausantį ūkinį pastatą, dėl ko gaisro metu sudegė ūkinis pastatas ir jame buvę nukentėjusiesiems priklausantys daiktaim, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiems bendrą 5331,88 eurų turtinę žalą.
Įrodyta, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str 1 d., 187 str. 2 d., nes jis ūkiniame pastate padegė nukentėjusiajai priklausantį šieno ritinį ir pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, t.y. ūkinį pastatą bendros vertės 1419 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes gaisrą pastebėjo nukentėjusioji ir jį užgesino
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė siūlo M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. skirti 45 parų arešto bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.,187 str. 2 d. skirti 15 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti 60 parų arešto.
Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokia arešto bausme sutinka.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 15 (penkiolikos) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. M. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.