- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- AN2-561-926/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00249-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo S. Č. (toliau – S. Č.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu S. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas atsakingu asmeniu, t. y., UAB „K. K.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d., 10.00 val., iki 2021 m. kovo 18 d., 14.30 val., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės, V. B. ir E. V. leido dirbti pagalbinių darbininkų darbą (V. B. pjaustė ir padavinėjo medines gegnes, E. V. prie metalinio angaro karkaso prisukinėjo medines gegnes), o J. P. leido dirbti statybos darbų vadovo darbą (vadovavo statybos darbams), teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
2. Be to, tuo pačiu nutarimu S. Č. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje padarė šiuos darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus:
1) nebuvo pasitikrinęs žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais teisės aktų nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį;
2) statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė ir neužtikrino pats ir nepaskyrė atestuoto darbų vadovo, kuris vykdytų ir užtikrintų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymą bei galėtų nuolat kontroliuoti ir užtikrinti, kad statybvietėje dirbantys darbuotojai laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 16 ir 19 punktus;
3) nebuvo parengęs statybvietei adresu (duomenys neskelbtini), Statybos darbų vykdymo projekto ar kito dokumento, kuriame būtų numatyti konkretūs projektiniai sprendiniai, nustatantys technines priemones, darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą, ypač siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 17 punktą, 5 priedo 1 ir 6 punktus;
4) neužtikrino, kad bet kuriuo metu statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), galėtų būti suteikta pirmoji pagalba: nepateikta įrodymų, kad darbuotojai būtų apmokyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam; nebuvo pagrindinės pirmosios pagalbos įrangos bei priemonių, nepaženklintos vietos, kuriose jos yra, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, Darboviečių įrengimo statybvietės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 16 punktą;
5) statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), neorganizavo darbuotojų, kurie darbo aplinkoje yra veikiami pavojingų veiksnių, aprūpinimo visomis reikiamomis asmeninėms apsaugos priemonėmis ir nekontroliavo jų dėvėjimo – plataus profilio statybininkai R. K. ir R. D. nebuvo aprūpinti darbo batais, darbo drabužiais, galvos apsauginiais šalmais ir kitomis, pagal vykdomų darbų pobūdį, reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis, plataus profilio statybininkai V. B. ir E. V., nebuvo aprūpinti darbo drabužiais, galvos apsauginiais šalmais, ir kitomis, pagal vykdomų darbų pobūdį, reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis. E. V. ir R. D. buvo užsidėję apraišus saugančius nuo kritimo, tačiau jų neprisitvirtinę. Darbdavys, nepateikė dokumentų, įrodančių, kad įranga, sauganti nuo kritimo iš aukščio, yra tinkama naudoti (periodiškai tikrinta), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331, 7 ir 10 punktus, Saugos ir sveikatos taisyklių statybvietėje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 18 punktą;
6) neorganizavo įmonės darbuotojų, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, sveikatos patikrinimų prieš įsidarbinant (V. B. ir E. V. įmonėje dirba nuo 2021-03-18, jų sveikata tikrinta 2021-03-25; R. K. ir R. D. įmonėje dirba nuo 2021-03-05, jų sveikata tikrinta 2021- 03-25), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 9 punktą; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo, patvirtinto 2000 m. gegužės 31 d., Nr. 301 “Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose”, 13 priedo 1 punktą;
7) nepateikė dokumentų, įrodančių, jog plataus profilio statybininkai E. V. ir R. D., kurie patikrinimo metu statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė darbus aukštyje (montavo arkinio angaro santvaras) būtų apmokyti kaip saugiai vykdyti tokius darbus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų pagrindinė priemonė, apsauganti nuo kritimo – saugos diržai (apraišai), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį.
3. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį S. Č. buvo paskirta 500 (penkių šimtų) eurų dydžio bauda; pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį – 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos buvo subendrintos, skiriant S. Č. galutinę 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. Č. skirti straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
4.1. Institucijos teigimu, atliekant administracinių nusižengimų tyrimą S. Č. savo kaltės nepripažino, atsisakė teikti paaiškinimus raštu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo pripažindamas tik pirmosios instancijos teisme. Nelegalus darbas, pasak Institucijos, vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiančių esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ANK šis nusižengimas įtvirtintas kaip vienas iš pavojingiausių. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
4.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paminėtos aplinkybės, kad S. Č. už analogiško pobūdžio nusižengimus praeityje baustas nebuvo, nelegalus darbas truko trumpą laiką, yra svarbios tik parenkant S. Č. administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu S. Č. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį. Ginčo dėl šių administracinių nusižengimų padarymo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti S. Č. kalte padarius jam inkriminuotus nusižengimus, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik S. Č. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant S. Č. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti jam ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto dydžio administracinę nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
7. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
9. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
10. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą visų pirma pažymėtina, kad leisdamas savo darbuotojams dirbti nelegaliai, S. Č. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Nelegalus darbas neabejotinai vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiančių esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, jis pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Akivaizdu, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, todėl nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus. Švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę ir nukrypti nuo administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų galima tik išimtiniais atvejais, nustačius itin reikšmingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne pažeidėjui būdingo elgesio modelio dalis.
11. Jokios išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu S. Č. būtų galima skirti švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos minimalus dydis, piniginę baudą, šiuo atveju, priešingai nei konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, nenustatytos. Taikydamas S. Č. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad praeityje už analogiškų administracinių nusiengimų padarymą jis baustas nebuvo, o nelegalus darbas vertinamu atveju truko trumpą laiką. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimui. Jos, kaip tai teisingai pažymėta ir Institucijos apeliaciniame skunde, aktualios tik skiriant asmeniui administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
12. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis (duomenų apie asmens baustumą administracinio nusižengimo byloje nėra), nustatyta, jog nors praeityje už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą S. Č. baustas nebuvo, tačiau buvo ne kartą baustas už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi ir galiojančių administracinių nuobaudų, kas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo ne visuomet laikosi įstatymų reikalavimų, yra linkęs juos pažeisti. Be to, įvertintina ir tai, kad pateikti paaiškinimus raštu, atliekant administracinių nusižengimų tyrimą Institucijoje, S. Č. atsisakė, dėl ko, administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinių paaiškinimų. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai pripažinta S. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai iš dalies nesutapo su jo vadovaujamoje statybvietėje dirbusių asmenų paaiškinimais, kas sudaro pagrindą manyti, kad S. Č. nebuvo visiškai sąžiningas ir pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu ir neginčytina, kad šių aplinkybių visuma nesudaro kliūčių pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. Č. išreikštą prisipažinimą ir nuoširdų gailestį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, vertinant šias aplinkybes ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų plotmėje neabejotina, kad tokie S. Č. veiksmai rodo jo nenorą bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, padedant atskleisti tikrąsias tiriamų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes ir sudarė kliūtis greitam ir objektyviam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, todėl nesant jokių išimtinių aplinkybių, taikyti tokio asmens atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jų visumoje skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, nebuvo pagrindo.
13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad duomenys apie nelegaliai S. Č. vadovaujamoje statybvietėje dirbusių asmenų įdarbinimą UAB „K. K.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui buvo pateikti jau po atlikto patikrinimo. Ir nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. Č. inkriminuotas administracinis nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, t. y. ne pilną darbo dieną, tačiau, atsižvelgiant į darbuotojų paaiškinimus, jog darbo sutartį su darbdaviu jie pasirašė tą pačią patikrinimo dieną, o duomenys apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui buvo pateikti jau po atlikto patikrinimo, vien tik trumpas pažeidimo darymo laikas negali lemti pagrįstos ir teisėtos išvados dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo. Juo labiau, jog remiantis paties S. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, darbo sutartis darbuotojai pasirašė dar iki savo darbo pradžios, t. y. 2021 m. kovo 17 d., ir tik dėl buhalterės kaltės šie duomenys laiku nebuvo perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, kas neatitiko darbuotojų paaiškinimų.
14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimas negali užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, priešingai, suteiktų galimybę išvengti atsakomybės, apie kurią asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, dėl ko už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. Č. skyrė per švelnią administracinę nuobaudą, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų baudą. Remiantis išdėstytu, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas keistinas, pakeičiant S. Č. skirtą administracinę nuobaudą ir pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skiriant S. Č. minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą. Toks sprendimas priimamas įvertinus vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. Č. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartas šios nutarties 11, 12 ir 13 punktuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pakeisti S. Č. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skirtą administracinę nuobaudą ir už šio administracinio nusižengimo padarymą S. Č. skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo dalį dėl galutinės S. Č. paskirtos nuobaudos ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti jam galutinę 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Likusią Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.