Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti dovanojimo teisinių santykių faktą (CPK 185 straipsnis).

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad nė viena pirkimo–pardavimo sutarties nuostata neleidžia spręsti, kad tarp sutarties šalių egzistavo kokie nors papildomi susitarimai dėl sklypo sutvarkymo, jo būklės pagerinimo ir dėl to būtų mažinama sklypo pardavimo kaina. Priešingai, sutartyje pirkėju įvardytas J. G., apklausiamas kaip liudytojas, 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu akcentavo pirkęs žemės sklypą už 15 000 Eur, nurodė, kad kaina yra reali. J. G. taip pat pabrėžė nieko nežinantis apie jokius papildomus susitarimus dėl žemės sklypo sutvarkymo ar dalies už jį gautų lėšų grąžinimo. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovė, atstovaujama atsakovės, žemės sklypą J. G. pardavė už 15 000 Eur, o atsakovė įgijo pareigą nurodytą sumą perduoti ieškovei. Vien faktas, kad atsakovė L. G. (pirkėjo sūnui) pervedė 9 000 Eur „už darbus“, negali būti vertinamas kaip pagrindas nurodyta suma sumažinti atsakovės prievolės ieškovei dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovė S. B. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei 6 000 Eur skolą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp artimų giminaičių, o netiesioginiai rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės poziciją. Vertinant byloje esančių ieškovės įgaliojimų turinį matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d. įgaliojime buvo nurodyta sąlyga, kuria atsakovė įsipareigojo už žemės sklypą gautas lėšas pervesti į ieškovės sąskaitą, tačiau 2019 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojime šios sąlygos neliko.

9.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant ieškovės pavedimą buvo du kartus kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą, vykdoma pirkėjų paieška, aprodomas žemės sklypas, vedamos derybos ir sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Laikantis pozicijos, kad joks atlygis už pavedimo įvykdymą nebuvo pažadėtas, lieka neaiškus atsakovės motyvas dėti pastangas, gaišti savo laiką ir skirti lėšas ieškovės pavedimui įvykdyti. Atsakovės veiksmų motyvai tampa aiškūs įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė nereikalavo perduoti už žemės sklypo pardavimą gautų pinigų.

9.3. Teismas nesiaiškino šalių santykių iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimo išdavimo. Teismas nesiaiškino ir nesidomėjo, kodėl sergančią motiną turėjo globoti Kaune gyvenanti duktė, nors pati ieškovė su sūnumi gyveno Vilniuje. Teismas nesidomėjo, kodėl ieškovės sūnus, turėdamas analogišką įgaliojimą, nesiėmė jokių veiksmų jam įvykdyti.

9.4. Kad žemės sklypą būtų galima naudoti pagal paskirtį, buvo būtina atlikti sklypo valymo darbus. Atsakovei vedant derybas su pirkėjo sūnumi L. G., jai buvo pasiūlyta susitvarkyti sklypą arba sumokėti už sklypo sutvarkymą L. G.. Šalių susitarimą dėl sklypo sutvarkymo patvirtina atsakovės atlikti mokėjimai į L. G. banko sąskaitą. Be to, pats L. G. bylos nagrinėjimo metu patvirtino tokio susitarimo faktą. Atsakovė sutinka realiai gautus pinigus (6 000 Eur) perduoti ieškovei.

9.5. Priteisus ieškovei 15 000 Eur sumą susiklostė situacija, kai ieškovė išvengė išlaidų žemės sklypo sutvarkymui ir jai buvo priteista suma, kurios realiai ieškovė nebūtų gavusi neatlikus sklypo sutvarkymo darbų.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. R. prašo skundo netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10.1. Skundžiamame sprendime tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta ir tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės. Ieškovė paaiškino, kad pinigines lėšas, gautas pardavus žemės sklypą, ketino pasilikti sau, jog užsitikrintų pragyvenimą senatvėje. Nurodė, kad žemės sklypo parduoti neskubėjo, nenorėjo parduoti pigiai, todėl, nesant tinkamų rinkos sąlygų, sutiko laukti. Pradžioje įgaliojimas buvo išduotas sūnui J. R. (J. R.), tačiau vėliau, atsakovei nedirbant, turint laiko ir pačiai pasiūlius imtis pirkėjų paieškos, ieškovė išdavė įgaliojimą ir atsakovei. Valios dovanoti lėšas nė vienam įgaliotiniui atsakovė neturėjo ir neišreiškė. Ieškovės nurodytas aplinkybes aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai ieškovės sūnus J. R. ir duktė K. M..

10.2. Skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas iki 2019 m. balandžio 11 d. įgaliojimo išdavimo, ji neįrodinėjo, jog antrojo įgaliojimo išdavimą lėmė būtent ieškovės siekis padovanoti atsakovei už žemės sklypą gautas lėšas. Priešingai, išreikalavus į bylą 2019 m. balandžio 11 d. įgaliojimą, 2020 m. liepos 24 d. teismo posėdžio metu šio įgaliojimo bei 2019 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimo turinio skirtumus atsakovės atstovas aiškino kaip neesminius, nulemtus šalių teisinio neišprusimo.

10.3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovės atlikta motinos priežiūra po patirtos traumos. Tiek pati atsakovė, tiek jos sutuoktinis Z. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė prižiūrėjo motiną neatlygintinai, vykdydama savo, kaip dukters, pareigą.

10.4. 2019 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina faktą, kad atsakovė pardavė žemės sklypą už 15 000 Eur (sutarties 3.1 papunktis). Kaip liudytojas apklaustas žemės sklypo pirkėjas J. G. patvirtino, kad už žemės sklypą sumokėjo 15 000 Eur, o atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad sklypas buvo parduotas už 15 000 Eur, ir akcentavo, kad tokia kaina atitinka sklypo rinkos vertę. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 15 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė ieškovės vardu turėjo teisę žemės sklypą parduoti už 15 000 Eur. Teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tarp atsakovės ir pirkėjo buvo susitarimai dėl mažesnės kainos mokėjimo, sklypo sutvarkymo, jo būklės pagerinimo ar pan.

10.5. 2020 m. liepos 24 d. teismo posėdyje L. G. susitarimą su atsakove dėl rangos darbų žemės sklype nurodė vertinantis kaip savarankišką sandorį, nesusijusį su žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi.

10.6. Byloje atsakovė nereiškė priešieškinio ir savarankiško reikalavimo priteisti išlaidas, patirtas vykdant pavedimą. Nelogiškas ir neteisingas atsakovės argumentas, jog žemės sklypo sutvarkymui buvo būtinos išlaidos, viršijančios žemės sklypo kainą (atsakovė nurodo, kad kaina turėjo būti 6 000 Eur, o išlaidos sklypo sutvarkymui – 9 000 Eur). Vien tas faktas, kad atsakovė L. G. pervedė 9 000 Eur sumą, negali būti vertinamas kaip pagrindas nurodyta suma sumažinti atsakovės prievolės ieškovei dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde dėstomi dvejopo pobūdžio argumentai – pirma, atsakovė įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius dovanojimo teisinius santykius, t. y. nurodo, kad, jai išduoto įgaliojimo pagrindu pardavus ieškovei priklausantį turtą, atsakovė dovanojimo teisinių santykių pagrindu įgijo teisę pasilikti už parduotą turtą sumokėtą kainą sau; antra, atsakovė taip pat paaiškina, kad parduoto turto kaina yra 6 000 Eur ir sutinka šią sumą grąžinti ieškovei, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant ieškovei priteistą sumą iki realios turto pardavimo kainos – 6 000 Eur.

13. Atsižvelgdama į atsakovės apeliaciniu skundu reiškiamą procesinį prašymą (sumažinti ieškovei priteistą sumą iki 6 000 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad dovanojimo teisinių santykių fakto nustatymas nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas. Kaip minėta, pati atsakovė, prašydama sumažinti ieškovei priteistą sumą iki 6 000 Eur, prieštarauja savo argumentams dėl to, kad pardavus turtą gauta suma turėjo atitekti atsakovei kaip dovana, t. y. kad ji įgijo teisę į už parduotą turtą gautus 6 000 Eur. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja atstovavimo teisinių santykių kontekste ir neperžengdama atsakovės pareikšto procesinio prašymo ribų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 11 d. išdavė atsakovei įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovę valdyti, tvarkyti ir parduoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus miesto sav., Baraškų k., sudaryti ir pasirašyti minėto turto preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, notaro biure sudaryti ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir turto priėmimo–perdavimo aktą, gauti pinigus grynaisiais ir (ar) mokėjimo nurodymu pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, rašyti pareiškimus apie atsiskaitymus, keisti, papildyti minėtos sutarties sąlygas, atstovauti ieškovei VĮ Registrų centre, gauti ir pateikti reikiamus dokumentus; šiais tikslais atstovauti ieškovei notaro biure, VĮ Registrų centre, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriuose, savivaldybėje, seniūnijoje, archyvuose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti bei pateikti reikiamus dokumentus, taip pat iš visų piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų ir bendrovių gauti visus reikiamus dokumentus, rašyti ieškovės vardu pareiškimus, prašymus, susitarimus, už ieškovę pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais.

15. 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė atsakovei išdavė naują įgaliojimą, kuriuo pavedė atsakovei savo nuožiūra valdyti ir naudoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus miesto sav., Baraškų k., bei disponuoti juo, sudaryti savo nuožiūra visus Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamus sandorius su trečiaisiais asmenimis, keisti sutarčių sąlygas, jas nutraukti, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, atstovauti ieškovės interesams notarų biure bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, užsakant, gaunant ir pateikiant visas reikalingas pažymas, pažymėjimus, tikslinimus, dublikatus bei kitus dokumentus, gauti pinigus ar turtą, rašyti ieškovės vardu prašymus, pareiškimus, susitarimus, sumokėti priklausančius mokesčius, už ieškovę pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

16. Atsakovė, atstovaudama ieškovei, 2019 m. rugpjūčio 22 d. su pirkėju J. G. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavė ieškovei priklausantį žemės sklypą už 15 000 Eur.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovė su pirkėjo sūnumi L. G. žodžiu sudarė papildomą sandorį dėl žemės sklypo sutvarkymo. Atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad tą pačią dieną, kai buvo parduotas ieškovės žemės sklypas, atsakovė sumokėjo pirkėjo sūnui L. G. 9 000 Eur už sutartus žemės sklypo sutvarkymo darbus.

Dėl bylos esmės

18. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymuose nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (2 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo teisinis santykis kyla pavedimo sutarties pagrindu (CK 6.756 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė (atstovaujamoji) pareiškė reikalavimą atsakovei (atstovei) dėl už įvykdytą pavedimą gautų lėšų grąžinimo atstovaujamajai (6.760 straipsnis 5 dalis). Ieškovės (atstovaujamosios) teigimu, įvykdžiusi pavedimą parduoti turtą atsakovė (atstovė) turėjo jai perduoti 15 000 Eur. Atsakovė su šia suma nesutinka, teigia, kad pardavusi turtą faktiškai gavo 6 000 Eur ir tik šią sumą turi perduoti ieškovei.

19. CK 2.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pripažįstama, kad įgaliojimas yra vienašalis teisinis sandoris, išreiškiantis įgaliotojo valią būti atstovaujamam įgaliotinio. Įgaliotinio sudaryti sandoriai, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant įgaliojimu suteiktų teisių, yra privalomi atstovaujamajam ir jį teisiškai įpareigoja. Nagrinėjamu atveju rašytinė pavedimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl apie atsakovei suteiktų teisių apimtį spręstina iš ieškovės išduoto įgaliojimo atsakovei turinio.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. išduotas įgaliojimas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai. Teismo vertinimu, šiuo įgaliojimu atsakovei nebuvo suteikta teisė disponuoti už parduotą turtą gautomis lėšomis, tad atsakovė negalėjo, gavusi turto pardavimo kainą atitinkančią pinigų sumą, sudaryti naujų sandorių su L. G. ir už šiuos sandorius mokėti ieškovės lėšomis. Be to, teismo vertinimu, jei šalys siekė apeiti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, atsakovei tenka su neteisėtu elgesiu susijusių padarinių rizika. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 15 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė turėjo leidimą sklypą parduoti už 15 000 Eur, bet ne kita kaina, ir sklypas buvo parduotas būtent už 15 000 Eur. Galiausiai teismas atkreipė dėmesį, kad sandoris su L. G. nėra įvykdytas, žemės sklypas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo sutvarkytas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai jas teisiškai kvalifikavo.

22. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimu ieškovė suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, disponuoti juo ir savo nuožiūra sudaryti visus Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamus sandorius su trečiaisiais asmenimis, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Taigi ieškovės atsakovei išduotas įgaliojimas neapsiribojo išimtiniu nurodymu (įgaliojimu) atsakovei sudaryti tik žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau taip pat leido atsakovei atlikti ir visus kitus veiksmus bei sudaryti kitus sandorius, susijusius su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino išduoto įgaliojimo turinį nusprendęs, kad ieškovę įpareigoja tik žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ne žemės sklypo sutvarkymo sandoris.

23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas L. G. patvirtino, kad apie parduodamą žemės sklypą sužinojo pamatęs skelbimą interneto portale. Liudytojo teigimu, sklypą pirko jo tėvas, bet sūnus padėjo tėvui, vedė derybas su atsakove, važiavo apžiūrėti sklypo ir kt. Liudytojas nurodė vertinantis, kad už sutvarkytą žemės sklypą mokėti 15 000 Eur apsimoka, todėl pagal skelbime nurodytus kontaktus susisiekė su atsakove. Vis dėlto, nuvykęs apžiūrėti sklypo, liudytojas suprato, kad sklypas „skelbime atrodė vienaip, o nuvažiavus – kitaip“, paaiškino, kad nebuvo kaip privažiuoti prie sklypo, sklypas atrodė apleistas, apaugęs krūmais, todėl atsakovei pasakė, kad netinka skelbime nurodytos sandorio sąlygos ir sklypą atsakovė turi arba sutvarkyti, arba nuleisti kainą (2020 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 37 sek.–39 min. 30 sek.). Galiausiai buvo pasiektas susitarimas, kad pirkėjo sūnus L. G. sutvarkys sklypą už 9 000 Eur, išpjaus krūmus, medžius, įsirengs keliuką ir už sklypo sutvarkymą atsakovė sumokės L. G. 9 000 Eur.

24. Taigi atsakovė, parduodama ieškovės žemės sklypą, sudarė papildomą sandorį dėl žemės sklypo sutvarkymo darbų už 9 000 Eur, sandorio sudarymą patvirtino tiek L. G., tiek atsakovė. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal šį sandorį yra atsiskaityta (t. 1, b. l. 117). Liudytojo L. G. parodymai patvirtina, kad, neatlikus žemės sklypo sutvarkymo darbų, sandoris, kurio pardavimo kaina yra 15 000 Eur, nebūtų įvykęs, t. y. nesutvarkytas, apleistas sklypas už 15 000 Eur jo tėvo nebūtų nupirktas. Taigi, kad žemės sklypas būtų parduotas už 15 000 Eur, atsakovė turėjo organizuoti sklypo sutvarkymo darbus, ji tokį sandorį sudarė su L. G.. Atitinkamai, sandoris dėl žemės sklypo sutvarkymo buvo sudarytas ne kaip atskiras ir nesusijęs su įgaliojimo vykdymu, bet priešingai – būtent vykdant ieškovės išduotą įgaliojimą (siekiant parduoti ieškovės turtą). Kadangi atsakovė, sudarydama žemės sklypo sutvarkymo sandorį, veikė pagal įgaliojimą ir pagal šį jai išduotą įgaliojimą turėjo teisę tiek pati sutvarkyti žemės sklypą, tiek šias paslaugas pirkti iš kitų asmenų, sandoris, sudarytas su L. G. dėl žemės sklypo sutvarkymo, yra ieškovę įpareigojantis (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nereiškia priešieškinio ir neprašo atlyginti atstovo turėtas išlaidas vykdant pavedimą (CK 2.151 straipsnis), todėl, ieškovės vertinimu, atsakovės patirtomis išlaidomis už žemės sklypo sutvarkymą negali būti mažinama ieškovei už turtą priteisiama suma.

26. Kaip minėta, atsakovės su L. G. sudarytas sandoris, teisėjų kolegijos vertinimu, įeina į įgaliojimo vykdymo apimtį ir nėra savarankiškos atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su įgaliojimo įvykdymu. Kitaip tariant, patirtos 9 000 Eur išlaidos nagrinėjamu atveju buvo skirtos ieškovės įgaliojimo vykdymui, turto pardavimui ir sklypas tvarkomas būtent ieškovės vardu ir interesais. Atsakovės savarankiškomis išlaidomis, sudarančiomis pagrindą jai gauti šių išlaidų atlyginimą pagal CK 2.151 straipsnį, galėtų būti laikomos, pavyzdžiui, skelbimo pateikimo internetiniame portale išlaidos, nuvykimo į žemės sklypą išlaidos siekiant aprodyti turtą potencialiems pirkėjams (pavyzdžiui, degalų kaina, viešojo transporto bilieto kaina) ir kt., tačiau tokiomis išlaidomis nelaikomi įgaliojimui įvykdyti atsakovės ieškovės vardu sudaryti savarankiški sandoriai, juolab kad įgaliojimo turinys neapribojo atsakovės teisės sudaryti ir kitus (ne tik žemės sklypo pirkimo–pardavimo) sandorius.

27. Atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo motyvą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio nuostatų galimo nesilaikymo. Minėtame straipsnyje nustatyta žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir pardavimo tvarka – žemės sklypo savininkas apie parduodamą žemės sklypą ir sklypo pardavimo sąlygas praneša notarui ar Nacionalinei žemės tarnybai (3 dalis); Nacionalinė žemės tarnyba apie sklypo pardavimą ir pardavimo sąlygas praneša suinteresuotiems asmenims, įskaitant ir asmenis, turinčius pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą (4 dalis); jei šie asmenys sutikimo pirkti žemės sklypą nurodytomis sąlygomis nepateikia, Nacionalinė žemės tarnyba išduoda pažymą žemės sklypo savininkui, leidžiančią sklypą nurodytomis sąlygomis parduoti kitiems asmenims. Pasikeitus turto pardavimo kainai procedūra kartojama iš naujo (6 dalis).

28. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė pažymą ieškovei, kuria leidžiama parduoti žemės sklypą už 15 000 Eur.

29. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyti teisiniai padariniai, kylantys tais atvejais, kai turtas parduodamas nesilaikant įstatyme nustatytos žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo (įsigijimo) tvarkos. Minėta norma numatoma, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

30. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta turto įsigijimo (pardavimo) procedūra yra ginamos būtent tų asmenų teisės, kurie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi teisę įsigyti pirmumo tvarka. Šių asmenų teisės yra ginamos specialiu įstatyme nustatytu gynimo būdu, t. y. įrodžius pirmumo teisės pažeidimą (nagrinėjamu atveju – turto pirkimo–pardavimo sutarties kainos apsimestinumą), jiems yra perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą sandorį (nagrinėjamu atveju – galimai pridengtą, tikrąjį sandorį). Įstatyme nenumatyti kitokie šios tvarkos pažeidimo padariniai, todėl yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsakovei ir turto pirkėjui galimai nesilaikius įstatyme nustatytos žemės sklypo pardavimo tvarkos, atsakovei tenka neigiami tokio sandorio sudarymo padariniai atstovavimo teisinių santykių kontekste grąžinant ieškovei 15 000 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pacituotas teisinis reglamentavimas netaikomas įgaliotojo ir įgaliotinio tarpusavio teisiniams ginčams spręsti, todėl remiantis šiomis normomis negalima daryti išvados dėl ieškovei grąžintinos 15 000 Eur sumos. Nustačius, kad įgaliotinė sudarė apsimestinį sandorį, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir šiais veiksmais padarė žalą atstovaujamajai, nes šis sandoris vėliau buvo nuginčytas pirmenybės teisę įsigyti šį sklypą turėjusių asmenų, atstovavimo teisės normų pagrindu spręstinas žalos atlyginimo klausimas. Vis dėlto nurodytų klausimų sprendimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

31. Be kita ko, kaip neturintis teisinės reikšmės vertintinas ir pirmosios instancijos teismo nurodytas faktas, kad realiai žemės sklypo sutvarkymo darbai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo atlikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į liudytojo L. G. paaiškinimus, kad žemės sklypo sutvarkymo darbai nusikėlė vėlesniam laikotarpiui dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos, taip pat į tai, kad liudytojas L. G. nurodė neturėjęs ir neturintis tikslo sklypą sutvarkyti skubiai. Taigi byloje nenustatytas žemės sklypo sutvarkymo sandorio fiktyvumas, jį iš esmės paneigia ir liudytojo paaiškinimai, kad sklypą jis planuoja tvarkyti. Atitinkamai, teisėjų kolegija vertina, kad sklypo (ne)sutvarkymo faktas nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo daryti išvados dėl 9 000 Eur sumos sumokėjimo L. G. nepagrįstumo (sandorio fiktyvumo) ir pagrindo šią sumą grąžinti (priteisti) ieškovei.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovei išduotas įgaliojimas suteikė teisę atsakovei savo nuožiūra sudaryti įvairius sandorius, susijusius su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, įskaitant sandorius dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, taip pat ir dėl žemės sklypo sutvarkymo. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog abu šie sandoriai yra galiojantys bei ieškovę įpareigojantys, ieškovei grąžintina suma sudaro 6 000 Eur (15 000 Eur – 9 000 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai įvertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to netinkamai ją teisiškai kvalifikavo, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir ieškovei priteisiama suma mažinama iki 6 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35. Ieškovės naudai tenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 40 proc. ieškinio reikalavimo sumos (6 000 Eur x 100 / 15 000 Eur), todėl ieškovė įgijo teisę į 40 proc. dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė įgijo teisę į 60 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (9 000 Eur x 100 / 15 000 Eur), tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

36. Už ieškinio, kurio suma 15 000 Eur, pateikimą elektroninėmis ryšių priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis sudarė 338 Eur. Ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 31 d. nutartimi buvo atidėtas. Teikdama 2021 m. kovo 27 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Taigi iš viso ieškovė sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į nustatytą proporciją, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 35,20 Eur žyminio mokesčio suma. Atidėto žyminio mokesčio dalies (288 Eur) sumokėjimas skirstomas taip: iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 60 proc. šios sumos – 172,80 Eur, o iš atsakovės – 115,20 Eur. Ieškovė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų, pagal CPK 87 straipsnį įgijo teisę į dalies žyminio mokesčio sugrąžinimą. Kadangi žyminis mokestis už dalį atsisakytų ieškinio reikalavimų faktiškai nebuvo sumokėtas (jo sumokėjimas atidėtas Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 31 d. nutartimi), todėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.

37. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 1 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atitinkamai, ieškovei priteisiama 40 proc. šios sumos – 640 Eur.

38. Pagal nustatytą proporciją iš šalių valstybės naudai taip pat priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (8,77 Eur) – iš ieškovės valstybei priteisiama 5,26 Eur, o iš atsakovės – 3,51 Eur. Atitinkamai, valstybės naudai priteisiamos išlaidos sudaro 178,06 Eur (172,80 Eur + 5,26 Eur) sumą iš ieškovės ir 118,71 Eur (115,2 Eur + 3,51 Eur) sumą iš atsakovės.

39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

40. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus visiškai, ši įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo.

41. Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 203 Eur, tačiau žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus visiškai, ši suma priteistina valstybės naudai iš ieškovės. Duomenų apie atsakovės patirtas kitas (atstovavimo) išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo skundžiamą dalį pakeisti ir šios sprendimo dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 640 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 178,06 Eur (šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 118,71 Eur (šimto aštuoniolikos eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“

Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 203 Eur (dviejų šimtų trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.