Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-10 · Byla Nr. ATP-648-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
ATP-648-485/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-648-485/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01831-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimu L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir jam skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui, už tai, kad jis 2015 m. vasario 28 d. 08.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Peogeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,69 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde L. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas šališkai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantas teigia, kad alkotesterio parodymai negali būti jo, nes tuo laiku, kuris nurodytas alkotesterio kvite jis buvo sustabdytas, o tuo laiku, kurį nurodo pareigūnai kaip jo sustabdymo laiką, jis net nebuvo pažeidimo vietoje, t.y. 8.36 val. alkotesterio kvite nurodytas laikas, tačiau šiuo laiku buvo sustabdytas jo automobilis, tuo tarpu protokole nurodytas sustabdymo laikas 8.20 val., tačiau tuo laiku jis net nebuvo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareigūnai negalėjo tikrinti jo blaivumo 8.36 val. kai jis buvo ką tik jų sustabdytas. Alkotesterio kvite nurodytas laikas 8 val. 36 min 17 sek., automobilis sustabdytas 8 val. 36 min. 16 sek., tai gi pareigūnas negalėjo per vieną sekundę sustabdęs automobilį, prisistatyti, paprašyti dokumentų, paklausti ar vairuotojas gėrė, nueiti į kitą gatvės pusę pasiimti alkotesterio, grįžti prie automobilio, pakeisti antgalį ir patikrinti blaivumą. Apeliantas teismui pateikė jo vairuojamo automobilio sekimo rezultatus iš kurių matyti, kad tuo laiku, kuris nurodytas protokole, t.y. 8.20 val., kaip neva jo sustabdymo laikas, jis buvo pakeliui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir negalėjo būti sustabdytas 8.20 val. (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad remiantis apelianto pateiktais duomenimis jis buvo sustabdytas 8 val. 36 min. 16 sek. (duomenys neskelbtini), pats pareigūnas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad neblaivumas apeliantui buvo nustatinėjamas praėjus ilgam laikui po sustabdymo, nes buvo patikrinti dar keli automobiliai, todėl pagrįstai darytina išvada, kad 8.36 val. nustatytas alkotesterio rezultatas negali būti apelianto.

Pažymėtina ir tai, kad pareigūnams, sustabdžius jį dėl įtarimo, kad gali vairuoti neblaivus, jis nurodė, kad iš vakaro gėrė alaus, tada pareigūnas paėmė iš kitoje kelio pusėje buvusio kolegos alkotesterį ir nepakeitęs antgalio, nepaklausęs ar jis prieš 15 min nebuvo rūkęs ar vartojęs kokių nors gėrimų, nepalaukęs 15 min, kaip to reikalauja instrukcija, pakišo jam pūsti alkotesterį. Todėl pagrįstai peršasi išvada, kad alkotesterio parodymai yra ne apelianto, bet prieš tai pūtusio vairuotojo. Pareigūnas apeliantui nedavė į rankas alkotesterio, neparodė jo rezultatų, įtarimą kelia ir tai, kad jis pūsdamas jis negirdėjo jokio alkotesterio signalo, pareigūnas tiesiog pasakė, kad jis pripūtė.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad iš vakaro tebuvo išgėręs butelį „Švyturio ekstra“ alaus, kurio stiprumas 5 proc., todėl nelabai tikėtina, kad ryte galėjo pripūsti net 0,69 promiles. Kai jis tai bandė paaiškinti pareigūnams, šie į tai nekreipė dėmesio ir neleido pūsti antrą kartą, o pasakius, kad jis ketina vykti priduoti kraujo, pareigūnai vilkino dokumentų pildymą, kad jis nespėtų per 1 val. nuvykti į medicininę įstaigą. Be to, pareigūnas jį sustabdęs, V. R. nepasiteiravo ar jis nebuvo rūkęs ar gėręs kokių gėrimų, nors jo porininkas L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad visada to pasiteirauja vairuotojo. Teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių alkotesterio parodymai, nes pagal alkotesterio patikros sertifikatą paklaida yra 1,7 proc., ir įvertinus tai, kad iš vakaro vairuotojas vartojo tik butelį 5 proc. stiprumo alų, nelogiška, kad jis galėjo iš ryto pripūsti 0,69 promiles.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nutarime konstatavo, kad apeliantas pripažino savo kaltę ir sutiko su alkotesterio parodymais. Apeliantas buvo susinervavęs dėl to, kad buvo nepagrįstai sustabdytas darbo metu, be to, nežinodamas savo teisių ir bijodamas pareigūno bei būti apkaltintas nepaklusimu policijos pareigūnų, pasirašė ant protokolo ir po alkotesterio parodymais, nors su jais ir nesutiko bei tai nurodė pareigūnams. Nepagrįstai teismas apelianto parodymus vertino prieštaringai, o rėmėsi vien liudytojo V. R. parodymais. Svarbi aplinkybė dėl apelianto blaivumo yra ta, kad patikrinus blaivumą, policijos pareigūnas leido apeliantui vairuoti ir pastatyti mašiną į šalia esančią aikštelę, kai tuo tarpu neblaivūs vairuotojai yra nušalinami nuo vairavimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiantis teismų praktika tam, kad būtų galima konstatuoti, kad asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

L. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas L. K. pagrįstai pripažino padariusį ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad L. K. kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas L. K. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo automobilį vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Nagrinėjamu atveju L. K. neblaivumas (girtumas) buvo nustatinėjamas tikrinimo pagalba. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad L. K. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-02-28 8.20 val. sustabdžius L. K., vairuojantį automobilį ir patikrinus jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810 ARFM-0377“, jam buvo nustatytas 0,69 promilės girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1662667 patvirtina, kad policijos pareigūno naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 6810 ARFM-0377“, kuriuo buvo tikrintas L. K. blaivumas, buvo tinkamas naudoti (b. l. 4). Atlikto patikrinimo metu patikros sertifikatas galiojo (iki 2015-06-11), abejoti L. K. blaivumą tikrinusio policijos pareigūno V. R. kompetencija atlikti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimus taip pat nėra pagrindo (b. l. 28), todėl darytina išvada, jog alkotesteris nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkotesteriu L. K. nustatytu neblaivumo laipsniu, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad pats pažeidėjas su jam nustatytu 0,69 promilės girtumu sutiko, tai patvirtindamas savo parašu (b. l. 3).

Šalies argumentai

Skunde apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnas jį sustabdęs, nepalaukė 15 min., kaip to reikalauja instrukcija ir iš karto liepė jam pūsti, taip pat nepasiteiravo ar jis nebuvo ką tik rūkęs ar gėręs kokių gėrimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. R. nurodė, kad sustabdžius L. K. vairuojamą transporto priemonę ir pasiteiravus ar jis vartojo alkoholio, šis nurodė, kad gėrė alaus iš vakaro, tai beje, patvirtino ir pats apeliantas, todėl policijos pareigūnams nebuvo privaloma laukti 15 minučių, kaip nurodo apeliantas. Be to, ši aplinkybė nurodyta ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, jog policijos pareigūnas pažeidė alkotesterio naudojimo taisykles. Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnas, tikrinęs apelianto blaivumą, padavė jam alkotesterį, paimtą iš savo kolegos, kuris prieš tai tikrino kito vairuotojo blaivumą ir nepakeitė antgalio. Tačiau šie skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti, todėl atmetami. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas L. K. blaivumą tikrinęs policijos pareigūnas V. R. parodė, kad tą dieną vykdė prevencinę priemonę – tikrino vairuotojų blaivumą, jis sustabdė L. K. automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pasak liudytojo, jų ekipažas turėjo tik vieną alkotesterį, todėl paprašė kolegos duoti alkotesterį jam. Kol buvo patikrintas L. K. blaivumas praėjo nemažai laiko. Duodant pūsti kiekvieną kartą yra keičiamas antgalis, jis yra išpakuojamas tikrinamo asmens akivaizdoje prieš tikrinant jo blaivumą, ir tik tuomet duodamas vairuotojui pūsti. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šio savo pareigas atlikusio pareigūno parodymais. Teismas neabejoja, kad tuo atveju, jei tikrinant L. K. neblaivumą jam matant nebūtų buvęs pakeistas alkotesterio antgalis nauju ir pažeidėjui būtų kilę įtarimų, kad naudojamas jau panaudotas antgalis, L. K. dar įvykio vietoje būtų pareikalavęs jam matant pakeisti antgalį nauju, tačiau jis to padaryti neprašė ir pūtė į alkotesterį, tokiu būdu sutikdamas, kad alkotesterio antgalis yra naujas ir tinkamas naudoti, taip pat, kaip minėta, pasirašė asmens blaivumo teste, taip sutikdamas su jam nustatytu 0,69 promilių girtumu. Be to, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. R. teismo posėdyje parodė ir tai, kad alkotesteriui parodžius 0,69 promilės, L. K. pripažino vartojęs alų iš vakaro ir ryte vairavęs automobilį. Tokie policijos pareigūno parodymai atitinka ir kitą bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad forminant L. K. padarytą teisės pažeidimą ir surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už automobilio vairavimą neblaiviam, jis savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiškai ir administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad iš vakaro buvo išgėręs, tačiau ryte jautėsi gerai, todėl ir važiavo į darbą, taip pat nurodė, kad su padarytu teisės pažeidimu sutinka, gailisi. Neabejotina tuo, jog jeigu L. K. būtų buvęs tvirtai įsitikinęs, kad jis yra blaivus ir jokio pažeidimo nepadarė, suprasdamas, kokios gali kilti pasekmės, juolab kad už analogiško teisės pažeidimo padarymą (automobilio vairavimą neblaiviam) jis jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tik byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, nebūtų protokole pasirašęs, kad su padarytu teisės pažeidimu sutinka ir dėl jo padarymo gailisi. Tačiau L. K. po paaiškinimu pasirašė, taip savo parašu patvirtindamas, jog visos jo paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Todėl versiją dėl nepakeisto antgalio, L. K. iškėlė tik vėliau, tokių aplinkybių teisės pažeidimo įforminimo metu jis nenurodė ir tokių klausimų apskritai nekėlė, o priešingai, kaip minėta, sutiko su patikrinimo rezultatais ir pripažino vartojęs alkoholį iš vakaro, gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo. Taip pat savo pirminiame paaiškinime L. K. nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad alkotesterio parodymai yra nepatikimi, nes jis iš vakaro išgėrė tik vieną butelį 5 proc. stiprumo alaus, todėl negalėjo pripūsti net 0,69 promilių. Ši pažeidėjo versija taip pat yra iškelta tik vėliau ir, aukštesniojo teismo nuomone, L. K. girtumo nustatymo ir jo teisės pažeidimo padarymo fakto nepaneigia.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. numato, kad asmuo, nesutikęs su policijos atliktais neblaivumo patikros rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Šiuo atveju L. K. tokia jam įstatymu suteikta teise nepasinaudojo ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigą savarankiškai nesikreipė, nes jokių prieštaravimų dėl patikrinimo rezultatų neturėjo ir su padarytu jam inkriminuotu teisės pažeidimu sutiko, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, vėliau kilęs nepasitikėjimas gautu tikrinimo rezultatu iš esmės laikytinas tik atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemone.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūno V. R. prieštaringais parodymais, tačiau šis argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūno paaiškinimais, nes jo suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jam be jokios priežasties apkaltinti L. K. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Juo labiau, kad tam tikras pareigūno nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl apelianto teiginių, kad alkotesteriu buvo užfiksuotas ne jo, o kito vairuotojo neblaivumas, nes jis pareigūnų surašytuose dokumentuose nurodytu laiku apskritai dar nebuvo Zapyškyje, nuo vairavimo jo taip pat nenušalino nurodytu laiku, nes po patikrinimo jam buvo leista nuvairuoti automobilį iki šalia buvusios aikštelės, kas patvirtina, kad jis buvo blaivus, nes priešingu atveju, jam pareigūnai nebūtų leidę to daryti, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir nurodytais motyvais, kad tai tėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, ir apylinkės teismo motyvų nekartoja ir detaliau neanalizuoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pripažindamas L. K. kaltu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismui visiškai pakako objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai pripažinti, jog L. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Taigi įvertinus surinktus duomenis darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti galioti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika