Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-607-72-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-10
Bylos Nr.
1A-607-72-2009
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00470-2008-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius (pran.), Nijolė Sušinskienė
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Vytautas Kazlauskas
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-607-72/2009

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00470-2008-08

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. lapkričio 10 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, nukentėjusiajam E. K., nepilnamečio nukentėjusiojo E. K. atstovei pagal įstatymą V. K., UAB „BTA Draudimas“ atstovei V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal UAB „BTA Draudimas“ generalinio direktoriaus A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 50 parų arešto bausme. Tenkinti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir priteista E. K. iš UAB „BTA Draudimas“ 2300 Lt turtinei žalai atlyginti, iš G. P. 1807,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 27 d., apie 21 val. 30 min., Panevėžyje, S. – M. T. gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus, sukdamas į kairę nedavė kelio iš priekio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. K., ir su juo susidūrė, tuo padarydamas motociklu Honda (duomenys neskelbtini) važiavusiam motociklo keleiviui A. K. odos nubrozdinimus nugaroje, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės pusės VII šonkaulio lūžį, kairio plaučio sumušimą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kairio šlaunikaulio lūžį, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, – sunkų sveikatos sutrikdymą, motociklo vairuotojui E. K. - nosies minkštųjų audinių sumušimus, uždarus dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio bei kairio šlaunikaulio lūžius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir automobilio Opel Corsa keleivei S. P. - galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą - nežymų sveikatos sutrikdymą.

UAB „BTA Draudimas“ generalinis direktorius A. Z. skundžia 2009 m. liepos 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendžio dalį, kuria E. K. priteista iš UAB „BTA Draudimas“ atlyginti 2300 Lt turtinės žalos panaikinti, priimti naują nuosprendį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad kadangi automobilio Opel Corsa valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo drausta UAB „BTA Draudimas“ bendrovėje, šiai bendrovei kilo prievolė mokėti draudimo išmokas už autoįvykio metu padarytą žalą. Nukentėjusysis kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, kur jo apgadinta transporto priemonė buvo apžiūrėta. Kadangi transporto priemonės apgadinimai viršijo 75 procentus būtinų remonto išlaidų, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo” 14 p. buvo priimtas sprendimas, jog remontuoti šią transporto priemonę ekonomiškai netikslinga. Motociklui Honda (duomenys neskelbtini) buvo paskaičiuota likutinė vertė. Pagal iš VŠĮ „Emprekis” gautą raštą buvo nustatyta, kad motociklo Honda (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įvykio dienai buvo 1700 Lt. Vadovaujantis LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17/14 d. įsakymu Nr. 120/101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo” bei remiantis gautu iš VŠĮ „Emprekis” rinkos vertės nustatymu buvo paskaičiuota ir 2009-02-13 išmokėta transporto priemonės likutinė vertė – 1483 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo papildomai priteista UAB „BTA Draudimas” atlyginti 2300 Lt turtinės žalos. Mano, kad toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimui Nr. 27, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės naudingumą tam tikru metu nusako ne įsigijimo metu sumokėta pinigų suma, o jo vertė kaip naudingumo tam tikru metu matas. Apeliantas nurodo, kad tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis negali turėti įtakos draudimo bendrovei skaičiuojant tam tikros transporto priemonės likutinę vertę. Teigia, kad skaičiuojant transporto priemonės likutinę vertę, draudimo bendrovė laikėsi visų teisės aktų reglamentuojančių ir numatančių žalos dydžio skaičiavimo tvarką, todėl nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo išmokėti papildomas draudimo išmokas.

UAB „BTA Draudimas“ atstovė teismo posėdyje patikslino skundą nurodydama, kad papildomai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie motociklą įvertino – 2163 Lt. Draudimo vertinimas palyginus su nepriklausomų vertintojų ataskaita skiriasi tik 394 Lt ir šią sumą draudimas sutinka nukentėjusiajam papildomai atlyginti.

Nukentėjusysis, jo atstovė ir prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje UAB „BTA Draudimas“ atžvilgiu keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

LR CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padariusiam asmeniui (draudėjui) ir draudikui. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ pareigos atlyginti E. K. padarytą žalą pagrindas yra 2008 m. kovo 19 d. tarp G. P. ir draudimo kompanijos sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (T. 1, b. l. 51), taip pat 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – TPVCAPDPĮ) Nr. X-1137, kurio 11 str. 1 d. numatyta draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, UAB „BTA Draudimas“, 2008 m. kovo 19 d. sudaręs su G. P. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų.

Bylos medžiaga rodo, kad UAB „BTA Draudimas“ pripažinęs 2008-07-27 Panevėžio mieste įvykusį eismo įvykį draudiminiu, dėl ko kilo prievolė mokėti draudimo išmokas už minėto eismo įvykio metu padarytą žalą, paskaičiavo sugadintos transporto priemonės - motociklo Honda (duomenys neskelbtini) likutinę vertę bei siekdamas tiksliai nustatyti minėtos transporto priemonės rinkos vertę įvykio dienai kreipėsi į VŠĮ „Emprekis”, kuris atlieka naudotų automobilių rinkos tyrimus bei leidžia mėnesinį periodinį automobilių leidinį, kuriame nurodoma konkrečios transporto priemonės rinkos vertė, ir vadovaujantis LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17/14 d. įsakymu Nr. 120/101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo”, taip pat iš VŠĮ „Emprekis“ gautu rinkos vertės nustatymu, 2009-02-13 nukentėjusiojo E. K. atstovei pagal įstatymą - V. K. sumokėjo skirtumą tarp nustatytos transporto priemonės – motociklo - vardinės – 1700 Lt ir likutinės – 217 Lt verčių - 1483 Lt (T. 2, b. l. 103, 110). Tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatė, kad nukentėjusiajam E. K. iš UAB „BTA Draudimas” dar turi būti atlyginta 2300 Lt turtinės žalos, nes byloje esanti transporto priemonės – motociklo Honda (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta dieną prieš eismo įvykį, įrodo tikslų nukentėjusiojo patirto nuostolio dydį – 4000 Lt (T. 1, b. l. 68). Teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas padarytos žalos dydį draudikas turėjo vadovautis ne tik LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 “Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo” 14 punktu, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio, bet ir atsižvelgti į nukentėjusiojo trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, šiuo atveju pirkimo - pardavimo sutartį. UAB „BTA Draudimas” su tokiu teismo sprendimu nesutinka motyvuodamas tuo, jog toks teismo sprendimas prieštarauja Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimui Nr. 27, kuriame numatyta, kad kaina už konkretų turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis. Tuo tarpu žalos padarymo atveju netenkamas arba sumažinamas turto naudingumas, esantis tuo metu. Transporto priemonės naudingumą tam tikru metu nusako ne įsigijimo metu sumokėta pinigų suma, o jo vertė kaip naudingumo tam tikru metu matas. Apelianto teigimu, skaičiuojant transporto priemonės likutinę vertę buvo laikytasi visų teisės aktų reglamentuojančių ir numatančių žalos dydžio skaičiavimo tvarką, o tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo turėti įtakos draudimo bendrovei skaičiuojant tam tikros transporto priemonės likutinę vertę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde dėstomais argumentais bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio priteisimo iš UAB „BTA Draudimas“ nukentėjusiajam E. K. klausimą. TPVCAPDPĮ 15 str. 3 p. numatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba - šio įstatymo 17 str. nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 17 p. nurodyta, kad transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas. Išvada apie tai daroma atsižvelgiant į apgadinimo mąstą ir pobūdį, transporto priemonės vertę, atkūrimo kaštus bei kitas konkrečias bylos aplinkybes. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo. Ji apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę. LR Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. Nr. 122 nutarimo „Dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795“Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo patvirtinimo“ pakeitimo 14 p. numatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. To paties nutarimo 13 p. nurodyta, kad nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui – transporto priemonei – padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentais, taip pat į nukentėjusiojo trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje, draudimo bendrovė UAB „BTA Draudimas“ tinkamai įvykdė prievolę atlyginti nukentėjusiajam E. K. patirtą turtinę žalą pagal įvykio metu galiojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X–1137 redakcija) bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius ir numatančius žalos dydžio skaičiavimo tvarką, t. y. siekdami nustatyti motociklo rinkos vertę įvykio dienai kreipėsi į VŠĮ „Emprekis“ ir vadovaujantis minėtos įmonės gauta vertinimo ataskaita, išmokėjo V. K. skirtumą tarp nustatytos transporto priemonės vardinės ir likutinės verčių. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusieji patys turėdami teisę savo iniciatyva papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, šia teise nepasinaudojo. O pirkimo – pardavimo sutartis, nors ir sudaryta dieną prieš eismo įvykį, negalėjo būti pripažinta dokumentu, tiksliai įrodančiu nukentėjusiojo patirtų nuostolių dydį, nes tokia sutartis atspindi tik susitarimo dalyką (taip pat ir kainą) tarp pirkėjo ir pardavėjo, tačiau neatspindi rinkos tendencijų, tuo labiau, kai ta pati transporto priemonė 2008-07-05 buvo parduota ją įkainojant 1000 Lt, ką taip pat patvirtina kita pirkimo – pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 67). Kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą rėmėsi tik vienu dokumentu – pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismui UAB „BTA Draudimas“ pateikė naują - nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 09-407-17, iš kurios matyti, kad transporto priemonės – motociklo rinkos vertė prieš apgadinimą nustatyta - 2163 Lt, likutinė vertė po apgadinimo – 286 Lt. UAB „BTA Draudimo“ išmokėta V. K. suma palyginus su nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa” ataskaita skiriasi tik 394 Lt paklaida (o ne 2300 Lt skirtumu), kurią draudimas sutinka papildomai nukentėjusiajam išmokėti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, E. K. iš civilinio atsakovo UAB “BTA Draudimas” priteistos turtinės žalos atlyginimo suma – 2300 Lt mažintina iki 394 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti ir civilinį ieškinį tenkinti taip: priteisti E. K. iš UAB „BTA Draudimas“ 394 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys