Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-21 · Civilinė byla Nr. e2A-467-392/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
e2A-467-392/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15646-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-467-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15646-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 3 882,34 Eur negrąžinto kredito dalį, 146,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 39,36 Eur tarpininkavimo mokestį, 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. lapkričio 2 d., nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 462,08 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 5,75 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „Neo Finance“ iš atsakovo R. V. 3 882,34 negrąžintą kreditą, 146,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 39,36 Eur tarpininkavimo mokestį, 395,15 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.), taip pat 20 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 13 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. gegužės 13 d. – 3 660,29 Eur; 2022 m. birželio 13 d. – 3 569,14 Eur; 2022 m. liepos 13 d. – 3 476,47 Eur; 2022 m. rugpjūčio 13 d. – 3 382,26 Eur; 2022 m. rugsėjo 13 d. – 3 286,48 Eur; 2022 m. spalio 13 d. – 3 189,10 Eur; 2022 m. lapkričio 13 d. – 3 090,10 Eur; 2022 m. gruodžio 13 d. – 2 989,45 Eur; 2023 m. sausio 13 d. – 2 887,12 Eur; 2023 m. vasario 13 d. – 2 783,09 Eur; 2023 m. kovo 13 d. – 2 677,32 Eur; 2023 m. balandžio 13 d. – 2 569,79 Eur; 2023 m. gegužės 13 d. – 2 460,47 Eur; 2023 m. birželio 13 d. – 2 349,33 Eur; 2023 m. liepos 13 d. – 2 236,33 Eur; 2023 m. rugpjūčio 13 d. – 2 121,45 Eur); 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2 004,66 Eur; 2023 m. spalio 13 d. – 1 885,92 Eur; 2023 m. lapkričio 13 d. – 1 765,20 Eur; 2023 m. gruodžio 13 d. – 1 642,47 Eur; 2024 m. sausio 13 d. – 1 517,69 Eur; 2024 m. vasario 13 d. – 1 390,83 Eur; 2024 m. kovo 13 d. – 1 261,86 Eur; 2024 m. balandžio 13 d. – 1 130,74 Eur; 2024 m. gegužės 13 d. – 997,43 Eur; 2024 m. birželio 13 d. – 861,90 Eur; 2024 m. liepos 13 d. – 724,11 Eur; 2024 m. rugpjūčio 13 d. – 584,03 Eur; 2024 m. rugsėjo 13 d. – 441,61 Eur; 2024 m. spalio 13 d. – 296,82 Eur; 2024 m. lapkričio 13 d. – 149,58 Eur, 5,75 Eur (penkis eurus ir 75 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 468,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 286,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. lapkričio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K467011274 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5 000 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 303,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 20 proc.) ir 723,01 Eur preliminarų tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. lapkričio 13 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. balandžio 6 d. pranešimu nutraukė Sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove.

4. Vartojimo kredito sutarties sąlygų visuma patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti kredito sutartyje nustatytus mokesčius, laikantis Sutarties sąlygų. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3 882,34 Eur negrąžintos kredito dalies skola ir 146,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo 2022 m. balandžio 12 d.

5. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Iš minėtame sutarties punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 63 punktas).

6. Teismas įvertinęs tai, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies, t. y. reikalavimą priteisti iš atsakovo 39,36 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo tenkino, o reikalavimą dėl 462,08 Eur negautų pajamų (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuoto už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 2 d.) atmetė kaip nepagrįstą.

7. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuotos 2 303,20 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 20 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. lapkričio 13 d. Ieškovė, už sutartą mokestį (2 303,20 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Iki Sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 1 246,84 Eur. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 303,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. lapkričio 13 d.) sudarytų 1 056,36 Eur (2 303,20 Eur – 1 246,84 Eur). Negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (šiuo konkrečiu atveju – nuo 3 882,34 Eur), bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

8. Teismas priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.), kurių suma – 395,15 Eur (60,42 Eur (62,50 Eur : 30 d. x 29 d.) + 61 Eur + 57,94 Eur + 56,37 Eur + 54,77 Eur + 53,15 Eur + 51,50 Eur), taip pat 20 proc. negautas pajamas (nuostoliai), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 13 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5,75 Eur delspinigių tenkino. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą 4 468,75 Eur (3 882,34 Eur + 146,15 Eur + 39,36 Eur + 395,15 Eur + 5,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 80,19 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteisė 286,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Ieškovė (apeliantė) AB NEO Finance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. V. 462,08 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. lapkričio 2 d.); 2) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; 3) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. priteisti AB NEO Finance iš atsakovo 21 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.

10.2. Apeliantė teigia, kad yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.

10.3. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.

10.4. Apeliantės nuomone, ji tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

10.5. Apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir/ar po sutarties nutraukimo, ši praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.

10.6. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

10.7. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

10.8. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti yra 8 026,21 Eur (suma, susidedanti iš 5 000 Eur suteiktos paskolos, 2 303,20 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 723,01 Eur tarpininkavimo mokesčio). Todėl tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Taigi tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai Sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose. Nurodytina, kad visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis.

10.9. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atitinkamai pakeista.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. lapkričio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K467011274 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5 000 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 303,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 20 proc.) ir 723,01 Eur preliminarų tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. lapkričio 13 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. balandžio 6 d. pranešimu nutraukė Sutartį.

13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, prašo priteisti AB „NEO Finance“ iš atsakovo 462,08 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. lapkričio 2 d.). Nurodo, kad ji kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, ji, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, šį užmokestį išdėsto dalimis vartotojui. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Tarpininkavimo mokestis negautų pajamų forma, yra vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.

14. VKĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas arba Bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore.

15. Kadangi nei bendrose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai, tai pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumo, turi su atsakovu sudarytos Sutarties sąlygos.

16. VKĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).

17. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 9,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 723,01 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 8 026,21 Eur. Atsakovui pateiktoje informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas buvo pateikta dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka, pagal kurią atsakovas turėjo mokėti po 15,06-15,07 Eur preliminaraus tarpininkavimo mokestį kiekvieną mėnesį iki Sutartyje numatyto termino pabaigos.

18. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.28 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Nors apeliantė nurodo, kad ji taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų gavėjams, tačiau Sutarties sąlygose šie ieškovės veiksmai ir atlygis už juos nėra aptarti. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra reglamentuojamos CPK 609 straipsnyje, jos yra apibrėžtos teisės normų, todėl negali būti numatytos vartojimo kredito sutartimi.

20. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, Bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl atsakovo skolos kreipėsi į skolos išieškojimo įmonę ir todėl patyrė išlaidų.

21. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

22. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos Bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias Bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti.

23. Nurodytuose Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.6 ir 8.6 punktuose yra aiškiai apibrėžta vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ir ieškovės nuostolių, kuriuos sudaro netesybos ir 15 proc. dydžio procesinės palūkanos bei negautų pajamų, kurias sudaro palūkanos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo dienos, dydžio nustatymas ir mokėjimo terminas. Tuo tarpu tarpininkavimo mokestį atsakovas turi mokėti tik už Sutarties laikotarpį, o įmokos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatyto jos termino pasibaigimo, Sutarties 8.6 punkte nėra įtrauktos į ieškovės negautas pajamas.

24. Kaip matyti, aptartose Sutarties sąlygose nurodyta, kad būtent ieškovei vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovui yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, atmestinas.

25. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

26. Pažymėtina, kad cituotos VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos reglamentuoja santykius tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito gavėjo, tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito davėjų. Dėl to įvertinti, ar ieškovė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdėstė dalimis tik dėl įstatymo reikalavimo, galima būtų tik turint visus duomenis apie ieškovės teisinius santykius su kitais kredito davėjais, jų tarpusavio įsipareigojimus, įnešamų savo lėšų skolinant dydį. Tokių duomenų ieškovė teismui nėra pateikusi. Be to, įstatymo nuostatose nėra aiškiai įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

27. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022, 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. e2A-2393-653/2021 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomos.

28. Nors šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 723,01 Eur tarpininkavimo mokesčio ir tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdalino mėnesinėmis įmokomis, tačiau tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jos dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

29. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu, kurio pakeisti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

31. Apeliantė taip pat nesutinka su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Svarbu pažymėti, jog teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistos 286,27 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti minėtų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.

32. Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius