Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos transporto grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-426-55/2008 pagal ieškovo A.Tamošiūno įmonės ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „M&M Militzer and Munch Baltica“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos transporto grupė“ dėl valdymo teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad krovinių vežimo jūra sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. Vežėjas turi teisę krovinių neišduoti krovinių gavėjui tol, kol nesumokėtas frachtas ar kiti vežėjui priklausantys mokėjimai (Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 15 d., 23 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad netaikytina Prekybinės laivybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti krovinio vežėjui sulaikyti krovinį iki tol, kol su vežėju nebus atsiskaityta, kadangi krovinio gavėjui (BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“) yra iškelta bankroto byla ir vežėjo (atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“) kreditorinis reikalavimas už ginčo krovinio pervežimą bus tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta tvarka. Teismas atmetė atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“ teiginį, kad jis negalėjo atiduoti ginčo krovinio atsakovui BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“, nes šis krovinys buvo sulaikytas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi ir nurodė, kad ieškovo paaiškinimas, liudytojo M. T. parodymas, atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“ procesiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas atsisakė atiduoti ginčo krovinį iki tol, kol bus atsiskaityta už šio krovinio vežimą ir apie tokios pozicijos pasikeitimą atsakovui BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ pranešta nebuvo. Pasak teismo, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakovu BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ už ankščiau suteiktas paslaugas, išskyrus paslaugas, susijusias su ginčo krovinio vežimu. Tačiau sąskaita už šias paslaugas ieškovui nėra išrašyta ir apmokėjimo terminas nėra suėjęs (sutarties 16 p.). Todėl atsakovui BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ nėra pagrindo pasinaudoti ginčo krovinio sulaikymo teise (CK 4.229 str. 2 d., sutarties 14 p., 16 p., 21 p.). Teismas įpareigojo atsakovą UAB „Baltijos transporto grupė“ ginčo krovinį perduoti ieškovui (CK 1.5 str. 4 d.), teigdamas, kaip taip bus išvengta ilgesnio krovinio perdavimo ieškovui termino, vykdymo išlaidų padidėjimo.

1. Atsakovas UAB „Baltijos transporto grupė“, neišduodama krovinio asmeniui, neturinčiam pagal pervežimo sutartį teisės gauti krovinį, veikė pagal įstatymą (Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 15 d., 23 str. 2 d.) ir pagal sutartinius įsipareigojimus su UAB „M&M Militzer and Munch Baltica“. Teismas nevertino apelianto argumento, kad kitas atsakovas, jo administratorius nesikreipė dėl krovinio išdavimo jiems ir toks įrodymas nebuvo pateiktas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo teisę gauti krovinį. Pervežimo santykiai buvo susiklostę tarp atsakovų. UAB „Baltijos Transporto Grupė“ atstovauja vežėjui jūra, todėl šiems santykiams taikomas, be kita ko, Prekybinės laivybos įstatymas. Pagal šį įstatymą UAB „Baltijos transporto grupė“ krovinį turi teisę perduoti tik BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“. Ieškovas gali reikalauti tik perduoti atgabentą krovinį.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ nėra pagrindo pasinaudoti ginčo krovinio sulaikymo teise (CK 4.229 str. 2 d.) ir kad ieškovas privalo vadovautis pasibaigiančios sutarties sąlygomis. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ priėmė sprendimą toliau vykdyti 2005 m. gruodžio 13 d. ekspedijavimo sutartį po bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo teigti, kad ieškovas privalo vadovautis pasibaigiančios sutarties sąlygomis. Priešingai, neatsiskaitęs ieškovas (skolininkas) įgijo teisę, pažeidus Prekybos laivybos įstatymo nuostatas, reikalauti krovinio tiesiogiai iš atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“, kuris pripažintas kreditoriumi BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ bankroto byloje, nes su juo neatsiskaityta už atliktus vežimus.

3. Teismas neteisingai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Sulaikymo teise pagal Prekybinės laivybos įstatymą atsakovas UAB „Baltijos transporto grupė“ pasinaudojo iki Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi civ. b. 2-1160-637/2007 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę-konteinerio sulaikymą, bet liko galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, kuri panaikinta tik 2008 m. kovo 3 d. sprendimu. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas ar atsakovo administratorius būtų ėmęsi veiksmų paimti krovinį ir apmokėti už pervežimą ir kad apeliantas būtų nevykdęs teismo nutarties.

4. UAB „Baltijos transporto grupė“ nėra pareiškusi, kad nesutinka perduoti krovinio BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“, todėl ginčo tarp atsakovų dėl krovinio likimo nebuvo. Tad nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis, nes apeliantas veikia griežtai laikydamasis įstatymo bei tarptautinės teisinės praktikos.

5. Teismas nepagrįstai nenurodė, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų ir ar atsakovų prievolė yra solidari ar subsidiari (CPK 274 str. 2 d.). Šios nuostatos nesilaikymas sukuria ir taip nukentėjusiam atsakovui nepagristas išlaidas, nes BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ neturės lėšų įvykdyti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos transporto grupė“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškinį dėl krovinio grąžinimo ieškovas A. Tamošiūno įmonė šioje byloje pareiškė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtojo skirsnio normomis, reglamentuojančiomis vienos iš daiktinių teisių - valdymo teisės gynimą. Pagal šio skirsnio 4.34 straipsnio 1 dalies nuostatą, kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo (CK 4.34 str. 2 d.).

Byloje esančiais duomenimis yra nustatyta, kad ieškovas iš Kinijoje esančios įmonės įsigijo medicininės paskirties produkciją, už kurią pilnai atsiskaitė, taigi tapo šios produkcijos savininku (t. I, b.l. 5-6, 12-15). Su vienu iš atsakovų - uždarąja akcine bendrove „M&M Militzer and Munch Baltica“ - ieškovas 2005 m. gruodžio 13 d. buvo sudaręs ekspedijavimo sutartį, kurios pagrindu pastaroji bendrovė privalėjo organizuoti ginčo krovinio pervežimą. Byloje taip pat yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad pervežimas buvo organizuotas, pervežimą įvykdė kitas atsakovas – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos transporto grupė“, tačiau kilus ginčui tarp abiejų atsakovų – pervežimą organizavusios uždarosios akcinės bendrovės „M&M Militzer and Munch Baltica“ ir pervežimą įvykdžiusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos transporto grupė“ – dėl atsiskaitymo už pervežimą, krovinys liko UAB „Baltijos transporto grupė“ valdyme. Taigi ieškovas, būdamas ginčo krovinio – medicininės paskirties produkcijos savininkas, neteko galimybės šį krovinį valdyti savo nuožiūra, t.y. buvo pažeista jo, kaip daiktų (ginčo krovinio) savininko valdymo teisė, kurią gindamas, jis ir pareiškė ieškinį teisme.

Apeliantas - krovinio pervežimą įvykdžiusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos transporto grupė“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo apginta ieškovo teisė valdyti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus: apeliantas įpareigotas perduoti krovinį ieškovui, teigia, kad, neišduodamas krovinio asmeniui, neturinčiam teisės pagal pervežimo sutartį gauti krovinį, jis veikė pagal įstatymą ir sutartinius įsipareigojimus su UAB „M&M Militzer and Munch Baltica“.

Iš tiesų, krovinio pervežimo santykiai siejo abu atsakovus ir atsakovas UAB „Baltijos transporto grupė“, pervežęs krovinį, įgijo teisę reikalauti iš pervežimo sutartyje nurodyto krovinio siutėjo (gavėjo) sumokėti jam fractą, o krovinį išduoti asmeniui, turinčiam teisę gauti krovinį (gavėjui) (Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 15 d.). Atsakovas UAB „Baltijos transporto grupė“, pervežęs krovinį, taip pat įgijo teisę šio krovinio neišduoti tol, kol nesumokėtas frachtas ar kiti jam priklausantys mokėjimai arba nepateiktos mokėjimo garantijos (Prekybinės laivybos įstatymo 23 str. 2 d.).

Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pervežimą organizavusiai UAB „M&M Militzer and Munch Baltica“, kuri privalėjo sumokėti 8 478,15 Lt frachtą už krovinio pervežimą, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (t. I, b.l. 24). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.), o kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 str.). Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartimi (t. I, b.l. 171) buvo patvirtintas atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“ 8 475,15 Lt finansinis reikalavimas atsakovui UAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ už ginčo krovinio pervežimą. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“ reikalavimas už ginčo krovinio pervežimą bus tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka ir Prekybinės laivybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti krovinio vežėjui sulaikyti krovinį tol, kol su vežėju nebus atsiskaityta, šiuo atveju negali būti taikoma.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, taip pat pagrįstai nustatė, kad atsakovas UAB „Baltijos transporto grupė“ atsisakė išduoti krovinį būtent Prekybinės laivybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu – kol nebus atsiskaityta už krovinio pervežimą. Tai iš esmės patvirtina ir šio atsakovo prieštaravimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (t. I, b.l. 112), kuriame atsakovas nurodo, kad krovinys yra sulaikytas ir sulaikymas pagal CK 4.229 straipsnį atitinka įkeitimui, o taip pat atsiliepimas į ieškinį (t. I, b.l. 49, 119), kuriame atsakovas teigia, kad krovinys buvo areštuotas pagal jo paties ieškinį atsakovui UAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ dėl 26 458,37 Lt skolos už frachtą priteisimo ir kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsiskaitė už krovinio pervežimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas ieškinys neapėmė frachtos už ginčo krovinį sumos, nes UAB „Baltijos transporto grupė“ finansinis reikalavimas šios frachtos dydžiu buvo padidintas tik Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartimi (t. I, b.l. 171). Taigi, krovinys buvo sulaikytas todėl, kad atsakovas UAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ neatsiskaitė su atsakovu, nesumokėdamas frachto, kuris neapėmė mokesčio už ginčo krovinio pervežimą. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, areštuojant ginčo krovinį, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas turėjo ir iki šiol turi teisę sulaikyti ginčo krovinį net ir dabar, kai atsakovui UAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ iškelta bankroto byla ir už krovinio pervežimą pastarasis gali atsiskaityti tik įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad apeliantas, nors ir teigdamas, kad jis pagal Prekybinės laivybos įstatymo nuostatas įgijo teisę sulaikyti ginčo krovinį, kol su juo nebus atsiskaityta, tačiau pats iš esmės pripažįsta, kad ieškovas įgijo teisę, pažeidus Prekybos laivybos įstatymo nuostatas, reikalauti krovinio tiesiogiai iš atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“, kuris pripažintas kreditoriumi BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ bankroto byloje.

Šioje byloje pateiktu atsiliepimu į ieškinį atsakovas BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ sutiko, kad ginčo krovinys būtų perduotas ieškovui - A. Tamošiūno įmonei. Taigi, aplinkybė, kad pervežimo santykiai buvo susiklostę tarp atsakovų ir kad UAB „Baltijos transporto grupė“ krovinį turi teisę perduoti BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“, neleidžia teigti, kad sprendimas įpareigoti perduoti krovinį jo savininkui prieštarauja įstatymui ar pažeidžia apelianto ar kito atsakovo - BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“ teises. Krovinio siuntėjo nurodymas perduoti krovinį jo savininkui tiesiogiai prilygintinas teisės gauti krovinį perleidimui, taigi atitinka Prekybinės laivininkystės įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatą pagal kurią krovinių vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties vietą ir išduoti turinčiam teisę gauto krovinį asmeniui. Pažymėtina, kad krovinys yra specifinės paskirties – medicininės prekės, kurioms nustatytas specialios saugojimo sąlygos ir ribotas galiojimo terminas. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad krovinys iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo atsakovo UAB „Baltijos transporto grupė“ žinioje Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje buvo laikomas daugiau negu vienerius metus, pirmosios instancijos teismo sprendimas, įpareigojantis perduoti krovinį tiesiogiai ieškovui, kaip krovinio savininkui, o sprendimą vykdyti skubiai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi teismas patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą UAB „Baltijos transporto grupė“ perduoti ieškovui jam nuosavybės teise priklausantį krovinį, teismas pagrįstai priteisė ir bylinėjimosi išlaidas, tinkamai pritaikęs proceso teisės normą (CPK 93 str. 1 d.). Nors apeliantas ir teigia, kad jis nėra pareiškęs, jog nesutinka perduoti krovinio BUAB „M&M Militzer and Munch Baltica“, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis nesutiko su ieškiniu ir teigė, kad neturi pareigos perduoti krovinio, kol su juo nebus atsiskaityta už pervežimą.

Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai išdėstė, kam ir ką įpareigojamas perduoti atsakovas UAB „Baltijos transporto grupė“, kokios sumos pinigų ir kam priteisiamos iš šio atsakovo. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad šios išlaidos iš abiejų atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis, kas reiškia, kad kiekvienas atsakovas privalo mokėti po ½ dalį šių išlaidų. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas nenurodė, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų ir kad šios nuostatos nesilaikymas sukuria atsakovui nepagrįstas išlaidas.

Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovui bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei (CPK 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos transporto grupė“ 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui A.Tamošiūno įmonei ir 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.