Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. B., G. B., G. K., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, N. R., P. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-21864 (14.5 E);

2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. CSPR-449;

3) įpareigoti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą;

4) priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokatė prašė skundą patenkinti. Jie paaiškino, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą patikslinti registro duomenis dėl į ūkinį pastatą 2I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įregistruotų daiktinių teisių įgijimo pagrindų.

Teigė, kad valstybės įmonė Registrų centras skundžiamu 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu prašymo nepatenkino, nurodydama, jog Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) tvarkytojo funkcija yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, kadangi įstatymai nesuteikia teisės Registro tvarkytojui daryti savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį.

Nurodė, jog VĮ Registrų centras, įvertinusi pateiktus duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, nustatė, kad Registre įrašyti duomenys atitinka įregistravimo dokumentus. VĮ Registrų centras, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsniu, pažymėjo, jog Registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas dėl VĮ Registrų centro sprendimo 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė skundą Ginčų komisijai prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą.

Akcentavo, jog skundžiami VĮ Registrų centro ir Ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo atsisakyta pakeisti klaidingus įrašus Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįsti ir klaidingi, nes įrašai Registre neatitinka faktinių dokumentų, neleidžia pareiškėjui ginti savo teisių ir nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl pareiškėjo įgytos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį ūkiniame pastate 2I2p.

Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.4 papunktyje klaidingai pažymėta, kad ūkinis pastatas 2I2p yra gyvenamojo namo 1A3/p (duomenys neskelbtini), priklausinys, kad klaidingai nurodytos butams priklausančios jo dalys bei nuosavybės teisių dalys į šį pastatą. Nors ūkinio pastato dalys nurodytos kaip priklausančios butams, kurių savininkės yra N. R. bei D. B., tačiau iš pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių pagrindu minėtos butų savininkės įgijo nuosavybės teises, matyti, kad kartu su butais buvo parduodamos po ūkiniu pastatu esančios rūsių dalys, tačiau ne viso ūkinio pastato dalys.

Teigė, jog 1996 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi N. R. (dabar – R.) iš A. L. nupirko 6-ą butą gyvenamajame name 1A3/p ir 0,10 dalių mūrinio ūkio pastato rūsio 2J2/p. Taip pat D. J. (dabar – B.) 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo iš Kauno miesto valdybos butą Nr. 2 ir rūsį R11-2 po 2I1p, – 0,23 dalis. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad pirmiau nurodytos savininkės įsigijo tik rūsius, esančius po ūkiniu pastatu, bet ne viso ūkinio pastato 2J2p atitinkamas dalis.

Atkreipė dėmesį, jog 2023 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 4.7 ir 4.8 papunkčiuose pažymėta, kad N. R. ir D. B. pirko ūkinio pastato rūsio dalis, t. y. atitinkamai N. R. – ūkio pastato rūsio 2J2p 1/10 dalį, D. B. – 23/100 dalį rūsio po ūkio pastatu 2I1p. Tačiau 2.4 papunktyje nepagrįstai nurodoma, kad joms atitinkamai 1/10 dalis ir 23/100 dalis priklauso ūkinio pastato 2I2p.

Akcentavo, jog, VĮ Registrų centro ir Ginčų komisijos vertinimu, minėti asmenys, nusipirkę dalį rūsio, laikytini nusipirkę dalį viso ūkinio pastato 2I2p, tačiau tokia išvada nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Nuosavybės teisės į konkrečią po pastatu esančio rūsio dalį prilyginimas nuosavybės teisei į viso pastato dalį prieštarauja Registro įstatymo 20 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms bendrosios dalinės nuosavybės teisių registravimą Nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, jog viešojo administravimo subjektų veikla yra saistoma ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, pagal kurį administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Pažymėjo, jog VĮ Registrų centras neturėjo teisės registruoti fakto, kad suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į rūsio po ūkiniu pastatu 2I2p dalis automatiškai reiškia ir tai, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atitinkamos viso dviejų aukštų ūkinio pastato 2I2p dalys. Net, jei VĮ Registrų centrui nekilo abejonių dėl sutartyse apibrėžto pirkimo–pardavimo objekto, tai nepaneigia VĮ Registrų centro pareigos ištaisyti padarytas duomenų perkėlimo iš sutarčių į Registrą klaidas, įgyvendinant Registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytą suinteresuoto asmens teisę.

Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001, 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003, 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004).

Teigė, jog, vadovaujantis šiomis LAT suformuluotomis taisyklėmis, N. R. bei D. B. gyvenamajame name 1A3/p priklausančių butų priklausiniais gali būti laikomi tik joms nuosavybės teise priklausantys rūsiai, esantys po ūkiniu pastatu 2I2p, t. y. rūsyje esantys sandėliukai, bet ne pats ūkinis pastatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad N. R. bei D. B. visą laiką naudojosi tik rūsiu (sandėliukais), tačiau nesinaudojo kitomis ūkinio pastato dalimis. Tuo tarpu pirmajame ūkinio pastato 2I2p aukšte visą laiką buvo įsikūręs pareiškėjas, todėl kitos ūkinio pastato 2I2p dalys, išskyrus po juo esantį rūsį, negali būti laikomos gyvenamojo namo 1A3/p priklausiniais, nes neturi jokio nei fizinio, nei funkcinio ryšio su gyvenamuoju namu 1A3/p. N. R. bei D. B. yra įgijusios nuosavybės teisę tik į pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas rūsio dalis, bet ne į viso ūkinio pastato 2I2p dalis ir dėl šios priežasties jos nelaikytinos viso ūkinio pastato 2I2p bendraturtėmis. Todėl Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.4 papunktyje pateikti įrašai dėl nuosavybės teisės dalių į ūkinį pastatą 2I2p yra klaidingi.

Atkreipė dėmesį į tai, kad D. B. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto gyvenamajame name 1A3/p ir rūsio dalies, esančios po ūkiniu pastatu, sudarė su Kauno miesto valdyba. Atsižvelgiant į istorines aplinkybes, darytina išvada, kad sutarties sudarymo metu iš esmės vyko parduodamų objektų privatizacija. Dėl šios priežasties aktualus 1992 m. balandžio 3 d. Centrinės privatizavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 37, kurio 4.2 papunktyje išaiškinta, kaip buvo privatizuojamos negyvenamosios patalpos, esančios privatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse. Pagal minėto protokolo 4.2.1.1 papunktį, negyvenamosios patalpos buvo parduodamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninės nuosavybės teise kartu su privatizuojamu butu, jeigu šios patalpos buvo, taip pat ir rūsiuose įrengti sandėliukai, įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Todėl nagrinėjamu atveju D. B., sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto gyvenamajame name 1A3/p ir rūsio po ūkiniu pastatu 2I1p dalies, kartu negalėjo įgyti nuosavybės teisių į visą ūkinį pastatą 2I2p.

Nurodė, kad ūkinio pastato 2I2p dalį elektroninių varžytinių būdu įsigijo suinteresuotas asmuo P. S., kuris gyvenamajame name 1A3/p neturi buto. Suinteresuoti asmenys N. R. ir D. B. pirkimo–pardavimo sutartimis neįgijo nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I2p bei negali būti laikomos ūkinio pastato 2I2p bendraturtėmis.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4 punkte pateikta informacija, jog ūkinis pastatas 2I2p (be rūsio) nuosavybės teise priklauso: 6/100 d. – G. K., 9/200 d. – pareiškėjui, 9/200 d. – G. B., 13/25 d. – P. S.. Tačiau ūkinio pastato 2I2p 33/100 d. nėra registruotos jokio asmens vardu.

Akcentavo, jog N. R. ir D. B., pirkdamos butus gyvenamajame name 1A3/p su ūkinio pastato priklausiniais – rūsių dalimis po ūkiniu pastatu, negalėjo įsigyti viso ūkinio pastato 2I2p dalių. Dėl šios priežasties Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.4 papunktyje nurodyta informacija, kad joms atitinkamai priklauso viso ūkinio pastato 2I2p dalys, yra klaidinga ir nepagrįsta.

Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1262/2012). Nurodė, jog šio ginčo atveju egzistuoja abu pagrindai ištaisyti į Registrą įrašytus klaidingus duomenis, kadangi jie neatitinka 1996 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią N. R. įgijo mūrinio ūkio pastato 2J2p rūsio 0,10 dalių, ir 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią D. B. įgijo rūsio po ūkiniu pastatu 2I1p 0,23 dalis.

Pažymėjo, kad duomenys iš sutarčių yra teisingai įrašyti minėto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.7 ir 4.8 papunkčiuose, kuriuose pažymėta, kad N. R. ir D. B. pirko atitinkamai rūsio po ūkio pastatu 2I1p 1/10 dalį ir 23/100 dalį. Todėl tai leidžia teigti, kad perkeliant duomenis iš sutarčių į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.4 papunktį buvo padaryta akivaizdi techninė klaida.

Ginčų komisija skundžiamą sprendimą grindė tuo, jog viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (VAĮ 15 straipsnis). Tačiau, pagal pirkimo–pardavimo sutarčių duomenis, nei N. R., nei D. B. teisėtai neįgijo nuosavybės teisių į visą ūkinį pastatą 2I2p.

VĮ Registrų centras nepagrįstai atsisakė taikyti Registro įstatymo 33 straipsnį ir ištaisyti klaidas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Ginčų komisija, neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių ir duomenų, nepagrįstai paliko galioti VĮ Registrų centro skundžiamą sprendimą.

Atsakovė VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad pagal Registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ūkinio pastato 2I2p kadastro duomenys nustatyti 2001 m. lapkričio 29 d. Ūkinio pastato 2I2p dalys įregistruotos bendraturčiams, tarp jų ir tai, kad ūkinio pastato 2I2p 23/100 dalys priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) (D. B.) ir šio pastato 1/10 dalys priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.). Kitos šio ūkinio pastato dalys atitinkamai priklauso kitiems bendraturčiams.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro teritorinį skyrių dėl duomenų tikslinimo, nes Registro duomenų bazės išraše (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neatitikimų tarp ūkinio pastato 2I2p kadastro duomenų ir tame pačiame išraše nurodytų nuosavybės teisių įregistravimo duomenų. Pareiškėjas minėtame prašyme nurodė, kad Registro išraše ūkinis pastatas 2I2p įvardytas kaip priklausinys, nurodant ūkinio pastato 2I2p bendraturčių dalis. Pareiškėjo teigimu, Registro išrašo 2.4 papunktyje neteisingai nurodytos ūkinio pastato 2I2p dalys. Turėtų būti nurodyta, kad ne viso ūkinio pastato 2I2p dalys, o tik rūsio po ūkiniu pastatu 2I2p 1/10 dalis priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.) ir taip pat analogiškai – rūsio po ūkiniu pastatu 2I2p 23/100 dalis priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) (D. B.). D. B. pagal 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo nuosavybės teises ne į ūkinio pastato 2I2p dalis, tačiau tik į šio ūkinio pastato 2I2p rūsio 23/100 dalį. N. R. 1996 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu analogiškai įgijo nuosavybės teises ne į ūkinio pastato 2I2p dalis, bet į ūkinio pastato 2I2p rūsio 1/10 dalį.

Nurodė, kad VĮ Registrų centras skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Skundžiamame sprendime buvo konstatuota, jog nuosavybės teisės bendraturčiams į ūkinį pastatą 2I2p įregistruotas pagrįstai. Tokia išvada padaryta įvertinus išnagrinėtus dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taip pat pagrįstai įregistruotos D. B. nuosavybės teisės į 23/100 dalis rūsio po ūkio pastatu 2I1p ir N. R. nuosavybės teisės į 1/10 dalis rūsio po ūkio pastatu 2I1p, kurie perkelti iš pirkimo–pardavimo sutarčių. Tikslinti ūkinio pastato 2I2p kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.4 papunktyje nėra teisinės galimybės.

Atkreipė dėmesį, jog, pagal Registro įstatymo 4 straipsnį, Registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Papildomi dokumentai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus ir turintys įtakos Registre esančių duomenų pasikeitimui, Registro tvarkytojui nepateikti. Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu perkelti duomenys tiksliai iš dokumentų, kurių pagrindu jie įregistruoti. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (VAĮ 15 straipsnis).

Pažymėjo, jog Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras ir Ginčų komisija patikrino į Registrą įrašytus duomenis apie ūkinio pastato 2I2p bendraturtes – D. B. ir N. R. ir nustatė, jog šie duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymo ir 2023 m. rugsėjo 22 d. skundo bei taisyti klaidingus duomenis Registre. Pažymėjo, jog duomenys apie ūkinio pastato 2I2p bendraturčių dalis ir D. B. bei N. R. nuosavybės teises į Nekilnojamojo turto registrą perkelti pagrįstai ir teisingai iš registravimui pateiktų dokumentų, t. y. pirmiau minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių.

Pažymėjo, kad, pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 297, 7 punktą, pastatai, statiniai ir butai, kurie priklauso keliems savininkams, registruojami tomis dalimis, kurios yra nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Šios instrukcijos 8 punkte išvardyti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, tarp jų ir notariškai patvirtintos sutartys, jų nuorašai ir dublikatai (8.4 papunktis). Vadovaujantis Registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) nustatyta tvarka, nerevizuojant ir netikrinant ankščiau padarytų įrašų teisingumo bei pagrįstumo.

Teigė, jog ūkinio pastato 2I1p Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.4 papunktyje nurodyti duomenys sutampa su duomenimis, nurodytais 4.7 ir 4.8 papunkčiuose, t. y. su duomenimis apie N. R. ir D. B. įregistruotą nuosavybės teisę į atitinkamas ūkinio pastato dalis.

Pabrėžė, jog į Nekilnojamojo turto registrą iš registravimui pateiktų dokumentų (pirkimo–pardavimo sutarčių) duomenys apie D. B. ir N. R. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą perkelti teisingai. Registrų centro kompetencijai nėra priskirta spręsti dėl asmenų nuosavybės teisių apimties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas iškilo dėl atsakovės atsisakymo ištaisyti klaidas – ūkio pastato 2I1p (duomenys neskelbtini), dalis Nekilnojamo turto registre.

Ginčo dalykas yra teisėtumas ir pagrįstumas VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta ištaisyti klaidingus duomenis apie ūkio pastato 2I1p dalis, priklausančias butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ginčų komisijos 2023 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. CSPR-449, kuriuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo teisėtumo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmesta bei paliktas galioti VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl duomenų patikslinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrių dėl duomenų patikslinimo (ištaisymo), nurodydamas, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra neatitikimų tarp ūkinio pastato 2I2p (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir tame pačiame išraše nurodytų nuosavybės teisių įgijimo pagrindų.

Atsakovė VĮ Registrų centras skundžiamu 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. VĮ Registrų centras skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas 2I2p bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis įregistruotas bendraturčiams pagal duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. VĮ Registrų centras, priimdama skundžiamą 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, teisiniu pagrindu nurodė Registrų įstatymo 4 straipsnį, kuriame numatyta, kad jeigu Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, duomenis, kurių pagrindu jie įrašyti, laikoma, jog šie duomenys teisingi, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat atsakovė skundžiamame 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime akcentavo, jog Registro įstatymo 29 straipsnio 2, 7 punktuose ir 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises, juridinius faktus į nekilnojamuosius daiktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų, ir tai, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 83 punktu, nurodė, jog asmuo, pageidaujantis pakeisti Registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus, taip pat kadastro duomenis Registre, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įrašyti pakeitimus, dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą. Atsakovė nusprendė, kad pareiškėjas tokių duomenų nepateikė.

Pareiškėjas dėl VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo pateikė skundą Ginčų komisijai. Ji netenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti skundžiamą atsakovės sprendimą, nurodydama, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie ūkinio pastato 2I2p savininkus ir jiems priklausančias šio ūkinio pastato dalis atitinka registravimui pateiktus dokumentus.

Pareiškėjas teismui skundą dėl atsakovės ir Ginčų komisijos sprendimų neteisėtumo argumentavo tuo, jog butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne viso ūkinio pastato 2I2p 1/10 dalis, tačiau tik rūsio po minėtu ūkiniu pastatu dalys. Taip pat analogiškai nurodė, kad butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne ūkinio pastato 2I2p 23/100 dalis, bet rūsio po ūkiniu pastatu dalys. Pareiškėjas klaidų taisymą grindė butų savininkių N. R. ir D. B. pirkimo–pardavimo sutartimis. Pareiškėjas teigė, jog N. R. ir D. B. pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo nuosavybės teises tik į ūkinio pastato rūsio dalis, tačiau ne į visą ūkinį pastatą. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, į Registrą įrašyti duomenys apie ūkinio pastato 2I2p dalis turėtų būti patikslinti (ištaisyti).

Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, ūkinio pastato 2I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinkamos dalys, kaip priklausiniai, priklauso gyvenamojo namo 1A3/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), butams: 9/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 23/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 16/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš Registro Nr. (duomenys neskelbtini); 6/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš Registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės į ūkinio pastato 2I2p dalis, pagal to pateis 2023 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams: G. K. – 6/100 dalys, P. S. – 13/25 dalys, V. R. – 9/200 dalys, G. B. – 9/320 ir 27/1600 dalys, N. R. – 1/10 dalis ir D. B. – 23/100 dalys.

Iš 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog šia sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. (B.) įsigijo iš Kauno miesto valdybos butą Nr. 2 ir rūsį R11-2 po 2J1p – 0,23 dalis. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. (R.) 1996 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pirko „6-tą a (šeštą a) butą be rūsio, kuriame yra keturiasdešimt aštuoni ir septyniasdešimt šimtųjų (48,70 kv. m, naudingo ploto mūriniame gyvenamajame name (1A3/p), ir 0,10 (dešimt šimtųjų) dalių mūrinio ūkio pastato rūsio (2J2/p), esančius (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)“.

Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu 2023 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.7 ir 4.8 papunkčių aprašyme nurodyta papildoma informacija, t. y. kad D. B. „pirko 23/100 d. rūsio po ūkio pastatu 2I1p“ ir N. R. „pirko 1/10 d. rūsio po ūkio pastatu 2I1p“.

Iš pirmiau nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, jog įrašant į Nekilnojamojo turto registrą sutarčių duomenis galimai galėjo būti padaryta klaida, nes 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad D. B. iš Kauno miesto valdybos nuosavybės teise pirko ne ūkinio pastato 2I2p dalis, tačiau kitu indeksu pažymėto ūkinio pastato – 2J1p rūsio 0,23 dalis. Byloje nėra duomenų ir tokių duomenų nenustatyta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (inventorinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), jog keitėsi ginčui aktualaus ūkinio pastato 2J2p indekso žymėjimas.

Akcentuotina, jog pareiškėjo nurodytos klaidos negali būti ištaisytos Registrų įstatymo 33 straipsnyje numatyta klaidų taisymo administracine procedūra, nes nepakanka duomenų teigti, kad buvo padarytos akivaizdžios techninės klaidos Registro duomenyse ir kad klaidų ištaisymas (ar, pareiškėjo teigimu, registro duomenų patikslinimas) neturės įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių apimčiai. Be to, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.7 ir 4.8 papunkčių nesutapimas su 2.4 papunkčiu nereiškia akivaizdžios klaidos, kadangi ūkinis pastatas 2I2p registruotas kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinys ir 2.4 papunktyje įregistruotos gyvenamojo namo atitinkamiems butams tenkančios ūkinio pastato 2I2p (priklausinio) dalys.

Registrų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje klaidų taisymo pagrindus, numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Registrų statymo 33 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (LVAT 2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-1020/2003). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (LVAT 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725-09).

Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjo prašomų Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas pažeistų pirmiau minėtų suinteresuotų asmenų N. R. ir D. B. teisėtus interesus, t. y. iš minėtų asmenų būtų atimta dalis nuosavybės teisių, jos netektų butams priklausančių ūkinio pastato 2I2p dalių, o D. B. apkritai netektų nuosavybės teisių į ūkinio pastato 2I2p rūsio dalį. Akivaizdu, jog nurodytas klaidų ištaisymas (patikslinimas) pakeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų N. R. ir D. B. nuosavybės teisių apimtį. Klaidos taisymo procedūra, pažeidžianti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, administracine tvarka negalima.

Viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-211/2012). Taip pat administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1434/2012).

Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas, pakeičiantis Registre įrašytus duomenis apie nurodytiems N. R. ir D. B. butams priklausančias ūkinio pastato 2I2p dalis, negali būti laikomas techninės klaidos taisymu. Taigi, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Registrų įstatymo 4 straipsniu bei Registro nuostatų 83 punktu, atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą klaidų taisymo procedūrą.

Registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Registrų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą bei tai, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Akcentuotina ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

Registro nuostatų 83 punkte numatyta, jog asmuo, pageidaujantis pakeisti Registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus, taip pat kadastro duomenis Registre, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įrašyti pakeitimus, dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomas klaidų taisymo ar Registro duomenų tikslinimo procedūras, nes su pareiškėjo prašymu nebuvo pateikti papildomi dokumentai, pagrindžiantys Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pasikeitimą, o įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Ginčų komisija pagrįstai netenkino pareiškėjo atstovės skundo ir paliko galioti skundžiamą VĮ Registrų centro sprendimą. Nors atsakovė nepripažino, jog įrašant duomenis į Registrą galėjo būti padaryta klaida, tačiau, byloje nustačius, kad administracine tvarka klaidos ištaisymas negalimas, iš esmės nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ir Ginčų komisija priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus.

Teismui nepanaikinus skundžiamų sprendimų, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo, susijusio su įpareigojimu atsakovei atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą. Netenkinus pareiškėjo prašymo, taip pat nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1dalis).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytus faktinius bei teisinius argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo V. R. (V. R.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.