- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-146-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00028-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato L. S. Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. Ž. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo ? terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:
1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo m. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, Karaliaus Mindaugo g., Kauno m., susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę ‑ sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.
1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3 ‑ 4 smūgius ir laužtuvais ‑ ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ‑ pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 21 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – G. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746.
2. G. Ž. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:
2.1. 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų - siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 ‑ 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus“ „80“ modelio 38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio 38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio 38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant ‑ slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur Scheppingstraat g. Nr. 60 pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini), o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais 38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, Hagos m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio 38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – G. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ‑ ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais 38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ? trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus bei Kauno apygardos teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo ? terminas G. Ž. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. Ž. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis G. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
II. Skundo argumentai
5. Kaltinamojo G. Ž. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas (toliau – ir gynėjas) skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį.
6. Akcentuodamas G. Ž. pareikšto kaltinimo nekonkretumą ir painumą, gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nemotyvuotą ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad G. Ž. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje, minimi duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Juo labiau, kad, atlikus kratas pas G. Ž. ir jo artimuosius, nebuvo rasta ir paimta kokių nors draudžiamų daiktų, nusikaltimo įrankių, pinigų ir kt.
7. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 436/2013), gynėjas pažymi, kad šiuo metu laikomasi nuostatos, jog vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas ir galimai gresianti bausmė negali būti pagrindu skirti jam griežčiausią kardomąją priemonę, kuomet kitos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gynėjas akcentuoja, kad sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausiai būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje – į tas aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos priimant skundžiamą nutartį.
8. Gynėjo teigimu, nustatydamas suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pirmosios instancijos teismas akcentavo kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumą, tarp jų ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatytą veiką, nors pagal šios veikos padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio redakciją pastarąją teisės normą tesudarė trys dalys.
9. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai yra minimas kitas G. Ž. pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors nėra jokių duomenų, kad šis tyrimas bus pabaigtas ir galbūt perduotas su kaltinamuoju aktu teismui. Anot gynėjo, neatmestina tikimybė, kad minėtas ikiteisminis tyrimas apskritai bus nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo.
10. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamasis niekam nekėlė grėsmės laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. balandžio 17 d., ir tik jį sulaikius staiga tapo pavojingu asmeniu. Skunde pažymima, kad kitiems asmenims, kaltinamiems analogiškų veikų padarymu ir išbuvusiems suėmime 12-15 mėnesių šiuo metu jau yra paskirtos kitos, švelnesnės, kardomosios priemonės, o G. Ž. taikomas suėmimas net vienerius metus ir aštuonis mėnesius.
11. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad G. Ž. gyvena kartu su sunkiai sergančiais motina K. Ž. ir sūnumi A. Ž., taip pat šeimoje gyvena dar vienas kaltinamojo sūnus – D. Ž.. Gynėjo teigimu, esant šioms aplinkybėms sunku būtų patikėti, kad kaltinamasis, palikęs savo sunkiai sergančius šeimos narius, pasislėps nuo teismo. Juo labiau, kad šiuo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, yra uždarytos visos valstybės sienos. Taigi G. Ž. net ir norėdamas neturėtų galimybės nei pasislėpti, nei išvykti už Lietuvos Respublikos ribų.
12. Gynėjas taip pat nurodo, kad ankstesni jo ginamojo teistumai neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje jis vėl nusikals. Be to, visi G. Ž. teistumai yra išnykę, todėl jis turi būti laikomas neteistu, o ši aplinkybė neturi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo - pratęsimo (BK 97 straipsnio 6 dalis).
13. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pratęsdamas suėmimo terminą virš šešių mėnesių, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti ne tik dėl suėmimo pagrindų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1?3 punktai), bet ir dėl BPK 127 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimo. Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas to nepadarė, nes nagrinėjama byla nėra nei ypatingai sudėtinga, nei pasižymi didele apimtimi. Anot gynėjo, visi specialių žinių reikalaujantys tyrimai šiuo metu jau yra atlikti, byloje yra atliekamas įrodymų tyrimas tik dėl trijų nusikalstamų veikų, visi duomenys iš užsienio valstybių ir jų vertimai jau yra gauti. Esant šioms aplinkybėms, skunde daroma išvada, kad suėmimo terminas G. Ž. ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, negalėjo būti pratęstas ir turi būti vertinamas, kaip akivaizdžiai neteisėtas.
14. Pasak gynėjo, kardomųjų priemonių tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti skiriant jo ginamajam bet kokią kitą, švelnesnę už suėmimą, kardomąją priemonę (namų areštą, intensyvią priežiūrą naudojant elektroninę apyrankę ar apykoją, dokumento paėmimą ir kt.).
15. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato L. S. Bagdono skundas atmestinas.
16. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam G. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.
17. BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, taikytina ir suėmimo skyrimo atveju. Pagrįstu manymas gali būti laikomas tuo atveju, kai iš surinktų duomenų nešališkas stebėtojas darytų išvadą, kad asmuo, kuriam norima taikyti suėmimą, gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat suėmimui skirti (terminui pratęsti) turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, t. y. turi būti pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujas nusikalstamas veikas. Reikėtų pažymėti, kad pagrįsto manymo sąvoka jokiu būdu negali būti prilyginama įrodymų sąvokai. Teismui turi būti pateikti baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad yra BPK 121 straipsnio 2 dalyje, 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, vadovaudamasis kuriais teismas sprendžia klausimą dėl suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrįstumo. Šiuo atveju įrodymai nėra vertinami (BPK 20 straipsnis), taip pat nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas. Vadovaudamasis pastarųjų duomenų visuma, teismas tik sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką.
18. Priešingai nei nurodoma skunde, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Tokiais duomenimis laikytini liudytojų J. M., M. G., V. J., V. P., A. Z., A. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės Hagos apygardos prokuratūros gautuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys ir kt. Tai, kad atlikus kratas kaltinamojo ir jo artimųjų namuose nebuvo rasta jokių daiktų, tiesiogiai susijusių su jam inkriminuojamais nusikaltimais, savaime nepaneigia kitais, aukščiau nurodytais duomenimis, nustatytų aplinkybių.
19. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam G. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo ? terminą pratęsė nustatęs, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, t. y. kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
20. G. Ž. kaltinamas keturių apysunkių, vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas nustato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) galimybę nuo teismo. Kaip pagrįstai teigia gynėjas, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau priešingai nei nurodoma skunde, nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta ir į kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad G. Ž. su Lietuvos Respublika nėra siejamas stipriais socialiniais ar šeiminiais ryšiais ir turi kriminalinių ryšių ne vienoje užsienio valstybėje.
21. Skunde akcentuojama, kad kaltinamojo mama ir vienas iš sūnų sunkiai serga, tad būdamas laisvėje, jis negalėtų jų palikti ir pasislėpti nuo teismo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į šį gynėjo argumentą, kaip, beje, ir į didžiąją dalį kitų skunde nurodomų argumentų, jau buvo atsakyta ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje buvo pažymėta, kad paties G. Ž. teigimu (t. 22, b. l. 18-20) jis negyvena nei su savo motina, nei su sūnumis, o vien jų egzistavimo faktas neleidžia teigti, kad kaltinamąjį sieja socialiniai ryšiai. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamasis iki sulaikymo neturėjo jokių legalių pajamų - „Sodros“ duomenimis G. Ž. nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog G. Ž., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
22. Šios išvados nepaneigia skundo argumentai dėl Lietuvos valstybėje paskelbto karantino ir valstybės sienų uždarymo. Keičiantis situacijai, karantino sąlygos yra nuolat švelninamos - asmenims leidžiama keliauti Baltijos šalyse, atnaujinami keleiviniai skrydžiai į užsienio valstybes. Taigi būdamas laisvėje ir ketindamas pasislėpti nuo teismo, kaltinamasis turėtų galimybę tą padaryti.
23. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.
24. Byloje nustatyta, kad G. Ž. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikaltimų sąrašą. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galbūt buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti. Inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu veikimu – žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymu, šaunamųjų ginklų panaudojimu viešose vietose ir kt. Nusikalstami veiksmai galbūt truko ilgą laiką ir buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jo galimą vaidmenį jų padaryme, atsižvelgus į tai, kad G. Ž. praeityje buvo teistas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis yra pavojingas visuomenei ir paleistas į laisvę gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nesutikdamas su šia išvada, gynėjas nurodo, kad G. Ž. asmenybės pavojingumas staiga padidėjo tik nuo jo sulaikymo momento, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas. Tai kad iš karto po kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, vykstant tyrimui, teisėsaugos institucijos neturėjo pakankamai duomenų, susijusių su galimu G. Ž. vaidmeniu jų padaryme ir leidžiančių taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, nereiškia, kad iki 2018 m. balandžio mėnesio kaltinamojo pavojingumas iš esmės skyrėsi nuo nustatyto skundžiama nutartimi.
25. Reikėtų sutikti su gynėjo argumentu, kad išnykęs teistumas nesukelia asmeniui teisinių padarinių, tačiau nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus atsižvelgiama tik kaip į papildomą kriterijų vertinant jo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti ir pan. Analogiškai vertinami ir teismo turimi duomenis apie kitus asmeniui pradėtus baudžiamuosius procesus. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad atsižvelgdamas į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo.
26. Gynėjas nepagrįstai nurodo, kad spręsdamas G. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo - pratęsimo klausimą, be bendrųjų suėmimo pagrindų, pirmosios instancijos privalėjo nustatyti ir specialiuosius šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrindus, nustatytus BPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atsakant į analogišką skundo argumentą, gynėjo dėmesys jau ne kartą buvo atkreiptas į tai, kad pastarosios teisės normos reikalavimai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme yra aktuali kita teisės norma ? BPK 127 straipsnio 11 dalis ? nustatanti, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.
27. G. Ž. suėmimas buvo paskirtas 2018 m. balandžio 18 d. Kaltinamajam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas (BK 135 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 12 metų. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla, ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
28. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas galėtų svarstyti švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksą skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai, bet nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Švelnesnės kardomosios priemonės, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę ir galimą vaidmenį nusikaltimų padaryme, nėra pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, galbūt padarytos nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti G. Ž. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Ši išvada grindžiama ne vien kaltinimo sunkumu ir formaliu pagrindu, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu.
29. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato L. S. Bagdono skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. Ž. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.