Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-616-227/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-29
Bylos Nr.: 2A-616-227/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00076-2011-10
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: UAB „Didžioji vaistinė“
Atsakovas: UAB “Apotheca vaistinė“
Advokatai: Rasa Gradauski

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-616-227/2011.

Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00076-2011-10

Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 29d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Didžioji vaistinė“ atstovams J. N. ir P. P.,atsakovo UAB ”Apotheca vaistinė” atstovams G. G. ir advokatei Rasai Gradauskienei ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ”Apotheca vaistinė” apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4995-755/2011 pagal ieškovo UAB „Didžioji vaistinė“ ieškinį dėl nuostolių ryšium su patalpų remontu atlyginimo atsakovui UAB “Apotheca vaistinė“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Didžioji vaistinė“ pateikė ieškinį atsakovui UAB “Apotheca vaistinė“ dėl šios iškeldinimo iš patalpų, priklausančių ieškovui ir esančių Laisvės a.16, Panevėžyje, dėl negauto nuomos mokesčio 36688,66 Lt nuo 2011-01-01 iki 2011-03-31, apmokėjimo už suteiktas laikotarpiu iki 2011-02-15 komunalines paslaugas ir naudojimąsi inventoriumi bei patalpų remonto išlaidų 25643 Lt priteisimo. Teismo 2011-06-16 nutartimi į atskirą bylą išskirta bylos dalis dėl nuostolių ryšium su patalpų remontu atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti patalpų remonto išlaidas, nes, įvertinus patalpų būklę po nuomos sutarties pabaigos, būtina buvo jį atlikti. Perduodant patalpas nuomininkui 1999 metais patalpų būklė buvo gera, remonto nereikėjo daryti. Ieškovo darbuotojai 2011-02-09 filmavo patalpų perdavimą, filmavimo metu užfiksuoti akivaizdūs patalpų defektai, dėl kurių ieškovas nebūtų gavęs naujos licenzijos veiklai. Nurodė, kad sienos kai kur buvo netinkuotos, nedažytos, grindys išsidaužę iki skylių prekybinėje salėje, įlūžusi palangė, nusilupęs kampas, kur gaminami vaistai, nusilupusios grindys patalpoje, kur plauna, džiovina vaistus, įtrūkusi siena, skylėtas linoleumas gamybinėje patalpoje, atsiklijavę plytelės. Ieškovas už patalpų remonto darbus sumokėjo 15000 Lt, o už statybines medžiagas ir kai kurias paslaugas - 13178,93 Lt. Prašė iš atsakovo priteisti visas išlaidas už patalpų remonto darbus, 10643 Lt už statybines medžiagas ir kai kurias paslaugas, bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-23 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš UAB „Apotheca vaistinė“ 8543 Lt nuostoliams atlyginti, 256 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 1999 m. gruodžio 1 d. ieškovas su UAB “Korio vaistinė“ sudarė patalpų Laisvės a.16, Panevėžyje nuomos sutartį iki 2010-12-31 (b.l. 14-20). Perduodant patalpas nuomai buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas, perduodamų patalpų būklė akte įvardyta gera (b.l.54). Atsakovas pradinio nuomininko įsipareigojimus pagal sutartį perėmė apie 2005 m. Atsakovas patalpas ieškovui perdavė 2011-02-29, buvo sudarytas atitinkamas perdavimo-priėmimo aktas, jame užfiksuota patalpų būklė (b.l. 69,t.1). Perėmus patalpas, ieškovas atliko jų remontą. Pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus dokumentus nustatė, jog ieškovas už patalpų remonto darbus sumokėjo 15 000 Lt (b.l.136-141), o už statybines medžiagas ir kai kurias paslaugas nurodo sumokėjęs 13 178,93 Lt , bet prašo dalies jų vertės 10643 Lt (25643 Lt -15000 Lt) (b.l.112, t.1), kas be PVM sudarytų 7408 Lt (10643 Lt - (10643 Lt x 21 proc.). Už darbus PVM nemokėtas. Vadovaudamasis CK 6.493 str. teismas pripažino, kad šalims nesusitarus kitaip, nuomininkas privalėjo savo lėšomis daryti einamąjį patalpų remontą. Sutarties 5.5p. šalys detalizavo kokius darbus turi atlikti nuomininkas. Pripažino, kad sutinkamai su CK 6.499 str., nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Šalys sutartyje suderino, kad jos turi būti perduodamos tvarkingos (Sutarties 5.6). Atsižvelgęs į tai, kad patalpos buvo perduotas pagal aktą ”geros būklės”, o sugrąžintos pagal sutartį turi būti “tvarkingos”, į įstatyminę atsakovo pareigą daryti einamąjį remontą bei sutartinius susitarimus dėl kai kurių remonto darbų, teismas darė išvadą, kad patalpos turėjo būti sugrąžintos ne blogesnės nei buvo priimtos nuomai būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Kadangi pirmą einamąjį remontą nuomininkas atliko 2002 m. birželį (b.l.12, t.2), t.y. maždaug po 2,5 metų nuo nuomos pradžios, teismas sprendė, jog perduodant nuomininkui patalpas jos buvo tokios būklės, kad einamojo remonto prieš pradedant vaistinės veiklą atlikti nereikėjo. Todėl ir nuomininkui sugrąžinant patalpas, jų stovis turėjo būti tvarkingas (sinonimas geras), ne blogesnis, t.y. nesant būtinumo einamąjį remontą daryti, kad galima būtų toliau tęsti vaistinės veiklą. Teismas darė išvadą, jog statybiniai einamojo remonto darbai buvo atliekami 2005-06 metais, vėlesni remonto darbai: signalizacija ir kt. nebuvo susiję su patalpų bendro išvaizdos stovio palaikymu. Pripažino, jog patalpų perdavimo ieškovui metu 2011 m. vasario mėnesį patalpoms buvo būtinas einamasis remontas, nes sienų ir grindų apdaila nusinešiojusi, linoleumas išdilęs, buvo matomų įtrūkimų sienų tinke, dalis šviestuvų neveikė, palangių dalis sugadinta, grindys duobėtos ir pan. Esant nustatytoms aplinkybėms darė išvadą, jog patalpos buvo perduotos blogesnio stovio nei buvo perimtos jas gaunant ir tokiomis tapo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o dėl to, kad atsakovas neatliko einamojo remonto, kurį buvo būtina atlikti ir tuo pažeidė įstatyminius reikalavimus bei sutartinius įsipareigojimus - perduoti “tvarkingas” patalpas. Todėl turi atlyginti ieškovo nuostolius, patirtus atkuriant patalpų stovį.

Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti vaizdo įrašo užfiksuotais vaizdais ir įrašo laiku bei vieta, nes matyti, jog filmuojant patalpas buvo užfiksuota ir atsakovo atstovė, iš vaizdo pro langus galima nustatyti, jog filmuota ginčo patalpose, ne šiltu metų laiku. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas su jame aprašytais trūkumais iš esmės sutampa su vaizdine medžiaga, aktas pasirašytas atsakovo atstovo. Pripažino, kad atsakovas pažeidė įstatyminius reikalavimus bei sutartinius įsipareigojimus ir todėl turi atlyginti ieškovo nuostolius, patirtus atkuriant patalpų stovį (6.256,6.258,6,259,6.499 str.). Tuo pačiu nurodė, kad nuomininko pareigos neįvykdymas negali būti pagrindu patalpų savininkui nuomininko sąskaita pagerinti patalpų nei jos buvo perdavimo nuomai metu, nes einamojo remonto paskirtis palaikyti esamą, o ne gerinti patalpų būklę. Dėl to ieškovui kompensuotos tik tos išlaidos, kurios buvo būtinos patalpoms atkurti ir nekompensuotos kitokios, kurios apskritai patalpas pagerino. Prie nekompensuojamų išlaidų priskyrė išlaidas pakabinamoms luboms įrengti, naujai plytelių dangai pakloti, smėliui bei betonui, klijams Super Multi Kreisel, dalį išlaidų plytelių klijams Atlas plius. Teismas išlaidas skaičiavo neatsižvelgdamas į PVM, nes ieškovas yra šio mokesčio mokėtojas ir jį susigrąžina, ir būtinomis išlaidomis už statybines medžiagas pripažino 1043Lt. Kadangi tiksliai nustatyti kokia darbų dalis atitiko atlygintinoms išlaidoms negalėjo, teismas vadovaudamasis CK 6.249 str. tokiomis išlaidomis pripažino pusę išlaidų -7500 Lt. Priteisdamas ieškovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti maždaug 1/3, išlaidos yra patirtos ir dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje, į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „REKOMENDACIJAS DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO“, į proceso trukmę, į tai, kad ginčas nėra sudėtingas, ir atlygintinomis pripažino 1500 Lt atstovavimo išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, jas netinkamai taikydamas ir aiškindamas. Teismas nepasisakė, kuo remiantis pripažįsta, jog patalpose buvo būtinas einamasis remontas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad po patalpų grąžinimo 2011-02-09 jis neturėjo galimybės naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį, kad patalpos neatitiko minimalių reikalavimų, keliamų vaistinėms ir vaistų gamybos patalpoms, kad patalpos būtų netekę bent dalies funkcionalumo ar būtų sumažėjusi jų vertė. Teismas nepasisakė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad patalpos atitiko reikalavimus vaistinės veiklai, nes atsakovas vykdė patalpose vaistinės veiklą, iki pat patalpų perdavimo 2011-02-09 ieškovui, atsakovas turėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotas licencijas vaistinės veiklai bei veiklai su narkotiniais ir psichotropiniais vaistais bei vaistinėmis medžiagomis, kurios nebuvo sustabdytos ar panaikintos dėl to, kad patalpos neatitinka reikalavimų ar yra remontuotinos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atsisakė išduoti licenciją kitai įmonei po to, kai atsakovas grąžino patalpas ieškovui, nors licencijos išdavimas ar atsisakymas ją išduoti ir yra įvertinimas, ar patalpos atitinka minimalius reikalavimus vaistinės veiklai. Nurodė, kad teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais, o tik prielaidomis, be motyvų ir teisinių argumentų padarė išvadą, kad perduodamoms patalpoms 2011 m. reikėjo einamojo remonto, t.y. priešingai nei 1999 m. perimamoms. Teismas, konstatuodamas, kad 2011 m. vasario mėnesį patalpoms reikėjo remonto, remdamasis tik ieškovo pateiktomis nuotraukomis, vaizdo medžiaga bei ieškovo atstovų pasakojimais, tačiau visiškai nevertindamas ir nepasisakydamas dėl kitų į bylą pateiktų įrodymų, paneigiančių šią išvadą, pažeidė CPK 185 straipsnyje suformuluotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino atlygintinomis pusę ieškovo patirtų išlaidų darbams. Ieškovas nepateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito, pagrindžiančio, kad remonto darbai atlikti, todėl be buhalterinio dokumento nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas sumokėjo E. M. 5000 Lt. Taip pat nepateikė sąmatos, kuri yra neatsiejama 2011-02-17 Negyvenamųjų patalpų remonto sutarties dalis, pagrindimo, kodėl būtent tokie remonto darbai yra būtini, kiek ir kokių medžiagų kiekvienai suremontuotai patalpai buvo būtina, kokie kiekvienos patalpos remonto atlikimo kaštai ir koks tų darbų poreikis. Ieškovo pareiga yra įrodyti ir pagrįsti, kad patyrė prašomas priteisti išlaidas (CPK 178 str.), tačiau ieškovas to nepadarė, pateikė tik vieną bendrą sumą - 15000 Lt. Teismas, nepateikdamas jokių argumentų ir paskaičiavimų, tik matematiškai padalijo darbams turėtų išlaidų sumą per pusę ir pripažino jas būtinomis, nors būtinomis išlaidomis statybinėms medžiagoms pripažino tik 1043 Lt iš prašytų 7408 Lt be PVM, t.y. tik 14% prašytų priteisti remonto išlaidų. Teismo išvada dėl darbų kainos yra abstrakti, neaiški ir nepagrįsta, įrodymai, kuriais remiamasi, nebuvo ištirti ir įvertinti, nėra aišku, kokių darbų sąnaudas teismas pripažino būtinomis ir jas priteisė kompensuoti ieškovo naudai. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, kadangi šie įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nėra laikytini leistina įrodinėjimo priemone, nes nebuvo atlikta fotonuotraukų ir vaizdo įrašo ekspertizė. Nurodė, kad atsakovo atstovė filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota vos viename epizode vienoje patalpoje, kai tuo tarpu nuomojamų patalpų iš viso buvo net 27, neginčijamai teigti, kad patalpos filmuotos 2011-02-09, o ne vėliau, jau perėmus patalpas, nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad teismas priteisdamas ieškovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turėjo savo profesionalų teisininką, ruošusį ieškinį bei atstovavusį ieškovą visuose teismo posėdžiuose, ieškovo iniciatyva buvo net 2 kartus tikslintas ieškinys dėl nekokybiško darbo, nekonkretumo bei neapsisprendimo, iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra aišku, kokios teisinės konsultacijos paslaugos buvo suteiktos ieškovui, ar tikrai buvo konsultuota šioje byloje, kas yra „papildomos išlaidos“ ir ar jos susiję su nagrinėjama byla, į tai, kad iš pateiktų sąskaitų faktūrų, kurių bendra vertė yra 22939,40 Lt, apmokėta yra tik 20020,13 Lt. Mano, kad išlaidos turėtų būti mažinamos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nors apeliantas teigia, kad einamojo remonto grąžinamose patalpose atlikti nereikėjo visai, kad patalpos atitiko visus reikalavimus, keliamus visuomeninei vaistinei, akcentuoja, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, tačiau tokias išvadas daro remdamasis teismų nutartimis, kuriose nustatytos skirtingos nei šioje byloje aplinkybės, nenurodo, kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas nesirėmė, nesistemiškai juos vertino. Klausimas dėl grąžintų patalpų būklės atitikimo visuomeninių vaistinių patalpoms keliamus reikalavimus šioje byloje yra neesminis, kadangi šiuo atveju sprendžiama tik dėl reikalavimo priteisti nuostolius, susidariusius dėl pareigos vykdyti einamąjį patalpų remontą neatlikimo, be to atsakovas neįrodinėjo, kad patalpos atitinka minimalius reikalavimus vaistinės veiklai vykdyti. Atsakovo neginčijama pareiga atlikti einamuosius remontus buvo numatyta 1999 m. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties 5.5 p. Einamojo remonto darymas visiškai nesiejamas su galimybe tęsti vaistinės veiklą nuomos sutarčiai pasibaigus. Apeliantas neginčija ir aplinkybės, kad einamąjį remontą yra daręs apie 2002 m. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė, dėl ko turėtų būti mažinamos remonto išlaidos, ieškovės pateiktų įrodymų nenuginčijo, apsiribojo tik savo nuomonės išdėstymu, todėl šioje dalyje nėra apeliacinio skundo pagrindo. UAB „Apotheca vaistinė“ skunde nenurodė, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas vertinant vaizdo įrašus, nuotraukas, ar vaizdo ir garso įrašai padaryti pažeidžiant įstatymus. Apeliantas turėjo galimybę teikti įrodymus, prašyti teismo atlikti pastato apžiūrą, kviesti liudytojus, tačiau šiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo. Teiginys, kad leistina įrodinėjimo priemonė yra tik antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, neteisingas. Atsakovas, prašydamas sumažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, remiasi teismų nutartimis, kuriose nustatytos skirtingos šiai bylai aplinkybės. Be to, LAT 2011-07-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2011, pasisakyta, kad įstatymuose neįtvirtinta specialiųjų reikalavimų ar apribojimų, įpareigojančių advokatą ar advokato padėjėją susitarti su klientu dėl konkretaus, individualaus apmokėjimo konkrečioje byloje, kad įstatymų leidėjas nedetalizuoja ir nekonkretizuoja, kokie ir kokio turinio įrodymai turi būti pateikti, kad juos būtų galimas laikyti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais įrodymais, todėl apelianto argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti įrodinėjamos tik pateikus pavedimą, neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei suformuotos teisminės praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas nepablogino patalpų būklės taip, jog ieškovas neturėtų galimybės naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį, kad patalpos neatitiktų minimalių reikalavimų, keliamų vaistinėms ir vaistų gamybos patalpoms, kad patalpos būtų netekę bent dalies funkcionalumo ar būtų sumažėjusi jų vertė.

Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 str. 1 d., 6.493 str., 6.499 str.). Daikto einamasis remontas turi būti suprantamas, kaip darbai, susiję su daikto būklės, pablogėjusios dėl natūralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atstatymu, nesusijusiu su daikto pagrindinių dalių (konstrukcinių elementų) pakeitimu. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, tai jis privalo atlyginti nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius (CK 6.500 str.), nuomininko kaltė dėl daikto pabloginimo preziumuojama. Šioje byloje šalių sudarytos nuomos sutarties 5.5 punktas įpareigojo atsakovą savo sąskaita daryti nuomojamų patalpų einamąjį remontą: atlikti nuomojamų patalpų priežiūros (patalpų ir teritorijos tvarkymas, pastato ir jo elementų stebėjimas, numatytą laiką naudotų įrenginių, prietaisų detalių, elementų, tepalų keitimas ir pan., inž.sistemų profilaktika, įrenginių derinimas, pasirengimas šildymo sezonui ir pan.) ir remonto (stogo ir grindų lopymas, santech.prietaiso, radiatoriaus pakeitimas ar vamzdynų remontas, susidėvėjusių apdailos elementų sutvarkymas, iškritusių plytelių klijavimas, išbyrėjusio tinko taisymas, apmušalų keitimas, langų, durų, laiptų dažymas, kai jie nekeičiami, išdužusių stiklų pakeitimas ir pan.) darbus. Šalys sutartyje suderino, kad patalpos turi būti perduodamos tvarkingos (Sutarties 5.6). Pripažintina, kad šioje byloje nėra būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su minimalių reikalavimų vaistinių veiklai atitikimu. Šalių sudaryta nuomos sutartis, įstatymas numatė atsakovo pareiga atlikti einamuosius remontus, patalpas grąžinti ieškovui tvarkingas, šios pareigos atsakovas tinkamai nevykdė, grąžino netvarkingas patalpas, CK 6.500 str. numatytos prezumpcijos nepaneigė, dėl ko jis turi atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius. Ieškovas savo ieškininiams reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, nuotraukas, vaizdo įrašus, patvirtinančius patalpų stovį jų perdavimo metu, tuo tarpu atsakovas, nors ir neigdamas ieškovo nurodytus faktus, jokių įrodymų šiuo klausimu, prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, liudytojų apklausos teismui nepareiškė (CPK 179 str.). Ta aplinkybė, jog 2000-01-17 Nuomojamų negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų perdavimo-priėmimo akte(t.1, b.l.54) nėra nurodyta nuomojamų patalpų būklė, išskyrus vidaus santechninių bei inžinierinių tinklų gerą būklę perdavimo metu, neduoda pagrindo teigti, jog nėra atskaitos taško, leidžiančio spręsti ar gražintos patalpos atitiko sutarties sąlygas. Neginčijama, jog naudojantis patalpomis, jos natūraliai dėvisi. Būtent todėl šalys sutarties 5.5 puntu susitarė dėl konkrečių darbų atlikimo. Šią sutarties sąlygą dalinai vykdė atsakovas. Tačiau paskutinis remontas , kurį galima pripažinti tinkamu vykdymu sutarties, buvo atliktas 2005 metais. 2006 m dažytos vidaus patalpų sienos. Nereikalaujama, kad nuomininkas atliktų tokio mąsto remontą, dėl kurio jo vertė pagerėtų, t.y. jog perklijuotų naujomis plytelėmis, grindis padengtų nauja danga. Tačiau perduodamos patalpos turi būti tvarkingos, o tokiomis pagal pateiktas fotonuotraukos ir vaizdo įrašus bei patalpų perdavimo-priėmimo aktą su jame aprašytais trūkumais, negalima pripažinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino tik dalinai, priteisdamas dalį ieškovo turėtų išlaidų.

Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 10- iai metų išnuomojo patalpas, kurias naudojant jos natūraliai dėvisi. Tačiau, apelianto teiginys, jog ieškovas nustatydamas nuomos mokestį į jį įskaitė galimą patalpų remontą , nepagrįstas. Pirma, nuomojamos patalpos randasi miesto centre. Nenuneigtas ieškovo teiginys, jog analogiškų patalpų nuomos kaina- 25-30 Lt už 1 kv.m., šalių susitarimu nuomos mokestis-11 Lt už 1 kv.m. Antra, šalys raštu susitarė dėl einamojo remonto atlikimo, grąžinimo tvarkingų patalpų ir atsakovas šios sutarties sąlygos neginčijo.

Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, nors jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nelaikytini leistina įrodinėjimo priemone. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Šios įrodinėjimo priemonės pasižymi tam tikra specifika, nes įrodinėjimo procese naudojantis techninėmis priemonėmis gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės. Šios teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose. Konstitucijos 22 ir 24 straipsnių bei CK 2.23 straipsnio nuostatos saugo žmogaus teisę į privatų gyvenimą, gina asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamybę, draudžia savavališkai ar neteisėtai kištis į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, saugo žmogaus būsto neliečiamybę, draudžia įeiti į asmens būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, ir kt. Pagal CK 2.22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra susiję su jo visuomenine veikla, tarnybine padėtimi, taip pat kai to reikalauja teisėsaugos institucijos arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), - teismas, atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas ir kitas įstatymų nuostatas, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti ginčijamus įrodymus, nuotraukų, garso bei vaizdo įrašų padarymo aplinkybes, ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vertinant ieškovo pateiktas nuotraukas, vaizdo įrašus nebus pažeistos asmenų neturtinės teisės ir vertybės. Kaip jau minėta anksčiau, atsakovas neprašė teismo skirti fotonuotraukų ir vaizdo įrašo ekspertizės, nors tokią teisę jam suteikia įstatymas. Be to, teismas vertindamas fotonuotraukas ir vaizdo įrašus atsižvelgė į tai, kad patalpų perdavimo-priėmimo aktas su jame aprašytais trūkumais iš esmės sutampa su vaizdine medžiaga, aktas pasirašytas atsakovo atstovo. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, nepažeidė CPK 185 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantas nurodo, kad byloje nepateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, pagrindžiantis, kad remonto darbai atlikti, todėl be buhalterinio dokumento nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas sumokėjo E. M. 5000 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4p. pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. 2011-02-17 Negyvenamųjų patalpų remonto sutartimi ieškovas su paslaugų tiekėjais E. M., E. K. susitarė, kad jie negyvenamosiose patalpose, esančiose Laisvės a. 16, Panevėžyje, savo jėgomis, įrankiais ir mechanizmais atliks einamąjį patalpų remontą, laikantis visų techninių reikalavimų ir taisyklių, pagal pridedamą sąmatą taip, kad po remonto patalpos būtų tinkamos vaistinės ir vaistų gamybos veiklai vykdyti, o UAB „Didžioji vaistinė“ už atliktus darbus sumokės E. M. 5000 Lt, E. K. – 10000 Lt (b.l.30). 2011-03-30 UAB „Didžioji vaistinė“ direktorė J. N. darbų priėmimo –perdavimo aktu einamojo remonto darbus priėmė ir išdavė kasos išlaidų orderius Nr. 2011/04 bei 2011/05 (b.l.34, 35). Kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/04 E. M. už patalpų remonto darbus pagal 2011-02-17 sutartį išmokėta 5000 Lt. Kasos išlaidų orderiai gali būti išduodami remiantis ne tik sąskaitomis faktūromis ar pirkimo-pardavimo kvitais, bet ir sutartimis, darbų priėmimo-perdavimo aktais, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl remonto darbų išlaidų, pagrįstai vertino šį rašytinį įrodymą kaip tinkamą.

Apeliantas teigia, kad nesant Negyvenamųjų patalpų remonto sutarties sąmatos, įrodymų, kodėl būtent tokie remonto darbai yra būtini, kiek ir kokių medžiagų kiekvienai suremontuotai patalpai buvo būtina, kokie kiekvienos patalpos remonto atlikimo kaštai ir koks tų darbų poreikis, ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl remonto išlaidų dydžio.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Atsakovas su ieškovo prašomos priteisti žalos dydžiu nesutiko, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas neginčija teismo pripažintų pagrįstomis išlaidų statybinėms medžiagoms įsigyti, nesutinka tik su remonto darbų apmokėjimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik matematiškai padalijo darbams turėtų išlaidų sumą per pusę ir pripažino jas būtinomis, nors būtinomis išlaidomis statybinėms medžiagoms pripažino tik 1043 Lt iš prašytų 7408 Lt be PVM, t.y. tik 14% prašytų priteisti remonto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinų remonto išlaidų, pagrįstai nepriteisė iš atsakovo PVM už remonto darbus, kadangi ieškovas yra šio mokesčio mokėtojas ir jį susigrąžina, taip pat įvertino aplinkybę, kad ne visos išlaidos, skirtos darbų atlikimui, buvo būtinos patalpoms atkurti, laikė nekompensuojamomis išlaidas, skirtas patalpų pagerinimui. Nustačius, kad patalpoms buvo būtinas remontas, atsižvelgiant į tai, kad statybinių medžiagų ir darbo vertė negali sutapti, įvertinus pateiktas nuotraukas kokios kokybės šiuo metu yra patalpos, kurios nebuvo remontuotos nuo 2005 metų, priteista nuostolių atlyginimo suma(7500 Lt)atkuriamajam remontui atlikti , atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

Atmestinas apeliantas teiginys, jog teismas nepagrįstai priteisė 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir jos turi būti sumažintos. Apeliantas teigia, kad iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra aišku, kokios teisinės konsultacijos paslaugos buvo suteiktos ieškovui, ar tikrai buvo konsultuota šioje byloje, kas yra „papildomos išlaidos“ ir ar jos susiję su nagrinėjama byla. Įstatymų leidėjas nedetalizuoja ir nekonkretizuoja, kokie ir kokio turinio įrodymai turi būti pateikiami, kad juos būtų galima laikyti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Pateikti įrodymai apie ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai dydį, nors ir nedetalizuojant, kokio konkrečiai dydžio išlaidų patirta būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankami tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl prašomų priteisti išlaidų realumo, pagrįstumo, jų dydžio protingumo, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų mastą, pobūdį ir kitas aplinkybes, be kita ko, nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad ieškovas sudarė susitarimą dėl jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimo, kuris apėmė atstovavimą ir šioje civilinėje byloje; patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios padengė advokato veiklos išlaidas (ir) šioje civilinėje byloje; CPK nustatyta tvarka (terminais) pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Įvertinus bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių, posėdžių skaičių bei trukmę, tai, jog ieškinys buvo patenkintas dalinai, išlaidos yra patirtos ir dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b. l. 184, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB ”Apotheca vaistinė”, į.k. 134858576 (buv. Neries kr.18, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB Nord bankas, banko kodas 40100) 6,00 Lt(šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

TeisėjaiMargarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė