Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (toliau taip pat - ieškovė) patikslintu ieškiniu (teisme buvo pareikšti 3 ieškiniai atsakovo atžvilgiu ir pradėtos 3 civilinės bylos; prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-68-1119/2021 Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Šukio 2021-04-02 nutartimi buvo prijungtos civilinės bylos Nr. e2-2830-251/2021 ir Nr. e2-2808-1042/2021) prašė priteisti iš atsakovo E. M.:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės.

13. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė pagrįstai skaičiuoja ir reikalauja priteisti iš atsakovo skolas, paskaičiuotas atsakovo nuosavybės teise priklausantiems butams, už administravimo paslaugas.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.V. v. E.M.V.ir kt., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „ Skraida“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.Ž. v. J.V.V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007; ir kt.). Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, jog tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Remiantis pirmiau nurodytais motyvais, darytina išvada, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių apie tai, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011). Dar daugiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas – sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir taip pažeidžiamas viešasis interesas bei nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003). Taigi tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus turi būti nustatytos tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės, neleidžiama peržengti ieškinio reikalavimo ribų, ir iš esmės visus įrodymus, susijusius su sandorio negaliojimu, turi pateikti šalis, nurodžiusi, kad sandoris yra negaliojantis, teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka.

19. Minėta, kad pagal CK 4.84 straipsnio 3 dalį savivaldybės vykdomoji institucija rengia butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar šaukia susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Apie planuojamą sušaukti susirinkimą ir jo darbotvarkę paskelbiama prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (CK 4.85 str. 4 d.). Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 str. 7 d.). Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Jei nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus tam tikrus nurodytus sprendimus (CK 4.85 str. 2 d.).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas (Žin., 2013, Nr. 69-3457) (toliau taip pat – Aprašas) nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką. Pagal Aprašo 18. punktą savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kartu su balsavimo raštu ar šaukiamo susirinkimo dokumentais (balsavimo biuletenis, jeigu organizuojamas balsavimas raštu, arba skelbimas apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkė, jeigu šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas) pateikia butų ir kitų patalpų savininkams Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų pirmąjį balsavimą raštu ar susirinkime balsavo daugiau kaip 50 procentų visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų arba už kurį per pakartotinį butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkime, jeigu pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar susirinkimas neįvyko, balsavo daugiau kaip 50 procentų balsavime raštu ar susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu nė vienas iš savivaldybės sąraše nurodytų administratorių nesurenka šiame punkte nurodyto butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirinko (Aprašo 19. p.). Administratorius šiame skyriuje nurodytais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu skiriamas per 20 darbo dienų nuo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu ar jų susirinkimo arba per 20 darbo dienų nuo pakartotinio butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu ar jų susirinkimo, jeigu pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas neįvyko (Aprašo 20. p.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, administratorių, atsižvelgdama į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, skiria savivaldybės vykdomoji institucija (Aprašo 24. p.). Jeigu administratoriaus skyrimo dieną prašymą pateikė tik vienas asmuo, pretenduojantis teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, savivaldybės vykdomoji institucija šį asmenį skiria administratoriumi nesušaukusi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar nesuorganizavusi jų balsavimo raštu. Apie administratoriaus paskyrimą savivaldybės vykdomoji institucija paskelbia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams savo interneto svetainėje ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose (skelbimų lentoje) (Aprašo 22. p.). Taigi administratorius gali būti skiriamas po to, kai: šaukiamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas arba organizuojamas jų balsavimas raštu ir išrenkamas administratorius arba nešaukiant susirinkimo bei neorganizuojant balsavimo raštu, jei pageidavimą teikti administravimo paslaugas pareiškė tik vienas juridinis asmuo.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, kad Įsakymu skiriant ieškovę nebuvo organizuotas daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ar balsavimas raštu. Taigi esminė aplinkybė, kurią atsakovui reikėjo įrodyti - kad Įsakymas yra priimtas nesilaikius teisės aktuose nustatytų procedūrų (CPK 178 str.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis nesikreipė į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, siekdamas gauti daugiau informacijos apie tai, ar buvo organizuotas minėtų namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ar balsavimas raštu. Daugiau atsakovo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų byloje nėra, nors atsakovas galėjo savo teiginį įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų parodymais, oficialiais dokumentais ir kt.). Ir priešingai, ieškovė pateikė administracinėje byloje įrodymus, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams buvo pranešta apie administratoriaus paskyrimą Įsakymu (žr. Sprendimo 9 p.). Taip pat paminėtina, kad pagal Aprašo 22 punktą ieškovė administratoriumi galėjo būti paskirta ir nešaukiant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar neorganizuojant jų balsavimo raštu, tačiau šio administratoriaus skyrimo būdo atsakovas neminėjo, neteikė jokių paaiškinimų. Dar daugiau, atsakovas neginčijo, kad ieškovė teikė minėtiems namams administravimo paslaugas, taigi ir neginčijo, kad tarp minėtų namų butų ir kitų patalpų savininkų bei ieškovės yra susiformavę administravimo teisiniai santykiai. Todėl šiuo atveju, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog pagrindas pripažinti niekiniu Įsakymą yra akivaizdus, dėl ko teismui kyla įstatymuose nustatyta pareiga ex officio naikinti Įsakymą.

22. Paminėtina taip pat tai, kad atsakovas reiškė skundą Regionų apygardos teismo Šiaulių rūmams (administracinė byla Nr. eI2-8300-362/2020 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01805-2020-4)) bei 2 kartus reiškė ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (civilinėje byloje Nr. e2-842-291/2021 ir po to civilinėje byloje Nr. e2-4935-1051/2021), tačiau administracinėje byloje nustatyta, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, o civilinės bylos nebuvo pradėtos, paaiškėjus, kad ieškiniai turi trūkumų, ir jų atsakovas nepašalino. Po to, kai civilinėje byloje Nr. e2-4935-1051/2021 atsisakyta priimti ieškinį, atsakovas pareiškė nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, prašymą dėl Įsakymo pripažinimo niekiniu. Jo pateiktuose atsiliepimuose į ieškinius toks prašymas nebuvo pareikštas, nors atsiliepimuose atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti skolą už suteiktas administravimo paslaugas, tačiau argumentų dėl Įsakymo pagrįstumo ir/ar teisėtumo neteikė, priešieškinio nereiškė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių ginti savo galimai pažeistas teises pareiškiant CK ir CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį teisme dėl Įsakymo pripažinimo niekiniu.

23. Minėta, kad reiškiant prašymą dėl sandorio pripažinimo niekiniu vengtinas ieškinio ribų peržengimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl skolos už teiktas administravimo paslaugas, paskaičiuotas butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkui (atsakovui) priteisimo, o atsakovas prašo panaikinti Įsakymo dalį, t. y., dalį dėl butams, esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, paskirto administratoriaus. Iš nurodyto matyti, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl skolos, paskaičiuotos butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priteisimo, taigi atsakovo prašymas peržengia ieškinio ribas.

24. Dar daugiau, ieškovas prašo panaikinti Įsakymo dalį, nurodydamas atskirus butus, tačiau bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas ne atskiriems butams, o visam daugiabučiam namui (Aprašo 17 p.). Tuo tarpu tenkinus atsakovo prašymą ir panaikinus Įsakymo dalį, būtų sukurta teisiškai ydinga situacija, kai daliai daugiabučio namo Įsakymu paskirtas administratorius teikia administravimo paslaugas, o kitos dalies daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai niekaip neįgyvendina savo teisių ir pareigų į bendrąja daline nuosavybės teise priklausančias patalpas ar daiktus, nes nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Taigi vertinant šiuo požiūriu pareikštas atsakovo prašymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme atsakovas turėjo byloje pareikšti priešieškinį, atitinkantį CPK 143 straipsnyje nustatytus reikalavimus, į bylos nagrinėjimą įtraukiant kitus butų ir kitų patalpų savininkus bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją.

25. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių pastovumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

26. Vertinant atsakovo prašymą dėl Įsakymo pripažinimo niekiniu stabilumo požiūriu svarbu yra tai, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakovui ir jo buvusiai sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nuo 2006-04-25, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose – nuo 2006-05-09. Byloje yra duomenys, kad namams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugos yra teikiamos nuo 2002-05-20 Sprendimo priėmimo, duomenų, kad nuo 2002-05-20 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko kitokią administravimo formą (įsteigė bendriją ar sudarė jungtinės veiklos sutartį) byloje nėra. Taigi nuo 2002-05-20 minėtų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektai yra prižiūrimi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paskirto administratoriaus, atsakovas 2018 m. vasario mėnesį kreipėsi į ieškovę kaip daugiabučio namo administratorių su prašymu dėl namo stogo ir kamino remonto, taigi yra nepertraukiamai teikiamos administravimo paslaugos, kurių atsakovas neginčijo, kreipėsi į ieškovę dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo tuo pripažindamas administravimo faktą. Dar daugiau, kaip matyti iš skolų valdymo ataskaitų, skola (atitinkamai 74,16 Eur, 55,17 Eur ir 365,91 Eur), kurią, pasak atsakovo, sumokėjo jo buvusi sutuoktinė, yra paskaičiuota už 9 mėnesius, t. y., po Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5436-641/2018, kuriuo nutraukta santuoka tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės. Minėtame sprendime nėra duomenų apie atsakovo ar jo buvusios sutuoktinės skolinius įsipareigojimus ieškovei ir jų vykdymą nutraukus santuoką. Kas leidžia spręsti, kad tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir vėliau – ją nutraukus, ieškovei buvo mokama už suteiktas administravimo paslaugas. Pažymėtina, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Atsakovas nepaneigė minėtos preziumpcijos, t. y., kad jo sutuoktinė mokėdavo ieškovei už suteiktas administravimo paslaugas turėdama atsakovo sutikimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis kaip butų bendrasavininkis nežinojo apie paskaičiuotus ir mokėtinus mokesčius už butams teikiamas paslaugas (elektra, nuotekų tvarkymas ir kt.), taip pat ir už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas. Taigi nuo 2002-05-20 iki šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme buvo teikiamos administravimo paslaugos daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), atsakovui tai buvo žinoma, taip pat jam buvo žinoma, kad už suteiktas administravimo paslaugas mokėjo jo buvusi sutuoktinė. Todėl šiuo atveju, nepagrįstai panaikinus Įsakymą būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo principas.

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, nesant atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti Įsakymą negaliojančiu, neturi teisės imtis savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti Įsakymo, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, nes priešingu atveju būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai, teisinių santykių stabilumo principas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Įsakymas yra nenuginčytas, jis yra galiojantis, ir daugiau dėl atsakovo argumentų, susijusių su Įsakymo priėmimo (ne)teisėtumu nepasisako. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju ieškovė administravimo veiklą vykdė teisėtai (CPK 185 str.).

Dėl ieškovės teikiamų paslaugų ir atsakovo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teikė administravimo paslaugas daugiabučiams namas, esantiems (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat neginčijo suteiktų paslaugų apimties bei skolos už suteiktas paslaugas dydžio ar paskaičiavimo.

29. Administravimas - tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais - gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įvirtinti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas (toliau – administravimas): 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį.

30. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Pagrindinį administratoriaus uždavinį apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) (akto redakcija galiojanti nuo 2015-08-13) (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) 3 punktas, pagal kurį administratorius privalo užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 4.1–4.14 punktuose. Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 4.10. punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą, už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), už lifto naudojimą ir priežiūrą, už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją (ir už elektros energiją, kai bendrabučio tipo daugiabučiame name neįrengti individualūs elektros energijos apskaitos prietaisai), už bendrojo naudojimo patalpų valymą ir už kitas paslaugas – pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus, taip pat apskaičiuoja mėnesines kaupiamąsias įmokas, mėnesines investicijų ir (ar) kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu.

31. Pagal CK 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnio 9 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, bei apmokėti administravimo išlaidas. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovė teikė ir paskaičiavo mokesčius/įmokas už administravimo, priežiūros/eksploatacijos, remonto, keitimo ir montavimo paslaugas, taip paskaičiavo mokėjimus už bendrą elektrą ir kaupiamąsias lėšas, o namui, esančiam (duomenys neskelbtini) - administravimo, priežiūros/eksploatacijos, remonto, keitimo ir montavimo paslaugas bei kaupiamąsias lėšas. Ginčo dėl to, kad mokesčiai ir įmokos (išskyrus 1,90 Eur kasmėnesines įmokas kaupiamosioms lėšoms) buvo paskaičiuoti proporcingai atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės daliai, byloje nėra. Atsakovui paskaičiuotų mokesčių/įmokų dydį patvirtina byloje esančios skolų valdymo ataskaitos, ginčo dėl paskaičiuotų mokesčių/įmokų dydžio byloje taip pat nėra. Taigi atsakovas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) bei administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Atsakovas už suteiktas administravimo paslaugas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei iš viso 557,53 Eur (butui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskaičiuota 134,54 Eur skola, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, paskaičiuota 100,16 Eur skola, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, paskaičiuota 322,83 Eur skola).

33. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė vykdė administraciniu aktu jai pavestas daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl atsakovui atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovui neatsiskaičius su ieškove už suteiktas administravimo paslaugas, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 134,54 Eur skola, paskaičiuota butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 100,16 Eur skola, paskaičiuota butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir 322,83 Eur skola, paskaičiuota butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš viso 557,53 Eur skola (CPK 270 str.).

34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove už suteiktas administravimo paslaugas, ieškovė pareiškė teisme 3 ieškinius, kuriuose prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Todėl iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 134,54 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-02-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 100,16 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-02-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 322,83 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovė, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 45,00 Eur žyminį mokestį už 3 ieškinius, taip pat patyrė 6,15 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką išrašo peržiūrėjimą, 0,84 Eur išlaidas už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir išrašo peržiūrėjimą, 180,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinius (el. b. medž. 1 t., 7, 35-37 l.; 2 t., 7-9, 24 l.; 3 t., 20-22, 25, 43-45 l.), bei 363,00 Eur išlaidas už advokato A. J. teisines paslaugas pasiruošiant teismo posėdžiui bei atstovavimą teisme (el. b. medž. 3 t., 71, 92-93, 145-147, 179-187 l.), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nėra per didelės įvertinus bylos sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę ir skaičių, teiktų kitų prašymų/atsiliepimų skaičių ir turinį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 594,99 Eur bylinėjimosi išlaidos.

36. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 9,54 Eur, todėl ieškinį patenkinus, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“, juridinio asmens kodas 144619514, 557,53 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų, 53 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 134,54 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-02-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100,16 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-02-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 322,83 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 594,99 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų, 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,54 Eur (devynių eurų, 54 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.