Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2434-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
1-2434-814/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2434-814/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21771-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.1; 2.12.1.2; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21771-19,

kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas:

1. 2006 m. rugpjūčio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2007 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminui pasibaigus;

2. 2013 m. balandžio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio1 dalį (2 veikos) - 7 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės naudai;

3. 2014 m. sausio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2015 m. kovo 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto;

5. 2015 m. spalio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto;

6. 2017 m. gruodžio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 mėn., BK 75 strai[snio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metamas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2019 m. gegužės 25 d. apie 00:45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, priklausančiame B. S., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą B. S. atžvilgiu, tai yra, suėmęs rankomis jai už kaklo smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą bei vieną kartą spyrė į dešinę koją, dėl ko nukentėjusiajai B. S. dėl dešinės blauzdos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018m. gruodžio pradžioje, išsiskyręs su sutuoktine A. K., persikraustė gyventi pas B. S. į (duomenys neskelbtini), nes neturėjo kur apsistoti. Tarp jo ir B. artimo ryšio nebuvo, bendro ūkio nevedė, gyveno jos namuose neatlygintinai. Maždaug nuo 2019 m. gegužės susitaikė su buvusia žmona, todėl iš B. namų išsikraustė, su B. palaikė taikius santykius, nesipyko. 2019 m. gegužės 4 d. su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu prisiminė, kad pas B. S. liko jo asmeniniai daiktai, nešiojamas internetas, už kurį jis moka mokesčius. Su buvusia sutuoktine A. K. nusprendė nueiti pas B. pasiimti daiktus. Atėjus B. nesutiko grąžinti daiktų, paaiškinusi, kad jis jau viską išsinešė, nors buvo tikras, kad dalis daiktų liko. Paprašius įleisti jį į namus pasiimti daiktų, jį pradėjo stumdyti, kad nepatektų vidun. Pasipiktinęs tokiu B. elgesiu, vieną ranką įrėmęs B. į krūtinę, ją pastūmė. Po pastūmimo B. neišreiškė jokių emocijų, kas rodytų, kad jai sukeltas fizinis skausmas, ji nepargriuvo, nesusitrenkė, niekur neatsirėmė, liko stovėti tarpduryje. Vėliau tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nepavykus patekti pas B. į namus, su buvusia sutuoktine išėjo namo, į kur atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) areštinę. Nors buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, bet įvykio aplinkybes prisimena tiksliai. Įvykio metu kartu buvo ir viską matė jo buvusi sutuoktinė A. K.. Gailisi, kad sukėlė konfliktą viešoje vietoje ir kad pastumdamas B. galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Pripažįsta, kad spyrė į B. buto duris, kad jie susistumdė, tačiau daugiau nieko nedarė ( b. l. 64-65, 70).

Papildomos apklausos metu įtariamasis K. teigė, kad dėl buvusio girtumo neprisimena, kad būtų smaugęs B. ar jai spyręs, tačiau jei ji taip sako, sutinka, kad taip galėjo būti ir savo kaltę pilnai pripažįsta (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga: nukentėjusiosios B. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. gegužės 25 d. apie 00 val. 45 min. buvęs sugyventinis E. K., su kuriuo negyvena ir bendro ūkio neveda apie keturias dienas, atėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini), pasiimti savo daiktų. Jis stipriai beldė į duris, kai ji duris atvėrė, nieko nesakęs griebė jai už kaklo ir ėmė smaugti. Kai ji bandė jį atitraukti nuo savęs, spyrė jai į dešinę koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Smurtaudamas buvęs sugyventinis grasino, kad užmuš, viską jos namuose išdaužys. Su buvusiu sugyventiniu pragyveno apie šešis mėnesius ( b. l. 1-3).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. pažįsta apie 5 metai. Jį yra tris kartus priėmusi gyventi, kai išvarydavo žmona. Paskutinis kartas nuo 2018 m. lapkričio iki šių metu gegužės 17 dienos. E. susitaikė su žmona ir vėl išsikraustė iš jos. Su E. turėjo artimų santykių, tačiau bendro ūkio nevedė, tik ji jam išplaudavo drabužius, pagamindavo valgyti. Jis jai už tai nemokėjo. Rūpinosi juo kaip savo vyru. Prie buto išlaikymo E. neprisidėjo. Gegužės 18 d. ryte grįžusi namo iš sesers, E. neberado. Namai buvo apversti, virtuvėje ant stalo buvo stikliukas, daug nuorūkų, suversta lovoje patalynė. Tą pačią dieną paskambinęs E. pasakė, kad nori pasiimti iš jos savo asmeninius daiktus. Suprato, kad jis išgėręs. Ji, sudėjusi į maišus E. daiktus, iš pradžių juos pastatė koridoriuje, bet kai jis neatėjo jų pasiimti, išnešė į lauką prie šiukšlių konteinerio. Jam specialiai neatidavė nešiojamo interneto, nes paprašė jai sumokėti 80 Eur, už gyvenimą pas ją. Gegužės 25-osios naktį Eugenijus pas ją atėjo vienas, su juo daugiau jokių asmenų nepastebėjo. Vėliau, atvykus pareigūnams, E. K. žmoną matė koridoriuje prie kaimyno A. K. buto durų, ji, pamačiusi pareigūnus, pabėgo ( b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1428/2019(02), nustatyta, kad B. S. konstatuota, jog dėl dešinės blauzdos sumušimo jos sveikata sutrikdyta nežymiai. Sumušimas padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Dešinės blauzdos sumušimas galėjo būti padarytas tiek susižalojant pačiai, tiek ir pašalinės jėgos poveikyje. Objektyvių medicininių duomenų apie kaklo sužalojimą nėra ( b. l. 21).

2019 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad nukentėjusioji smurtą patyrė į kaklą ir dešinę blauzdą (b. l. 10-11).

2019 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole ir vaizdo įraše iš PRĮR ROIK Nr. 0119000262210 užfiksuotas moters pokalbis, kur ji nurodo, kad K. jai iškart griebė už gerklės ir spyrė, sukeldamas fizinį skausmą, ji ir šiuo metu šlubuoja (b. l. 41-42).

Įvykio metu nukentėjusioji B. S. buvo blaivi, įtariamajam E. K. nustatytas 2,93 promilių girtumas ( b. l. 100).

Apklausta kaip liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 23:30 val. su buvusiu sutuoktiniu E. K. atėjo pas E. draugą A., gyvenantį tame pačiame name, kaip ir B. S., jie kaimynai. E. jau buvo neblaivus., o ji buvo blaivi. Praėjus 15-20 min. E. išėjo iš A. buto, pasakęs, kad eina į tualetą. Žinodama, kad netoliese gyvena B. S. ir vyro būdą, numanydama, kad jis pas B. gali užeiti, E. nusekė. Žino, kad E. su B. buvo sugyventiniai. Išėjusi į koridorių stovėjo prie A. buto durų, matė, kaip E. nuėjęs prie B. S. buto durų beldėsi, liepė atiduoti jo daiktus, internetą. Kai B. durys atsidarė, matė, kad ji stumtelėjo nuo durų E., šis stūmė ją atgal ir reikalavo atiduoti internetą. Jie abu barėsi, konfliktavo. B. pasakius, kad interneto neatiduos ir užsidarius buto duris, abu su E. grįžo į A. butą. Apie tai A. nepasakojo, nes nebuvo reikalo, kadangi nieko reikšmingo kaip ir nevyko. Dar būnant pas A., atvyko policijos pareigūnai ir E. išsivežė. Ji nesuprato, kodėl pareigūnai išsivežė E., nes nieko su B. ir neįvyko, išskyrus, tai kad abu susistumdė. E. jos tikrai nesmaugė ir nespardė. Kodėl B. S. taip pasielgė, iškviesdama E. pareigūnus, nežino, gal iš pavydo, kad E. grįžo gyventi pas ją( b. l. 26).

Akistatų tarp nukentėjusios B. S. ir įtariamojo E. K., tarp nukentėjusios B. S. ir liudytojos A. K. metu prieštaravimai jų parodymuose nepašalinti ( b. l. 39,40).

Apklausta kaip liudytoja Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gegužės pabaigoje, šeštadienio vakarą atėjo pas kaimyną A. K., kur rado E. ir A. K.. Jie gėrė degtinę, vėliau E. K. dar atnešė alkoholio. A. sėdėjo ant sofos šalia jos, E. su A. - ant kitos lovos. Išgertuvių metu E. pasakęs, kad jam reikia išeiti ir nieko neaiškinęs, išėjo iš A. buto. Ji pamanė, kad gal eina į bendrą tualetą koridoriaus gale. E. taip buvo išėjęs du kartus. E. išeinant iš A. buto, A., jai atrodo, likdavo kambaryje ir niekur išėjusi nebuvo. Po kažkiek laiko E. pasakė A., kad eitų namo, tačiau tuo metu greitai atvyko policijos pareigūnai ir E. išsivežė, ji nesuprato kas nutiko, nes jokio triukšmo koridoriuje negirdėjo, nes kambaryje, kuriame gėrė, veikė televizorius. Vėliau sužinojo, kad policiją iškvietė B. S., gyvenanti netoli A. K.. Kas ten tarp jos ir E. K. įvyko tą vakarą, nežino. Žino, kad E. K. kurį laiką gyveno kartu su B., nes buvo susipykęs su A. ( b. l. 29).

Apklaustas kaip liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų gegužės pabaigoje, tikslios datos nežino, savaitgalį, susitikęs E. K. su juo gėrė pas jį namuose alų, po to nuėjo gerti pas jį. Kartu gėrė ir E. žmona A.. Pas jį atėjo ir kaimynė Z. B.. Išgertuvių metu K. pradėjo kalbėti apie E. drabužius, kuriuos jo kaimynė B. S. išmetė į šiukšlių konteinerį, nes vienu metu E. gyveno su B. iki nesusitaikė su A.. Jo buto lauko durys buvo praviros į bendro naudojimo koridorių. Taip K. besikalbant, matė koridoriumi praeinant B. S.. Ją pamatęs E. susinervino ir išbėgo į koridorių, girdėjo, kaip koridoriuje jis užrėkė ar tai nusikeikė. Daugiau jokio triukšmo negirdėjo. Kai E. išlėkė į koridorių, A. liko sėdėti jo bute. Ji niekur išėjusi nebuvo, o pro praviras jo buto duris Birutės buto durys nesimato, nes ji gyvena už kelių butų nuo jo ir dar užsisukus už kampo. Kai E. išlėkė į koridorių, buvo jau vėlus metas, po vidurnakčio. E. sugrįžo už kokių 5-10 min. Neatrodė susinervinęs, kas įvyko koridoriuje nepasakojo. Greitai atvykę policijos pareigūnai kažkodėl išsivežė E.. Dar tą pačią naktį, kai viskas nurimo, jam Birutė pasakojo, kad E. spyrė į jos buto duris, o jai atidarius, suėmęs už chalato kaklo srityje smaugė. Matė ant B. kaklo paraudimą ( b. l. 31).

Apklausta kaip liudytoja pareigūnė A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu E. S. apie 00:30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus buvęs sugyventinis smurtavo prieš buvusią sugyventinę. Nuvykus nurodytu adresu, namuose rasta viena nukentėjusioji B., jos pavardės nepamena. Ji pasakojo, kad pas ją atėjęs neblaivus buvęs sugyventinis griebė už gerklės ir spyrė į koją. Ant nukentėjusios kaklo bei dešinės kojos matėsi paraudimai. Moteris buvo susijaudinusi, pasakojo, kad buvęs sugyventinis pas ją atėjo atsiimti interneto modemo ir tuomet panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusiajai patikrinus blaivumą, ji buvo blaivi. Nukentėjusiosios buvusį sugyventinį – K., rado tame pačiame daugiabutyje, netoli nukentėjusios buto, kito gyventojo bute, kur matėsi, kad vyksta išgertuvės. Ten buvo dar vienas vyriškis ir moteris, kurie sakė, kad įvykio nematė ir nieko negirdėjo. K. nustatytas 2,92 promilių girtumas, jis aiškino nieko nedaręs, įvykio vietoje nukentėjusiosios B. atžvilgiu elgėsi agresyviai, ją „koliojo“. K. buvo sulaikytas ir nugabentas į Kauno areštinę ( b. l. 33).

Apklausta kaip liudytoja E. K., B. S. kaimynė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jų butai koridoriuje priešais vienas kitą, bet per kokius tris butus. Š. m. gegužės mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, vakare, apie 22 val. pro pravirus buto langus girdėjo, kad pas kaimyną A. K. vyksta išgertuvės. Girdėjosi paties A., E. K., jo buvusios žmonos A. bei Z. B. balsai. Girdėjo, kaip A. rėkė, kad atvestų B. ir dar ją išvadino negražiais žodžiais. Kam ji taip sakė, nežino. Triukšmo jų bendro naudojimo koridoriuje negirdėjo. Išėjo į koridorių išgirdusi šaukiant kaimynę B.. Tuomet koridoriuje jau buvo ir policijos pareigūnai. B. buvo susijaudinusi, kažką kalbėjo, kad ją sumušė. Bet kas ir kada, ji nesuprato. Taip pat girdėjo, kaip pareigūnai kalbėjosi su E. K., buvusiu A. bute, vėliau suprato, kad pareigūnai jį išsivežė. Daugiau nieko nematė, nes grįžo į savo kambarį. Rytojaus dieną susitikus B. ji pasakojo, kad iš vakaro pas ją buvo atėjęs E. K., kuris spardė jos buto duris, stvėrė jai už kaklo ir dar spyrė į koją. Matė B. kaklo srityje paraudimą, kojos ji jai nerodė, bet šlubavo ir sakė, kad tai nuo E. K. spyrio. Žino, kad B. kurį laiką gyveno su E. K., nes jį buvo iš namų išvariusi buvusi sutuoktinė A.. Gyvenant kartu jie sutarė, nesipyko. E. K. ir tuomet vartojo alkoholį, bet agresyvus nebūdavo ( b. l. 35).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, priklausančiame B. S., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą B. S. atžvilgiu, tai yra, suėmęs rankomis jai už kaklo smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą bei vieną kartą spyrė į dešinę koją, dėl ko nukentėjusiajai B. S. dėl dešinės blauzdos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. E. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, papildomai sutiko su tuo, kad prašoma bausmė būtų sumažinta (b. l. 103).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. K. padarė nesunkų, tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas (b. l. 78–80), praeityje administracine tvarka baustas (b. l. 94), verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą (b. l. 92 - 93), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 99). Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 97).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam E. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant maksimalų jos terminą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Prokurorė prašė skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje ir įpareigoti jį 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamojo kodekso minėtas straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose numato BK 72² straipsnis, tačiau ši baudžiamoji priemonė skirtina asmenims tik tokiu atveju, kai nusikalstama veika padaroma artimajam giminaičiui arba ar šeimos nariu. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 25 d. 01:27 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 15.46 val. (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai arešto dienai).

E. K. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo, garso įrašais paliktinas saugoti byloje.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 25 d. 01:27 val., iki 2019 m. gegužės 26 d. 15:46 val., (2 paros) išbūtą laiką.

Paskirti arešto bausmę atlikti pataisos namuose.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti -kompaktinį diską su vaizdo, garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam E. K., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Šafronienė