- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- 1S-186-134/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, M. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo M. K. ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Mariui K. K. rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi, padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymo terminas 2015-11-09 ir skundžiama 2016-05-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas.
Apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimo pakeisti M. K. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į švelnesnį režimą - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, motyvuodamas tuo, kad M. K. psichinė būklė nėra stabiliai pagerėjusi, o stebimu laikotarpiu buvo tik trumpalaikis jo psichinės ligos pagerėjimas.
Šalies argumentai
Skundu M. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – nutraukti gydymą ligoninės stacionare bendro stebėjimo sąlygomis ir skirti ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą Kretingoje. Prašo atsižvelgti į tai, kad nori dirbti pas ūkininką ir gyventi su mama. Nesutinka su 2016-05-03 apylinkės teismo sprendimu pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nes jis gydosi jau 18 mėnesių, prieš tai gulėjo Lukiškių kalėjimo ligoninėje
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. K. diagnozuota šizofreninis sutrikimas, mišraus tipo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis įvertino 2016 m. kovo 31 d. (3 psl.) komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje rekomenduota priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o taip 2016-05-03 teismo posėdyje dalyvavusios VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės L. A. paaiškinimus, kuri nurodė, kad M. K. orientuotas teisingai, noriai palaiko kontaktą, jo mąstymas yra pagreitinto tempo, kiek nenuoseklus, suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų neišsako, kritika labai formali, tačiau stebimu laikotarpiu buvo stebėtas psichinės būklės paūmėjimas, dėl to gydymas buvo koreguotas medikamentiniais vaistais dvi savaites (b.l. 27). Iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės smurto rizikos įvertinimo matyti, kad M. K. dėl psichikos ligos nulemtos mažesnės adaptacinės galimybės, todėl susidūrus su stresogenininais faktoriais, jie gali sukelti vidutinio lygio stresą. Išvadoje nurodyta, kad nors smurto rizika tarp žemos ir vidutinės, tačiau ji gali didėti esant ligos paūmėjimui, nesilaikant ambulatorinio gydymo tęstinumo bei piktnaudžiaujant alkoholiu (15 psl.). Tokiu būdu nustatytas M. K. ligos paūmėjimas tiesiogiai gali įtakoti smurto rizikos padidėjimą.
Įvertinus tai, kad stebimu laikotarpiu M. K. gydymas neuroleptikais buvo koreguotas nors ir trumpą laiką, tačiau per 1,5 metų gydymosi laikotarpį psichikos būklė pagerėjo tik pastaruosius tris mėnesius, o smurto rizikos tikimybė susidūrus su stresogenininais faktoriais, vertintina tarp žemos ir vidutinės, todėl pripažintina pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad psichikos būklės pagerėjimas stebimu laikotarpiu yra tik trumpalaikis, o M. K. psichinė būklė nėra tiek pagerėjusi ir jo pavojingumas nėra sumažėjęs tiek, kad jam būtų galima taikyti komisijos išvadoje rekomenduotą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir M. K. interesus šiuo metu labiausiai atitinka jo gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė būtinumo taikyti M. K. nurodytą priverčiamąją medicinos priemonę skundžiamoje nutartyje nurodytomis sąlygomis, tuo labiau, kad jo padarytos įstatymu uždraustos veikos dėl kurių buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė, susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narius, o atstovė posėdžio metu nurodė, kad jo liga aktyvuojasi savaime ir nebūdamas ligoninėje nesuprastų ligos paūmėjimo, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.