- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-99-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63349-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Meidus
- Advokatai
- Darius Staškevičius
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Gylytės (toliau Prokurorė) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
K. B. teismui buvo perduotas kaltinant tuo, kad 2017 m. lapkričio 30 d., laikotarpyje nuo 18.22 val. iki 18.46 val. jis, būdamas U. r., B. k., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino į (duomenys neskelbtini) centrą (toliau – (duomenys neskelbtini) ) numeriu (duomenys neskelbtini) , grasino nužudyti vaikus darželyje ar pėsčiųjų perėjoje, sudarydamas realų ir pakankamą pagrindą bijoti bei akivaizdžiai leido suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu K. B. buvo išteisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo apylinkės teismo išteisinamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: K. B. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti 40 parų arešto bausme.
3.1 Skunde nurodoma, kad K. B. išteisintas nepagrįstai, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
3.2 Taip pat nurodoma, kad K. B. praeityje jau buvo teistas už grasinimus nužudyti, taip pat ir kitus smurtinius nusikaltimus, kas jį charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad tokio pobūdžio elgesys jam nesvetimas, jis nebrangina kitų asmenų sveikatos ir gyvybės. Į (duomenys neskelbtini) jis skambino net 24 kartus, nuolat kartodamas grasinimus „nužudysiu, išdaužysiu vaikus“, todėl jis suvokė savo veiksmų ir teiginių pasekmes, to norėjo, siekė ir tai nėra tik spontaniškai išsakyti žodžiai. Be to, grasindamas jis nurodė konkretų būdą, kaip tai padarys, priemones, įrankius ir asmenis, kuriuos ketina nužudyti, o asmenys, kuriems jis tokius planus išsakė, jo grasinimus įvertino kaip realius, dėl ko ir buvo pranešta policijos institucijoms. Nors (duomenys neskelbtini) darbuotojai K. B. bandė nuraminti, nukreipti pokalbį kita linkme, tačiau jis grįždavo prie savo ketinimo nužudyti vaikus, kryptingai apie tai kalbėjo. Svarbu ir tai, kad teisme apklaustas policijos pareigūnas D. K. nurodė pažįstantis K. B. pagal darbo pobūdį jau seniai, apibūdino jį kaip linkusį nusikalsti agresyvų ir neprognozuojamą asmenį, linkusį smurtauti, vartoti alkoholį ir mano, kad jis gali pasielgti taip, kaip žada, o jo grasinimai realūs, tuo labiau, kad minėtas asmuo nuo 2008 metų įrašytas į psichiatrinę ir priklausomybių įstaigas, jam diagnozuotas mišraus tipo asmenybės sutrikimas vartojant alkoholį, lengvas protinis atsilikimas.
3.3 Apibendrindama prokurorė teigia, kad visos paminėtos aplinkybės rodo, jog K. B. išsakyti nevienkartiniai, to paties turinio grasinimai tų pačių asmenų atžvilgiu, nebuvo pokštas ar spontaniškai išsprūdę žodžiai, kas sudaro pagrindą jo veiksmus vertinti kaip garsinimą nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, todėl prašo panaikinti K. B. išteisinamą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad K. B., paskambinęs į (duomenys neskelbtini), išsakė teiginius „nužudysiu vaikus“, „išdaužysiu vaikus perėjoje“, „sudaužysiu vaikus“, „išžudysiu vaikus darželyje“.
7. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektas yra psichinė ir fizinė žmogaus sveikata, nukentėjusysis – asmuo, kuriam grasinama, taip pat jo artimieji. Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas ir tai gali būti padaroma tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis, taip pat viešu pasisakymu ir bet kokia forma išreikštu grasinimu nukentėjusysis yra bauginamas ir taip traumuojamas psichiškai.
8. Visa tai reiškia, kad grasinimas turi būti konkretus ir realus – grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir šis asmuo pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo tikrai tikėti, jog grasinimas jo atžvilgiu ateityje bus realiai įgyvendintas. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad išteisintojo (duomenys neskelbtini) operatoriams išsakyti grasinamo pobūdžio pasisakymai nebuvo skirti jokiam konkrečiam asmeniui ir šiais pasisakymais K. B. jokio konkretaus asmens įbauginti, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas, nesiekė ir joks konkretus asmuo neturėjo pagrindo bijoti, kad jo atžvilgiu grasinimas bus įvykdytas, todėl K. B. veikoje akivaizdžiai nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje požymių, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) operatoriai, kuriems, kaip minėta, K. B. niekaip negrasino, ar policijos pareigūnas D. K., atsižvelgdamas į K. B. asmenybę, jo išsakytus grasinančio pobūdžio pasisakymus suprato kaip realius jo ketinimus šiuos grasinimus įgyvendinti, kad K. B. nurodė būdą, priemones bei įrankius, kuriuos panaudos grasinimui įgyvendinti, bei kad K. B. praeityje yra teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
10. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Gylytės apeliacinį skundą atmesti.