Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Molėtų rajono savivaldybės administracija, D. K., akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai konstatuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011), nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laikotarpį; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi į jį daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pagal CK 4.70 straipsnį, sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek visam daikto valdymui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisė neatsirado.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1980 m. kovo 18 d. Molėtų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. L. išduotas orderis apsigyventi 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiame bute įregistruoti 5 asmenys: J. L., gim. (duomenys neskelbtini), jo žmona V. L., gim. (duomenys neskelbtini), dukros K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų nustatyta, kad gyvenamasis namas (daugiabutis), esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1979 m., o tuo pačiu adresu esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1977 m. 1992 m. birželio 12 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra Valstybinė kelių valdyba. Byloje pateiktas akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ raštas patvirtina, kad šios bendrovės balanse buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra. 2019 m. gruodžio 9 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtas būstas neįrašytas į Molėtų rajono savivaldybės būsto fondo sąrašus. Butas bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Pareiškėjas nurodė, kad butą ir jo priklausinį – ¼ ūkinio pastato, valdo daugiau nei 10 metų. Tai patvirtina ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduota pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1996 m. Tai, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą valdė atvirai ir kaip savo įrodo ir 2016-2019 m. mokėjimų už elektrą bei komunalines paslaugas kvitų kopijos. Byloje nėra duomenų, kad per valdymo laikotarpį būtų reikštos pretenzijos dėl pareiškėjo valdomo turto. Mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. L. mirė (duomenys neskelbtini), motina V. L. – (duomenys neskelbtini), sesuo K. K. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo – suinteresuotas asmuo D. K. – nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra nurodyto nekilnojamojo turto savininkas, tačiau daugiau nei 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jį valdė kaip savą. Atsižvelgus į tai spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad paskelbus specialiame interneto tinklalapyje pranešimą apie bylos nagrinėjimą bei galimybę įsitraukti į procesą suinteresuotais asmenimis, tokių neatsirado.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra visos sąlygos, būtinos konstatuoti faktą, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, o procesinius dokumentus ir jų priedus teismui pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taigi šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 38 Eur, todėl pareiškėjui grąžintina 12 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį, remiantis šiuo sprendimu, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.