Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-1076/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
1A-409-1076/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nuteistasis
S. N.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-1076/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45958-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam S. N.,gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. ir jo gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmės pradžia skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš S. N. 2 682,09 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt du eurai 9 centai) gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 6 dalimi, iki priteisto civilinio ieškinio visiško įvykdymo pratęstas S. N. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas žemės sklypams: 1) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. N. turtui: žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatams – unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. N. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d. apie 17.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu peiliu dūrė tris kartus A. P. į nugarą, tuo padarydamas kiaurymines durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas ir kairiojo plaučio apatinės skilties ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimus bei kairės pusės hemotoraksą (1 600 ml kraujo kairėje pleuros ertmėje). A. P. padarytos kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. N. ir jo gynėjas advokatas Marius Venckus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir priimti S. N. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis tik vieno galimai suinteresuoto liudytojo A. K. parodymais, tinkamai neįvertinus jų netikslumų, prieštaravimų kitoms nustatytoms bylos aplinkybėms. Taip pat nebuvo išsiaiškinta, ar liudytojo parodymai sutampa su medicinos eksperto išvada dėl sužalojimų nukentėjusiajam pobūdžio ir padarymo būdo.

2.2. Apeliaciniame skunde pacituoti nuteistojo S. N., nukentėjusiojo A. P. ir liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Skunde abejojama liudytojo A. K. parodymų patikimumu. Liudytojas A. K. nurodė, jog matė tik vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam A. P. į nugarą. Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2092/2020 (03) nustatyta, kad A. P. padarytos trys kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos ir kairiojo plaučio apatinės skilties ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimai bei kairės pusės hemotoraksas. Dėl to neaišku kaip ir kas padarė kitas tris kiaurymines durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas.

2.3. Be to, liudytojas A. K. parodė, kad grįžęs pas draugus pamatė, jog A. P. buvo nurengtas, gulėjo ant žemės prie stalo, o S. N. jį stumdė, purtė ir kažką aiškino. Tuo tarpu liudytoja V. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, virtuvės dešinėje pusėje sėdėjo susilenkęs nukentėjusysis, o kairėje pusėje – kaltinamasis. Kadangi nukentėjusysis buvo su rūbais, tai nuvilko viršutinius rūbus, pakėlė marškinius ir pamatė nugaroje žaizdą. Jai pasirodė, kad prie žaizdos buvo dar keli įbrėžimai. Nukentėjusįjį perengė su medikų pagalba. Taigi, šie policijos pareigūnės parodymai neatitinka liudytojo A. K. parodymų.

2.4. Taip pat liudytojas A. K. parodė, kad pamatęs, jog A. P. pradėjo stipriai kraujuoti ir neradęs savo telefono, nubėgo pas S. N. mamą, gyvenančią kitame name tame pačiame kieme. Iš jos laidinio telefono buvo iškviesta pagalba. Liudytojas S. N. mamai papasakojo, kas nutiko, nurodė, kad nukentėjusysis buvo nurengtas ir gulėjo ant žemės. Tuo tarpu 2020_1119_183232_008 užfiksuotuose A. K. parodymuose jis patvirtina, kad policiją iškvietė iš savo telefono, kurio numerio nepamena.

2.5. Pažymima, kad nuteistasis S. N. nuo pradžių neigė, ką nors padaręs. Atėjusiai savo mamai iš karto po įvykio jis atsakė, kad nieko nepadarė. 2020_1119_181258_003 įraše užfiksuota, kaip būnant name policininkams A. K. pradėjo pasakoti, kad jiems sėdint ir geriant alkoholį prie stalo, S. N. peiliu dūrė A. P. A. K. nurodė, kad jokio konflikto nebuvo ir neaišku, kodėl S. N. sužalojo A. P. Tuo metu S. N. teigė, jog niekam nedūrė. Taigi, yra abejonių tarp jų parodymų, o visos abejonės ir prielaidos svarstytinos nuteistojo naudai.

2.6. Iš pranešimo ROIK 0120000645703 matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d. 17.43 val. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužeistas sūnėnas A. P. 18.54 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad GMP į ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. P., diagnozė – kairės krūtinės pusės durtinės žaizdos iš nugaros. Pranešime nenurodyta apie A. P. padarytas 3 kiaurymines durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas. Dėl to kyla klausimas, ar jos buvo, kas sudavė 3 smūgius peiliu nukentėjusiajam, nes sužalojimų pobūdis iš priekio ir nugaros skiriasi. Liudytojas A. K. matė tik vieną smūgį peiliu į nugarą. Iš Body kameros įrašo 2020_1119_180259_001 matyti, kaip viena pareigūnė kalbindama S. N. bandė jį paviršutiniškai apieškoti, ar jis neturi peilio. Pastarasis sakė, kad jis nieko nedūrė ir jokio peilio neturi, o šalia medikų ir A. P. stovintis A. K. pasakė, kad A. P. peiliu sužalojo S. N. A. K. pareigūnei atsakė viską matęs ir rankos judesiu parodė, kaip S. N. dūrė iš viršaus į apačią maždaug 45 laipsnių kampu. Specialistai dėl sužalojimo padarymo pobūdžio ir kampo apklausti nebuvo. Dėl to nėra aišku, ar S. N. galėjo taip sužaloti nukentėjusįjį ir, ar jis buvo sužalotas būtent peiliu duriant 45 laipsnių kampu.

2.7. Nukentėjusysis A. P. pareigūnams pateikė savo striukę, kurią vilkėjo įvykio metu. Pasak policijos pareigūnų, kai jie atvažiavo į įvykio vietą, A. P. buvo apsirengęs. Pacitavus 2021 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota A. P. pateiktų rūbų apžiūra, skunde teigiama, jeigu sužalojimo metu nukentėjusysis buvo apsirengęs tyrimui pateiktais drabužiais, tai neaišku, kodėl drabužiuose nugaros srityje nėra mechaninių (pjautinių) audinio pažeidimų.

2.8. Išvardinti pagrindinio liudytojo A. K. parodymų neatitikimai kitų liudytojų parodymams ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms leidžia abejoti šio liudytojo parodymų išsamumu, objektyvumu, patikimumu bei galėjimu tiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Nepašalinus nurodytų prieštaravimų, negalima priimti objektyvaus ir teisingo nuosprendžio. Dėl to nenustatytos, abejotinos aplinkybės turi būti vertinamos nuteistojo S. N. naudai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. N. ir jo gynėjo advokato M. Venckaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su S. N. nuteisimu, prašoma jį išteisinti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kelia abejones liudytojo A. K. parodymų patikimumu.

5. Nuteistasis S. N. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dėl girtumo neprisimena nukentėjusiojo A. P. sužalojimo aplinkybių (t. 2, b. l. 26-27, 41-43, 152-153).

6. Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl girtumo (jam buvo nustatytos apie 4 promilės) neatsimena įvykio aplinkybių, nežino, kas jam dūrė peiliu, atsigavo tik ligoninėje (t. 2, b. l. 153). Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. P. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 60-61, 64-66, 68-70).

7. Nors nuteistasis S. N. neprisipažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o nukentėjusysis A. P. neprisiminė jo sužalojimo aplinkybių, tačiau nuteistojo S. N. kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistojo S. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi ne tik liudytojo A. K. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina liudytojo A. K. parodymus, o būtent, liudytojų A. N., V. G. parodymais, specialisto išvadomis ir kita bylos medžiaga.

8. Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis matė kaip S. N. vieną kartą peiliu dūrė A. P. iš šono į nugarą (t. 2, b. l. 155-156). Analogiškus parodymus liudytojas A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodydamas, kad S. N. dūrė arčiau kairiojo plaučio (t. 1, b. l. 172-173). Liudytojas A. K. įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir pirmosios instancijos teisme iš esmės vienodai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir apeliantas, kodėl liudytojui A. K. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį S. N., duoti prieš jį melagingus parodymus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo A. K. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, šiuos liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

9. Liudytojo A. K. nurodytuose aplinkybėse esantys tam tikri nereikšmingi prieštaravimai, kad po pagalbos iškvietimo jam grįžus atgal pas draugus, A. P. gulėjo nurengtas (t. 1, b. l. 172, t. 2, b. l. 155), nors liudytoja V. G., policijos pareigūnė, parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis A. P. įvykio vietoje vilkėjo striukę ir kitus rūbus, o buvo nurengtas tik atvykus policijos pareigūnams ir medikams (t. 1, b. l. 177-178, t. 2, b. l. 154-155), taip pat tai, kad įvykio vietoje A. K. policijos pareigūnams pasakė, kad jis iš savo telefono, kurio numerio nepamena, iškvietė policiją (t. 1, b. l. 133), nors iš BPC informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo apžiūros protokolo matyti, kad apie įvykį pranešė nuteistojo motina A. N. (t. 1, b. l. 138-139), nesudaro pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymų patikimumu bei šie prieštaravimai paaiškinami tuometine liudytojo A. K. būsena – jis buvo išsigandęs, susijaudinęs, šokiruotas, visas drebėjo. Be to, iš liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis jau teisingai nurodė, kad pagalba buvo iškviesta iš nuteistojo S. N. motinos stacionaraus telefono (t. 1, b. l. 172-173, t. 2, b. l. 155-156). Nuteistasis S. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad po įvykio jam motina pasakojo, kad pas ją buvo atėjęs A. K., kuris prašė iškviesti medikus, nes S. N. peiliu sužalojo savo pusbrolį A. P. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė nuteistojo motina (t. 2, b. l. 41-43). Tai patvirtino ir liudytoja A. N. (t. 1, b. l. 167). Pažymėtina, kad liudytojas A. K. viso proceso metu nuosekliai nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

10. Liudytojas A. K. parodė, kad jis matė tik vieną dūrį peiliu nukentėjusiajam A. P. į nugarą, arčiau kairio plaučio (t. 1, b. l. 172-173, t. 2, b. l. 155-156); tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2092/2020 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. P. padarytos trys kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos ir kairiojo plaučio apatinės skilties ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimai bei kairės pusės hemotoraksas (1 600 ml kraujo kairėje pleuros ertmėje) (t. 1, b. l. 107-108). Tačiau liudytojo A. K. matytų dūrių peiliu skaičius (vienas) ir specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekis (trys) nesudaro pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymų patikimumu. Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad jis po dūrio peiliu pamatęs kraują ir būdamas išsigandęs, pasišalino iš įvykio vietos ‑ nubėgo į kitą šalia esantį namą, kuriame gyveno nuteistojo S. N. motina, prašyti iškviesti pagalbą, kai grįžo, nukentėjusysis A. P. jau gulėjo ant žemės (t. 2, b. l. 155-156), prie stalo, o S. N. jį stumdė, purtė, kažką aiškino, kartojo žodį „kiaulė“ (t. 1, b. l. 172-173), todėl liudytojas A. K. kitų dūrių peiliu galėjo ir nematyti, nes tuo metu nebuvo patalpoje. Liudytoja V. G., policijos pareigūnė, parodė, kad įvykio vietoje nurengus nukentėjusįjį A. P., pamatė jo kairėje nugaros pusėje kraujuojančią žaizdą ir dar kelis įbrėžimus, dešinėje pusėje buvo iššokęs gumbas (t. 1, b. l. 177-178; t. 2, b. l. 154). Iš ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d., apie 18.45 val., į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. P., kuriam konstatuotos kairės krūtinės pusės durtinės žaizdos iš nugaros (t. 1, b. l. 14). Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad A. P. į ligoninę buvo paguldytas dėl dauginių krūtinės žaizdų (t. 1, b. l. 107). Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad visi nukentėjusiajam A. P. konstatuoti sužalojimai padaryti tuo pačiu metu ‑ sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką (2020 m. lapkričio 19 d., apie 17.44 val.), tuo pačiu įrankiu ‑ sužalojimai padaryti aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, tikriausiai, peilio geležte ‑ trimis dūriais, bei sužalojimai padaryti toje pačioje kūno srityje, kurią nurodė ir liudytojas A. K. – kairiame krūtinės ląstos šone žemiau kairės mentės. A. P. pats savęs nesusižalojo, sužalojimų negalėjo patirti griūdamas, krisdamas, atsitrenkdamas (t. 1, b. l. 107–108). Liudytojo A. K. nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo būdas (dūris peiliu) ir lokalizacija (į nugarą, arčiau kairio plaučio) iš esmės sutampa su specialisto išvada. Atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija nemato priežasčių, kad tikslaus dūrio kampo nustatymas pagal A. K. parodymus įvykio vietoje („Body“ kamerų įrašų protokolas, t. 1, b. l. 131-133) konkrečioje byloje būtų reikšmingas sprendžiant apie nuteistojo kaltę, juo labiau, kad liudytojui sudėtinga vien iš matymo atkurti dūrio kampą matematiniu tikslumu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, toje pat patalpoje, kurioje buvo sužalotas nukentėjusysis A. P., ant vidinės palangės, prie pat stalo, prie kurio įvykio metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, buvo rastas ir nusikaltimo įrankis – peilis, ant kurio geležtės buvo panašios į kraują dėmės (t. 1, b. l. 38-53). Iš liudytojo A. K., nukentėjusiojo A. P. ir paties nuteistojo S. N. parodymų matyti, kad jie trise (A. K., A. P. ir S. N.) vartojo alkoholinius gėrimus S. N. namuose. Liudytojas A. K. tiesiogiai matė, kaip nuteistasis S. N. dūrė peiliu nukentėjusiajam į nugarą, A. K. išėjus kviesti pagalbos, namuose liko tik nuteistasis S. N. ir nukentėjusysis A. P., o jam sugrįžus, patalpoje buvo tie patys asmenys – S. N. ir A. P. Įvykio vietoje nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kurie galėjo sužaloti A. P.

11. Liudytoja V. G., policijos pareigūnė, teisiamajame posėdyje parodė, kad liudytojas A. K. įvykio vietoje pasakojo, kad nuteistasis S. N. nukentėjusiajam dūrė peiliu be jokios priežasties ir ištraukė peilį, o liudytojas A. K., pamatęs kraują, nubėgo kviesti pagalbą (t. 2, b. l. 154-155). Tas pačias aplinkybes liudytoja V. G. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 177-178). Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas ją į namus atėjęs S. N. draugas pasakė, kad jos sūnus S. N. sužalojo A. P., prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 167). Iš policijos pareigūnų tarnybinių „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje A. K. pastoviai tvirtino, kad matė kaip nukentėjusįjį A. P. peiliu sužalojo S. N. ir parodė, kaip S. N. dūrė peiliu A. P. Įvykio vietoje A. N. nurodė, kad pas ją atėjęs A. K. pasakė, jog jos sūnus S. N. sužeidė žmogų. Tai patvirtino ir A. K. nurodęs, kad A. N. pasakė, kad jos sūnus dūrė žmogui (t. 1, b. l. 131-133). Liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad įvykio vietoje apžiūrėjus liudytojo rankas, kojas, rūbus, jie buvo švarūs, o apžiūrėjus nuteistąjį S. N., ant jo rankų buvo rasta kraujo pėdsakų (t. 2, b. l. 154-155). Tai užfiksuota ir asmens apžiūros protokole, kad įvykio vietoje ant S. N. dešiniosios rankos pirštų išorinės dalies buvo kraujo pėdsakai. Atvertus dešiniosios rankos plaštakos delną, buvo kruvinas S. N. delnas. Ant kairės rankos nykščio priekinės dalies matėsi nežymus kraujo pėdsakas (t. 2, b. l. 46-52). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant peilio, paimto 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rankenos rastų dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų žmogaus kraujo mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu A. P. ir S. N. genotipus sudarančių alelių rinkiniu, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant peilio rankenos, yra ne didesnė kaip 2×10-24. Ant peilio geležtės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 8×10-21 (t. 1, b. l. 161-163). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis S. N. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. P.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo A. P. policijos pareigūnams pateiktuose drabužiuose, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu, nugaros srityje nėra mechaninių (pjautinių) audinio pažeidimų.

13. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. A. P. pateikė drabužius (žalios spalvos striukę, mėlynos spalvos marškinius ilgomis rankovėmis, mėlynos spalvos liemenę), kuriuos vilkėjo 2020 m. lapkričio 19 d. įvykio metu (t. 1, b. l. 82-83). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiojo A. P. pateiktų drabužių – striukės, liemenės ir marškinių nugaros srityje pažeidimų nėra (t. 1, b. l. 86-97). Liudytoja V. G., policijos pareigūnė, parodė, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis buvo su rūbais (vilkėjo striukę ir kitus drabužius), juos pakėlus, pamatė sužalojimus. Nukentėjusysis įvykio vietoje buvo nurengtas, jo drabužiai buvo padėti ant žemės. Nukentėjusysis buvo perrengtas kitais drabužiais, kuriuos rado įvykio vietoje kitame kambaryje – marškinėliais (t. 1, b. l. 177-178; t. 2, b. l. 154-155). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad valgomajame kambaryje prie sienos ant grindų gulėjo drabužiai: striukė, liemenė, marškiniai, marškinėliai, t. y. tie patys drabužiai, kuriuos įvykio metu vilkėjo nukentėjusysis A. P. ir kuriuos įvykio vietoje nurengė medikai ir policininkai, tačiau šie daiktai (drabužiai) iš įvykio vietos paimti nebuvo (t. 1, b. l. 38-40, 48-49). Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis A. P. buvo apsirengęs, jam padarytos pakankamai didelės trys kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos nugaros srityje (specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad žaizdos buvo 3 cm, 3 cm ir 1 cm (t. 1, b. l. 107-108)), nukentėjusysis A. P. pakankamai intensyviai kraujavo, tačiau ant jo pateiktų drabužių, praėjus 2,5 mėnesio nuo įvykio, nerasta jokių mechaninių (pjautinių) audinio pažeidimų nugaros srityje, taip pat panašių į kraują dėmių. Iš įvykio vietos vaizdo įrašų (policijos pareigūnų tarnybinių „Body“ kamerų vaizdo įrašų) matyti, kad nukentėjusysis A. P. įvykio metu vilkėjo raštuotus (nevienspalvius) marškinius (pilkai dryžuotus ‑ languotus), o iš apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis pateikė vienspalvius mėlynos spalvos marškinius (t. 1, b. l. 95-97). Todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis A. P. policijos pareigūnams pateikė ne tuos marškinius, kuriuos jis vilkėjo jo sužalojimo metu.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nepašalintų abejonių ar prieštaravimų, kurie turėtų būti vertinami nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. N. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. N. ir jo gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas GražysJustas NamavičiusLinas Šiukšta