Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai įteiktas nustatyta tvarka(b.l.115)Pareiškėja iki teismo posėdžio pradžios telefonu pranešė, kad į teismo posėdį neatvyks ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo( toliau – ir ABTĮ)77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašant panaikinti Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūros sprendimą ir Kupiškio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą, ginčas kilo dėl kitų asmenų mėgėjiškos žvejybos be pareiškėjos leidimo tvenkinyje, priklausančiame bendrosios nuosavybės teise valstybei, savivaldybei, pareiškėjai bei kitiems fiziniams asmenims, teisėtumo.

Bylos duomenimis Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūroje 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 10 d., 2017 m. spalio 16 d. gauti raštai: iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas tarnybinis pranešimas ir protokolai-pareiškimai, kuriuose užfiksuoti S. A. P. pranešimai dėl 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 6 d. A. V. mėgėjiškos žvejybos be pareiškėjos leidimo jai priklausančioje (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalyje. Taip pat Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūroje 2017 m. spalio 7 d. telefonu iš A. S. P. gautas pranešimas apie tai, kad jai priklausančioje (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalyje dažnai neteisėtai žvejojama. Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūroje 2017 m. spalio 16 d. elektroniniu paštu iš pranešimų centro gauta informacija (b. l. 107–109), jog S. A. P/ pranešė, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinyje 2017 m. spalio 15 d. žvejojo žvejai be leidimo (b. l. 92–108).

Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūra 2017m. spalio 23d. priėmė sprendimą Nr. K4-203 dėl pareiškėjos pranešimų apie neteisėtą žvejybą, pareiškėjos teigimu, jai nuosavybės teise priklausančioje (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalyje. Sprendime, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vandens telkinio žemės sklypo savininkai yra Kupiškio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublika ir penki fiziniai asmenys bei pripažinta, kad tokiu atveju taikytinas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 16³ punktas, kuris nustato, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Kadangi (duomenys neskelbtini) tvenkinyje 2017 m. rugsėjo 26 d, 29 d., spalio 6 d., 7 d., 15 d. žvejoję žvejai su mėgėjų žūklės įrankiais turėjo žvejo mėgėjo bilietus, suteikiančius teisę mėgėjų žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, buvo nuspręsta, kad pareiškėjos pranešimuose minimi asmenys nepažeidė Taisyklių (b. l. 110–111).

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūros sprendimu, 2017 m. lapkričio 15 d. skundu kreipėsi į Komisiją (b. l. 41).

Komisija 2018m. sausio 12d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu Komisija, nustačiusi (duomenys neskelbtini) tvenkinio žemės sklypo savininkus ir remdamasi Taisyklių 16³ punktu, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 36–38).

Pareiškėja skundžia minėtus sprendimus administraciniam teismui.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad į 4,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos : XXVIII. Vandens telkiniai, ir šioje byloje vadinamą (duomenys neskelbtini) tvenkiniu (toliau – ir žemės sklypas, ir (duomenys neskelbtini) tvenkinys, ir tvenkinys, yra įregistruota nuosavybės teisė Lietuvos Respublikai, Kupiškio rajono savivaldybei, P. P., B. P., D. B., S. A. P. ir V. R. (atitinkamai po 40/477; 2957/15900, 4829/47700, 60/477, 89/477, 31/477, 120/477 dalį) (b. l. 53–54).

Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-610 žemės sklypui, kuriame yra tvenkinys, yra nustatytas servitutas, kurio turinys yra apibrėžtas taip: užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu. Servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 53–54).

Bylos duomenimis visi žemės sklypo savininkai 2017 m. balandžio 4 d. yra sudarę notariškai patvirtintą susitarimą „Dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo“ (b. l. 44–50), kuriuo susitarė, kad pareiškėja ir P. P. naudosis žemės sklypo dalimi, naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų brėžinyje (pridėtas prie susitarimo, b. l. 52) pažymėta indeksu „A“, o likusieji savininkai (bendraturčiai) bendrai naudosis minėtame brėžinyje indeksu „B“ pažymėta sklypo dalimi. Susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 53–54).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, Vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas. Pagal ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – Vandens įstatymas) 2 straipsnį, šis įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ar saugo Lietuvos Respublikoje esančius vandens telkinius ir juose esantį vandenį nepaisant jų paskirties bei nuosavybės formų. Vandens įstatymo 7 straipsnis nustato, kad pagrindas naudoti vandens telkinį yra nuosavybės teisė, nuomos ar kita sutartis, taip pat šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais suteikta teisė. Vandens naudotojai turi teisę naudoti vandens telkinį ir jame esantį vandenį įstatymų, kitų teisės aktų ir sutarčių nustatytomis sąlygomis, jie taip pat turi leisti kitiems asmenims naudoti vandens telkinį ir jame esantį vandenį, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams(Vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytos vandens telkinių naudotojų pareigos nepažeisti kitų vandens naudotojų teisių ir teisėtų interesų bei laikytis kitų teisės aktais nustatytų vandens naudojimo reikalavimų. Vandens įstatymo 10 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, jog tam, kad vandens telkinius būtų galima naudoti žvejybai, reikalingas leidimas. Atsižvelgiant į aptartas įstatymo nuostatas, pagal kurias vandens telkiniuose žvejyba yra įstatymo neuždrausta veikla, teisę juose žvejoti turi tiek vandens telkinių savininkai, tiek ir kiti asmenys, tačiau tam reikalingas leidimas. Tai reiškia, kad teisė žvejoti vandens telkinyje asmenims yra suteikta pagal įstatymą, tačiau tokia veikla turi būti vykdoma nustatyta tvarka. Vandens įstatyme numatyta, kad vandens telkinių naudojimo bei leidimų išdavimo žuvininkystei ir žvejybai tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

Visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos srityje, reguliuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas(toliau - Žuvininkystės įstatymas) (1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnio 34 punktu žuvininkystei, be kitų, priskiriama žvejybos veikla. Žuvininkystės įstatymo 19 straipsnis nustato, kad mėgėjų žvejyba vidaus ir jūrų vandenyse leidžiama Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo(toliau – ir Mėgėjų žvejybos įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis mėgėjų žvejybą apibrėžia kaip žuvų gaudymą mėgėjų žvejybos įrankiais ir būdais pagal Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žvejyba draudžiama ar ribojama žuvų nerštavietėse, migracijos keliuose, saugomų ir globojamų žuvų rūšių buveinėse. Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, siekdama optimizuoti mėgėjų žvejybos plėtrą, reguliuoja mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse ir kontroliuoja visuose žuvininkystės vandens telkiniuose. Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisę į mėgėjų žvejybą suteikia mėgėjų žvejybos leidimas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus nemokamos žvejybos atvejus.

Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2013 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 yra patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės netaikomos mėgėjų žvejybai Baltijos jūroje ir privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose.

Taisyklių 16³ punktas nustato, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. „Ūkio subjekto“ sąvoka Taisyklėse nėra apibrėžta, tačiau Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Žuvininkystės įstatyme. Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai.

Taisyklių 11.1 punktas nustato, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę; o liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, ir Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai. Žvejo mėgėjo bilietas – mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė (Taisyklių 4.3 punktas). Žvejo mėgėjo kortelė – mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba (Taisyklių 4.4 punktas). Analogiškai šios sąvokos yra apibrėžtos Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-12, 2.1 ir 2.2 punktuose.

Tvarkos aprašas yra patvirtintas vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Tvarkos aprašas nustato teisės mėgėjų žvejybai vidaus vandenyse, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius, suteikimo tvarką, informacijos, susijusios su elektroninių mėgėjų žvejybos leidimų išdavimu, teikimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4–6 punktais, visuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, teisę žvejoti nemokamai, turėdami žvejybos vietoje tai patvirtinantį dokumentą, įgyja asmenys, Tvarkos apraše nustatyta tvarka įsigiję žvejo mėgėjo bilietą arba žvejo mėgėjo kortelę.

Bylos duomenys patvirtina, kad vandens telkinio žemės sklypo savininkai yra Lietuvos Respublika, Kupiškio rajono savivaldybė ir penki fiziniai asmenys, tarp jų ir pareiškėja. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį ir 4.73 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, kiekvieno savininko nuosavybės teisės į vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) tvenkinio) žemės sklypą dalis yra nustatyta, todėl žemės sklypas, kuriame yra tvenkinys, priklauso visiems savininkams(bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia tik atidalijus šio bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, šiuo atveju – žemės sklypu, tvarkos tarp bendraturčių nustatymas nepanaikina bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą. Todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypą, kuriame yra tvenkinys, išliko, nors žemės sklypo bendraturčiai 2017 m. balandžio 4 d. notariškai patvirtintu susitarimu „Dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo“ tarpusavyje susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos bei šį susitarimą įregistravo viešame registre. Taigi, (duomenys neskelbtini) tvenkinys nėra privatus vandens telkinys, o nuosavybės teisė į jį yra mišri: valstybinė, savivaldybės ir privati.

Nors pareiškėja teigia, kad tvenkinys yra privatus, kadangi jis nėra įrašytas į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268, tačiau vandens telkinys netampa privačiu vien dėl to, kad nėra įrašytas į šį sąrašą, nes tam tikra dalis bendrosios nuosavybės teisėje į vandens telkinio žemės sklypą vis tiek priklauso valstybei ir savivaldybei. Kadangi dėl aukščiau aptartų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo (duomenys neskelbtini) tvenkinys nėra privatus, tai žvejyba jame yra leidžiama ir jame gali būti žvejojama, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Be to, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto administraciniu aktu nustatyto servituto aprašyme esant nuorodai į privatų vandens telkinį, tai yra

servitutą apibrėžiant kaip reikalavimą užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu, (duomenys neskelbtini) tvenkinys turi būti laikomas privačiu vandens telkiniu. kadangi servituto teisė nenustato tarnaujančio daikto nuosavybės teisės. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas yra įregistruotas, taigi žemės sklypo savininkai, taip pat ir pareiškėja, turi pareigą užtikrinti gyventojams teises, sudarančias servituto turinį, t. y. maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu, o gyventojai turi teisę jomis naudotis(CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tačiau dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir aprašyto servituto turinio nuosavybės teisė į vandens telkinį nesikeičia, tai yra jis netampa privačiu.

Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūros 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. K9-1-182 (b. l. 107–108) nurodyta, kad patikrinus informaciją pagal 2017 m. spalio 15 d. A. S. P. pranešimą (kad žvejojama be leidimo) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejojo D. M., turėdamas leidimą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad, kai pareiškėja skundėsi, jog 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 6 d. A.V. žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje be jos leidimo, A. V. turėjo žvejo mėgėjo bilietą, kuris galiojo nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 12 d. (b. l. 93–94).

Taigi, nustačius, kad pareiškėjos pranešimuose nurodytomis dienomis (2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 6 d., 2017 m. spalio 15 d.) (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejoję žvejai turėjo žvejo mėgėjo bilietą (mėgėjų žvejybos leidimą), o žemės sklypas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) tvenkinys, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybei ir fiziniams asmenims, kurie pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį patenka į ūkio subjektų apibrėžimą, remiantis aptartomis Vandens, Žuvininkystės, Mėgėjų žvejybos įstatymų nuostatomis bei vadovaujantis Taisyklių 11.1 punktu, 16³ punktu, Tvarkos aprašo 4–6 punktais, minėti asmenys turėjo teisę žvejoti tvenkinyje.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Komisijos ir RAAD Kupiškio rajono agentūros sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi priimti tinkamai taikant ir aiškinant teisės aktų nuostatas ir atsižvelgus į reikšmingas šiai situacijai aplinkybes. Todėl nėra pagrindo juos naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.