Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1336-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
1-1336-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51723-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Egidijus Šleinius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1336-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51723-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,kaltinamajam E. B. (E. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. sugadino svetimą turtą, jis 2017 m. spalio 1 d. apie 14.35 val., būdamas taros supirkimo patalpoje, Parko g 60a, Vilniuje, kumščiu trenkė į UAB „T. S.“ taromato valdymo ekraną, sudaužė jį, padarydamas UAB „T. S.“ 1052,34 eurų žalą.

E. B. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio nelabai pamena, nes buvo neblaivus. Pamena, kad trenkė, tačiau nepamena, kodėl taip pasielgė. Matė pasekmes, tačiau išėjo, nes įvykio vietoje nieko nebuvo. Kita dieną atėjus į parduotuvę jam pranešė, kad jis sudaužė taromatą.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas M. I. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Maxima LT“ parduotuvėje adresu Parko g. 60a, Vilniuje, apsaugos darbuotoju. Šalia parduotuvės yra taros supirkimo patalpa, kurioje yra taromatas. 2017 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. taromato operatorius A. D. pranešė, kad sugadintas taromatas. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, perduotas policijos pareigūnams. Jis paskambino policijai ir pranešė apie įvykį (b. l. 23 - 25).

Liudytojas A. D. tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje „Maxima“, šalia kurios yra taros supirkimo patalpa, ten yra įrengtas taromatas. Į jo pareigas įeina taromato priežiūra, t. y. jis turi tikrinti kaip veikia taromatas, turi pakeisti maišus, pripildytus plastikiniais buteliais. 2017 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. užėjus į taros supirkimo patalpas pastebėjo, kad sudaužytas taromatas, ant grindų buvo stiklo šukių. Taromas neveikė. Apie šį įvykį pranešė parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojui, kuris paskambino policijai (b. l. 28).

Iš PC „Maxima“, esančio Parko g. 60, Vilniuje, buvo gautas vaizdo įrašas, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 15 - 21).

Iš prašymo matyti UAB „T. S.“ vadovo pranešimas apie tai, kad 2017 m. spalio 1 d. buvo gautas pranešimas apie UAB „T. S.“ priklausančio taromato, Parko g 60a, Vilniuje, valdymo ekrano sudaužymą;, padaryta žala vertinama 1128,59 eurų (b. l. 3).

Iš fotonuotraukų matyti sudaužytas įrenginys, šukės ant žemės (b. l. 4-5, 8-10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 11 - 13).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, sugadinęs taromatą asmuo (b. l. 15 – 21).

Iš tarnybinio pranešimo matyti nustatytos aplinkybės, kad taromatą apgadinęs asmuo yra E. B. (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. B. tyčia sugadino svetimą turtą. Kaltinamojo parodymai, kuriuos atitinka liudytojų M. I., A. D. parodymai, pateikti rašytiniai dokumentai, vaizdo įrašas ir apžiūros protokolas patvirtina, kad E. B. trenkdamas sudaužė ir taip sugadino UAB „T. S.“ priklausančio taromato valdymo ekraną, tuo padarydamas 1052,34 eurų vertės žalą.

E. B. tyčiniais veiksmais, t. y. su jėga smūgiuodamas į taromato ekraną, sukėlė žalingas pasekmes sugadindamas svetimą turtą, kurio vertė viršija nedidelę, bet nesiekia didelės turto vertės. Tokiu būdu E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto, kurio vertė viršija nedidelės vertės turto dydį sugadinimas.

E. B. tirtas ir gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2002 m. liepos 19 d., jam diagnozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas (b. l. 72 - 73). Kaltininkas Všį Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 72). Specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog E. B. įvykio metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl ko skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 78).. Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad E. B. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

E. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką įrodė sutikimu atlyginti padarytyą žalą. E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, E. B. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą. E. B. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, veikos padarymo metu jis buvo baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturėjo, yra neteistas, teigė buvęs neblaivus, sutiko atlyginti žalą. Atsižvelgus į visumą reikšmingų aplinkybių teismas mato pagrindą E. B. kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui skirti baudos bausmę, jos dydį nustatant arčiau minimalios ribos pagal įvykio metu galiojusią baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakciją (nuo 2016 04 01 remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277). Baudos dydžiui apskaičiuoti taip pat taikytinas nusikaltimo padarymo metu galiojęs bazinis bausmių dydis (1 MGL = 37,66 EUR).

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61 - 62) - kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

UAB „T. S.“ tyrimo metu pareiškė 600 € dydžio civilinį ieškinį (b. l. 34 - 35). Teismas pripažino kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl svetimo turto sugadinimo. Padaryta žala susijusi su E. B. nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis žalą pripažino ir sutiko atlyginti. Tokiu būdu teismas civilinį ieškinį tenkina pilnai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą žalos dydį, kuris ieškovui draudimo bendrovės liko neatlygintas kaip 600 eurų vertės išskaita.

Bylą nagrinėjant teisme buvo gautas civilinio ieškovo UAB „T. S.“ atstovo advokato padėjėjo Egidijaus Šleinio prašymas ieškovui atlyginti išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltininko. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui buvo pateiktas išrašas iš ataskaitos apie advokato padėjėjo paslaugų turinį ir jų apmokėjimo dydį (b. l. 107). Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodytas 141,67 EUR atitinkančių išlaidų dėl advokato padėjėjo, kuris dalyvavo procese kaip atstovas, paslaugų apmokėjimas. Įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – civilinis ieškovas turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas ir priteisia iš kaltu pripažinto E. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - CD su vaizdo įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

E. B. (E. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. B. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 EUR) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš E. B. UAB „T. S.“ naudai priteisti 600 (šešis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimą ir 141,67 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą bei šešiasdešimt septynis eurocentus) proceso išlaidų už advokato padėjėjo kaip atstovo paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD su vaizdo įrašu – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas