Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams V. B., A. B., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, J. Ž., M. Š. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės G. P. atstovas advokatas Alius Galminas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su juo buvo susisiekę atsakovai ir domėjosi bylos esme. Jie nurodė, kad jokių pretenzijų neturi, žino, kad sklypas buvo įgytas ieškovės mamos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ankstesnis ginčo žemės sklypo adresas buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra tas pats sklypas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės mama J. B. (ikisantuokinė pavardė Navirauskienė) ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono valdybos 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 364 J. N. leista įsigyti 606 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1996 m. balandžio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P 56/96-0097 pagrindu už 26,91 Lt valstybines vienkartines išmokas bei tikslines kompensacijas buvo įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Minėtas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas J. B. vardu. Kretingos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹-643/1998 J. B. ir A. B. santuoka nutraukta. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). J. B. 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarytu testamentu, patvirtintu Kretingos rajono pirmajame notaro biure, savo turtą, t. y. žemės sklypą, ½ dalį gyvenamojo namo, 56/100 kitų statinių, esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamomis dalimis paliko ieškovei G. P. bei tretiesiems asmenims J. Ž. ir M. Š.. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. P. 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Kretingos rajono pirmojo notaro biuro notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi žemės sklypas buvo įgytas santuokos su A. B. metu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė G. P. prašo pripažinti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine jos mirusios mamos J. B. nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį rėžimą teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo žemės sklypas įgytas 1996 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), tačiau bylą dėl šio turto pripažinimo asmenine nuosavybe teismas turi spręsti pagal galiojančio CK normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, 3.89 straipsnio 1 dalyje, 3.90 straipsnyje ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš Kretingos apylinkės teismui 1998 m. liepos 17 d. teikto ieškinio dėl santuokos nutraukimo matyti, kad nors šalys ir buvo susituokusios, tačiau bendro ūkio niekada nevedė, kiekvienas gyveno savame būste, pinigus tvarkė atskirai. Nors žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) buvo įsigytas 1996 m. balandžio 30 d., t. y. J. B. ir A. B. būnant santuokoje, tačiau visi žemės sklypo pirkimui iš valstybės reikalingi dokumentai buvo sudaromi J. B. vardu, t. y. tiek 1992 m. liepos 30 d. Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr. 364 leidžiantis įsigyti žemės sklypą, tiek pati Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Žemės sklypas VĮ Registrų centre taip pat buvo įregistruotas tik J. B. vardu. Iš Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P 56/96-0097 2 dalies b punkto matyti, kad žemės sklypas įsigytas už 26,91 Lt valstybines vienkartines išmokas (investicinius čekius), kurios buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis) ir buvo laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys savo lėšas tvarkė atskirai, o J. B. skirti investiciniai čekiai vadovaujantis kasacinio teismo praktika laikytini asmenine nuosavybe, darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas iš asmeninių J. B. lėšų.

Kretingos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu tenkinus J. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. A. B. jokių turtinių reikalavimų J. B. atžvilgiu niekada nereiškė. Įregistravus šalių ištuoką, J. B. toliau disponavo ginčo žemės sklypu kaip savu ir laikė save to turto savininke, tą parodo ir 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarytas testamentas, kuriame ji nusprendė kam ir kokiomis dalimis palikti sklypą bei kitą turtą. A. B. (duomenys neskelbtini) mirus, jo įpėdiniai (šioje byloje atsakovai), jokių turtinių pretenzijų J. B. atžvilgiu nereiškė. Ieškovės G. P. pateikto ieškinio taip pat neginčijo.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nors žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, tačiau J. B. jį įsigijo iš asmeninių lėšų ir turėjo valią jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Pripažintina, kad J. B., mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos su A. B. metu, 0,0634 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje byloje patyrė 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ieškovei turėtų būti priteistos lygiomis dalimis iš atsakovų. Tačiau atsižvelgiant į reikalavimų pobūdį, į tai, kad dalis žemės sklypo pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarytą testamentą jai atiteks nuosavybės teise bei į tai, kad atsakovai ieškovės reikalavimų neginčijo ir niekada jokių pretenzijų nereiškė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos su A. B. metu, 0,0634 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.