- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-324-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04915-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- K. M.-K.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M.-K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-318-1137/2023 pagal ieškovės K. M.-K. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo A. K., dėl nuomos sutarties pripažinimo partęsta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti pratęsta vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis tarp jos ir atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2020 m. rugsėjo 3 d. būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. su Panevėžio miesto savivaldybe, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, sudarė savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas savivaldybei priklausantis vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini).
3. Sutartis buvo sudarytą dviejų metų laikotarpiui (iki 2022 m. rugsėjo 3 d.) ir joje numatyta, kad su ieškove kartu gyvens jos sutuoktinis A. K., bei sūnus L. M.. Šiuo metu sūnus yra pilnametis, nurodytame bute nebegyvena.
4. Kadangi ieškovės šeimos pajamos už 2021 m. (13 035,00 Eur) viršijo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą leistiną dydį, ieškovė 2022 m. liepos 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota apie ieškovės įgytą teisę į savivaldybės būsto privatizavimą bei nuomos sutarties nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. netęsimą.
5. 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pareikalavo, kad ieškovė iš savivaldybės būsto išsikeltų.
Šalies argumentai
6. Ieškovė teigė, kad atsakovė privalėjo iki 2022 m. birželio 3 d. ieškovei pasiūlyti pratęsti 2020 m. rugsėjo 3 d. savivaldybės būsto nuomos sutartį ne trumpesniam, nei dvylikos mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad ji priklauso socialiai pažeidžiamų asmenų grupei ir turi teisę į būsto neliečiamybės principo įgyvendinimą. Ji tinkamai vykdė būsto nuomos sutartį bei nuomos sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus: prižiūrėjo būstą, jį remontavo, laiku mokėdavo komunalinius ir nuomos mokesčius.
7. Ieškovė teigia, kad Panevėžio miesto savivaldybė privalėjo atnaujinti (pratęsti) 2020 m. rugsėjo 3 d. su ieškove sudarytą terminuotą buto nuomos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.607 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės vertinimu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jeigu nuomotojas neįvykdo pareigos raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui ir tomis pačiomis sąlygomis. Todėl ieškovė, jos vertinimu, turi tiek įstatyme (CK 6.607 straipsnio 1 dalis), tiek sutartyje įtvirtintą teisę į būsto nuomos sutarties atnaujinimą, nes tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, jos finansinė padėtis nepagerėjo, todėl šiai dienai yra pagrindas pripažinti nuomos sutartį pratęsta metams tomis pačiomis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 26 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovės gautos pajamos per 2021 metus vėl viršijo įstatyme nustatytą ribą (2022 m. spalio 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), o apie besibaigiantį nuomos sutarties terminą ieškovė buvo informuota 2022 m. liepos 21 d. atsakovės raštu Nr. (duomenys neskelbtini)kurio teisės aktų nustatyta tvarka ieškovė neskundė.
10. Dėl ieškovės teisės į savivaldybės būsto nuomą pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad Panevėžio miesto savivaldybė privalėjo atnaujinti (pratęsti) 2020 m. rugsėjo 3 d. su ieškove sudarytą terminuotą buto nuomos sutartį CK 6.607 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, buto nuomos sutarties sudarymas su buvusiais socialinio būsto nuomininkais rinkos sąlygomis galimas tik įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis), tuo tarpu pagal atsakovės posėdžio metu pateiktus duomenis asmenų, laukiančių socialinio būsto Panevėžio miesto savivaldybėje, sąraše yra 270. Ieškovės šeimai praradus teisę į socialinį būstą, buvo sudaryta galimybė dar du metus nuomotis savivaldybės būstą rinkos kainomis. Su ieškove sudarytos būsto terminuotos nuomos sutarties 12 punkte numatyta, kad pasibaigus Sutarčiai Nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tad ieškovei neturint pirmumo prieš kitus sąraše esančius asmenis, atsakovė neprivalo pratęsti nuomos sutarties.
11. Dėl CK 6.607 straipsnio nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog priežastys, dėl kurių savivaldybės būstas ieškovei buvo suteiktas nuomos pagrindais, sprendimo priėmimo dieną yra išnykę, t. y. ieškovės pajamos už 2021 m. 1275 Eur viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) nustatytą leistiną pajamų dydį, ir atsakovė nusprendė, jog nėra pagrindo su atsakove sudaryti buto nuomos sutartį naujam terminui. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus nuomos terminui (2022 m. rugsėjo 3 d.) buvo išnykusios priežastys, dėl kurių turtas buvo suteiktas nuomos pagrindais, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė turi pirmenybės teisę pratęsti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį (CK 6.607 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas pabrėžė, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovę apie savivaldybės būsto nuomos sutarties pabaigą ir teisę privatizuoti būstą informavo 2022 m. liepos 21 d. Nuomos sutarties terminas pasibaigė 2022 m. rugsėjo 3 d.
12. Dėl ieškovės reikalavimo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog nors ieškovė kėlė klausimą, ar Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 22.4 p. ta apimtimi, pagal kurią asmenims ir šeimoms įgijus teisę privatizuoti savivaldybės būstą, sutartis nebetęsiama, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.607 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, tačiau teismui išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta net prielaidų, kad šis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarautų CK 6.607 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, dėl ko nėra ir pagrindo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; taip pat kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu, nuostatų dėl būsto nuomos sutarties nebepratęsimo įgijus teisę privatizuoti savivaldybės būstą atitikimo CK bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.
13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neatskyrė savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos teisinių režimų, nepagrįstai taikė tik socialinio būsto nuomą reglamentuojančias nuostatas, neatsižvelgė, kad ieškovė tinkamai vykdė sudarytą nuomos sutartį su savivaldybe, nepadarė jokių kaip nuomininkės pareigų pažeidimų bei buvo sudariusi savivaldybės būsto nuomos sutartį, dėl ko ieškovės per 2021 metus gautų pajamų dydis nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties pratęsimo.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis gauna itin mažas pajamas, abiem yra nustatytas ribotas (40 proc.) darbingumas iki numatomo senatvės pensijos amžiaus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutuoktiniai, gaudami tik netekto darbingumo pensiją, turi galimybes siekti užsidirbti bei savarankiškai pasirūpinti savimi.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantė taip pat nurodo, jog atsakovės išdėstyti argumentai dėl 270 asmenų, laukiančių socialinio būsto, yra prieštaringi pačios atsakovės pozicijai, išdėstytais ieškovei siųstuose pranešimuose, kuriuose buvo nurodoma, jog ieškovė įgijo teisę privatizuoti būstą. Tokia atsakovės pozicija neleidžia vertinti, jog esminė nuomos sutarties nepratęsimo priežastis yra socialinio būsto galimybių užtikrinimas kitiems asmenims, kadangi privatizavus savivaldybės būstą toks turtas ateityje niekaip negali būti panaudojamas kaip socialinis būstas.
13.4. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės pareikštą prašymą dėl kreipimosi į administracinį teismą išsprendė priimdamas galutinį sprendimą. Apeliantės vertinimu, toks prašymas turėjo būti nagrinėjamas atskirai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 245 straipsnio 2 dalimi. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas šio pareikšto prašymo nenagrinėjo ir parengiamajame teismo posėdyje, kuriame taip pat neatliko jokių veiksmų, būdingų parengiamajam posėdžiui, nes iš karto pasiūlė ieškovei prisiekti ir duoti paaiškinimus dėl bylos esmės. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir praktiškai nemotyvuodamas atsisakė nustatyta tvarka patikrinti byloje taikomo savivaldybės akto teisėtumą, nors dėl jo kyla pagrįstų abejonių.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.
14.1. Nurodo, kad pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, socialiniai ir savivaldybės būstai turi būti valdomi, naudojami ir jais disponuojama vadovaujantis visuomenės naudos, racionalumo ir viešosios teisės principais. Taigi savivaldybė turi užtikrinti maksimalią naudą visuomenės interesams, o sandoriai dėl savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų numatytais atvejais ir būdais.
14.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad su ieškove 2015 m. spalio 16 d. buvo sudaryta neterminuota Socialinio būsto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir į 2020 m. liepos 14 d. ieškovės prašymą „Dėl nuomos sutarties perrašymo“, 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo pasirašyta terminuota Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškovės 2020 m. sausio 6 d. pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, gautos pajamos per 2019 metus viršijo įstatyme numatytą ribą.
14.3. Taigi šiuo metu priežastys, dėl kurių savivaldybės būstas ieškovei buvo suteiktas nuomos pagrindais, sprendimo priėmimo dieną yra išnykę, t. y. ieškovės pajamos už 2021 m. 1275 Eur viršijo nustatytą leistiną pajamų dydį, ir atsakovė nusprendė, jog nėra pagrindo su atsakove sudaryti buto nuomos sutartį naujam terminui. Atitinkamai šiuo atveju nėra pagrindo ir taikyti ieškovės nurodomą CK 6.607 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl civilinė byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – medicininį pažymėjimą, išduotą 2023 m. vasario 6 d. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl ieškovės turimų sveikatos sutrikimų.
17. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi duomenis apie jos sveikatos būklę, kuriuose yra užfiksuota ir ligos diagnozė, o be to naujai pateikiamoje pažymoje yra nurodyta, kad pacientė lankosi nuo 2008 metų, o paskutinis apsilankymas yra 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus, kurie, be kita ko teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog 2015 m. spalio 16 d. tarp šalių buvo pasirašyta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 6 d. ieškovė pateikė užpildytą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, iš kurios buvo matyti, kad gautos pajamos per 2019 metus viršijo PBĮIĮ numatytą ribą.
19. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo pakeistos būsto nuomos sąlygos ir ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. su atsakove Panevėžio miesto savivaldybe, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, sudarė savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas savivaldybei priklausantis vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta 2 metams ir baigėsi 2022 m. rugsėjo 3 d.
20. 2022 m. sausio 6 d. ieškovės pajamos už 2021 metus, atsižvelgiant į užpildytą metinę gyventojo (šeimos), buvo 13 035 Eur, dėl ko 2022 m. liepos 21 d. raštu „Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties“ atsakovė informavo, kad ieškovė įgijo teisę privatizuoti nuomojamą savivaldybės būstą, o nepateikus prašymo privatizuoti būstą iki 2022 m. liepos 3 d., bus reikalaujama išsikraustyti iš savivaldybės būsto ir perduoti būstą savivaldybės administracijai. Kartu buvo nurodyta ir tai, jog šis raštas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas nurodyta tvarka.
21. 2022 m. spalio 19 d. raštu „Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties“ atsakovė nurodė, jog yra reikalaujama išsikraustyti iš savivaldybės būsto ir perduoti būstą savivaldybės administracijai. Kartu nurodoma ir rašto apskundimo tvarka.
22. Iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų Darbingumo lygio pažymų turinio matyti, kad ieškovei yra nustatytas 60 proc. netektas darbingumas iki 2041-07-23, o ieškovės sutuoktiniui – 55 proc. iki 2037-06-25.
23. Iš metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2022 metus turtinio matyti, kad ieškovės deklaruotos pajamos yra 8 571 Eur.
24. Įvertinusi šalių pateiktus įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei šalių pateiktus procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė, kuri buvo sudariusi terminuotą savivaldybės būsto nuomos sutartį, turi teisę į CK 6.607 straipsnyje įtvirtintą nuomininko pirmumo pratęsti nuomos sutartį.
25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neturi pirmumo prieš kitus sąraše dėl socialinio būsto esančius asmenis, todėl atsakovė neprivalo pratęsti nuomos sutarties.
26. Nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą bei vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatskyrė socialinio būsto ir savivaldybės būsto reglamentavimo, pirmiausia pažymėtina tai, kad PBĮIĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, jog parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais: lygiateisiškumo, socialinio teisingumo, pasirinkimo bei veiksmingumo ir efektyvumo. Socialinio teisingumo principo turinį sudarė tai, jog parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Taigi, įstatymo nuostatos tiesiogiai įvardija, jog parama būsto nuomai taip pat yra susieta su asmens turimu turtu bei gaunamomis pajamomis. Aptariamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat numatyta, jog teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių: 2) dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 76 VRP dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 63 VRP dydžių ir turtas – 112 VRP dydžių. Taigi, įstatymo nuostatos konkrečiai įtvirtina aplinkybę, jog parama būstui išsinuomoti yra priklausoma nuo asmens gaunamų pajamų bei deklaruoto turto.
27. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos apraše taip pat yra įtvirtinta, jog savivaldybės būstas Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti nuomojamas ir tuo atveju, kai asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą metinį pajamų ir turto dydį. Asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šiuo atveju Komisijos siūlymu Savivaldybės būstas rinkos kainomis gali būti nuomojamas dviejų metų terminui asmenims, vieniems auginantiems vaikus, asmenims ar šeimoms, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliems (arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų) ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie yra nedirbantys ir negaunantys darbo pajamų, ir kitais atvejais. Minėtam terminui pasibaigus, nuomininkas turi teisę kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl Savivaldybės būsto nuomos rinkos kainomis termino pratęsimo. Nuomininkui įgijus teisę privatizuoti Savivaldybės būstą, sutartis nebetęsiama. Tokios teisės aktų nuostatos, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, patvirtina, jog asmuo, kurio pajamos 25 proc. viršijo Įstatyme nustatytą dydį, iš esmės netenka teisės į socialinį būstą, tačiau yra galima sudaryti savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tačiau aptariamos nuostatos neįtvirtina jokio konkretaus pajamų dydžio, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties galiojimo ir sprendimo nebetęsti nuomos sutarties priėmimo.
28. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog savivaldybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis ir socialinio teisingumo principais, dėl ko savivaldybės, nustatydamos konkrečias tokios paramos sąlygas turi teisę nustatyti atitinkamas asmenų metinių pajamų dydžio ribas, leidžiančias atitinkamai kreiptis dėl socialinio būsto ar savivaldybės būsto nuomos. Šiuo konkrečiu atveju pirmiau aptartas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto aprašo nuostatos (23.3 punktas), priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, neįtvirtina jokio konkretaus metinių pajamų dydžio, dėl kurio jau sudaryta savivaldybės būsto nuomos, o ne socialinio būsto sutartis, nebegali būti tęsiama, t. y. aptariamoje teisės normoje įtvirtinta, kad savivaldybės būstas Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti nuomojamas ir tuo atveju, kai asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą metinį pajamų ir turto dydį. Taigi ši teisės norma numato tik žemutinę ribą, nuo kurios asmuo netenka teisės į socialinį būstą, tačiau įgyja teisę į savivaldybės būsto nuomą. Tačiau jokia aukštutinė pajamų dydžio riba nėra numatyta.
29. Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovei, sudarant savivaldybės būsto nuomos sutartį, nebuvo aišku, nuo kokios konkrečiai metinių pajamų ribos būsto nuomos sutartis nebebus pratęsiama, nors aptartame 23.3 punkte konkrečiai įvardinta, jog pasibaigus 2 metų nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi teisę kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl Savivaldybės būsto nuomos rinkos kainomis termino pratęsimo, kas patvirtina, jog savivaldybės būsto nuomos terminas gali būti tęsiamas ir po 2 metų.
30. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog ieškovei ir jos sutuoktiniui yra nustatytas pakankamai didelis nedarbingumo lygis (asmenys yra neįgalūs), taip pat kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog lokaliniais teisės aktais yra nustatyti aiškūs ir konkretūs savivaldybės būsto nuomos kriterijai dalyje dėl asmens metinių pajamų ribų, o taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog 2022 m. turto deklaracijos duomenys rodo, kad ieškovės šeimos pajamos buvo mažesnės, nei 9 000 Eur, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė nepagrįstai atsisakė taikyti savivaldybės būsto nuomos termino pratęsimą, juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi sudarytos sutarties sąlygas.
31. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad ieškovė nesikreipė dėl būsto privatizavimo. Šiuo atveju pirmiau aptartų teisės aktų nuostatos, ieškovei siųstų raštų turinys, o taip pat Aprašo 23.3 punkto nuostatos, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad teisės į būsto privatizavimą tvarka ir procesas buvo aiškus ir suprantamas ieškovei, ji buvo suprantamai supažindinta su priimtu sprendimu (jei toks buvo priimtas) dėl teisės į būsto privatizavimą nustatymą, būsto privatizavimo teisė aiškiai apibrėžta konkrečia metinių pajamų suma.
32. Pastebėtina, jog atsakovės ieškovei adresuotame 2022 m. spalio 19 d. rašte „Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties“ yra nurodoma, kad reikalaujama išsikraustyti iš savivaldybės buto, kadangi 2022 m. balandžio 12 d. ieškovės pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodytos šeimos pajamos viršijo 11 760 Eur. Taigi esminis būsto nuomos sutarties nepratęsimo argumentas buvo ieškovės gautos pajamos, viršijusios 11 760 Eur. Tačiau nei aptariamame rašte, nei 2022 m. liepos 21 d. rašte nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokia metinių pajamų riba lemia teisės į būsto privatizavimą įgijimą. Taigi šiuo konkrečiu atveju atsakovė ieškovei nepateikė aiškios informacijos, kokia apimtimi jos gautos metinės pajamos sudarė sąlygas teisės į būsto privatizaciją įgijimui.
33. Kartu reikšminga ir tai, jog atsakovės 2022 m. liepos 21 d. rašte nurodoma, kad ieškovė įgijo teisę privatizuoti nuomojamą savivaldybės būstą vadovaujantis PBĮIĮ 5 skyriaus 25 straipsnio 2 dalies 5 papunkčiu, t. y. už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Šiuo atveju aptariamo PBĮIĮ 25 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo spręsti, kad nuomojamo savivaldybės būsto privatizavimo klausimas yra susietas su konkrečiu metinių pajamų dydžiu bei imperatyviai įtvirtintas kaip privalomas reikalavimas, o ne dispozityvus pasirinkimas. Negana to, aptariamoje ir pačios atsakovės nurodytoje teisės normoje konkrečiai įtvirtintas 5 metų terminas nuo būsto, nuomojamo ne kaip socialinis būstas, nuomos sutarties sudarymo dienos.
34. Kartu pažymėtina ir tai, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovę apie savivaldybės būsto nuomos sutarties pabaigą ir teisę privatizuoti būstą informavo 2022 m. liepos 21 d., neanalizavo ir nevertino aplinkybių nei dėl būsto privatizavimo teisės įgijimo momento ir sąlygų, nei dėl ieškovės realių galimybių įgyvendinti teisę į būsto privatizavimą. Papildomai pastebėtina ir tai, jog pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis ieškovės materialinė padėtis buvo vėl pablogėjusi (už 2022 metus ieškovės deklaruotos pajamos buvo 8 571 Eur), kas papildomai sustiprina vertinimą, jog teisės į būsto privatizavimą klausimas turėjo būti analizuojamas ir nagrinėjamas iš esmės, taip pat įvertinant ir įstatyme įtvirtintą 5 metų terminą bei teisės normos dispozityvų pobūdį.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias būsto nuomos sutarties pratęsimą bei nuomininko pirmumo teisę, nepagrįstai neatsižvelgė į nepakankamą atsakovės lokalinių teisės aktų aiškumą bei nepagrįstai šioje situacijoje netaikė CK 6.607 straipsnio nuostatų (CPK 330 straipsnis). Dėl to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys yra tenkinamas ir šalių sudaryta 2020 m. rugsėjo 3 d. savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas savivaldybei priklausantis vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), pratęsiama vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis.
36. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų ieškovės argumentų bei reikalavimų nepasisako, kadangi jie teisingam bylos išnagrinėjimui esminės reikšmės neturi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad K. M.-K. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sudaryta 2020 m. rugsėjo 3 d. savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. M.-K. buvo išnuomotas savivaldybei priklausantis vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pratęsta vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis.