Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-377-231/2016 kuriuo nusprendė ieškovo J. S., ieškinį atsakovui R. A., tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo R. A. 7254,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, mokėtinas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 163 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. S. naudai.

Atsakovas pažymėjo, kad sprendime už akių teismas nurodo, kad ieškovas pateiktame ieškinyje paaiškino, kad 2009 m. balandžio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas atidalyti ir parduoti ieškovui už 53000 Lt žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Sprendime taip pat nurodoma, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir neatidalijo Žemės sklypo ir be to, atsakovas suklaidino ieškovą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kadangi atsakovui Sutarties sudarymo metu nuosavybės teisė į Žemės sklypą nepriklausė.

Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis nurodo, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. CK 6.193 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad šalių santykius sudarant sutartį sąlygiškai galima išskirti į dvi dalis – iki sutarties ir po sutarties sudarymo. Ikisutartinė stadija apima tiek derybas, tiek preliminariąją sutartį. Derybų metu šalys dar tik derasi dėl būsimos sutarties sąlygų; šalių nesaisto sutartinė prievolė, o jų elgesiui taikomi reikalavimai grindžiami bendros pareigos elgtis sąžiningai maksima. Šalių santykius šioje stadijoje reglamentuoja tiek bendrosios teisės normos (pvz., CK 6.163 ir 6.164 straipsniai), tiek atskiroms sutarčių rūšims taikomos specialiosios normos (pvz., CK 6.353 straipsnis ir kt.).

Atsakovas pažymėjo, kad nors atsakovas sutarties sudarymo metu t.y. 2009 m. balandžio 20 d., neturėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypą, tačiau atsakovas turėjo teisę perleisti nuosavybės teisę į Žemės sklypą ieškovui, kadangi veikė Žemės sklypo savininko, įgaliotojo A. Ą. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – įgaliotojo), vardu. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui buvo pateiktas atsakovo 2005 m. liepos 5 d. įgaliojimas, patvirtinantis atsakovo teisę pasirašyti ir sudaryti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei vėliau sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, perleidžiant ieškovui nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad faktas apie atsakovo teisėtą veikimą, notariškai patvirtintų įgaliojimų pagrindu pagal Žemės sklypo savininko valia, buvo žinomas. Be to, vien tai, kad šalių sudarytoje preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju dėl teisinio neišprusimo vietoje įgaliotojo A. Ą. A. buvo nurodytas atsakovas, dar nereiškia, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir neteisėtai, o preliminari pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti laikoma negaliojančia. Atsakovas pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek įgaliotinis aiškiai išreiškė savo ketinimų ir niekada nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su ieškovu, todėl vertinant tikruosius šalių ketinimus, preliminari pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta ir galiojanti.

Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad atsakovas ar Žemės sklypo savininkas savo veiksmais būtų išreiškę norą nutraukti preliminarią Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ar būtų atsisakę Žemės sklypą parduoti ieškovui, todėl darytina išvada, kad atsakovas ne tik veikė teisėtai, bet taip pat buvo sąžiningas ieškovo atžvilgiu ir siekė su ieškovu ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Nors atsakovas Sutarties sudarymo momentu ir neturėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypą, tačiau veikė sąžiningai pagal notariškai patvirtintą Įgaliojimą parduodi Žemės sklypą ir vedamas realių ir teisėtų ketinimų siekė sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ar įgaliotojas niekada nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas, todėl privalo būti peržiūrėtas ir panaikintas.

Atsakovas nurodė, kad sprendime už akių teigiama, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas niekada negavo jokių procesinių dokumentų, todėl nedalyvavo civilinės bylos Nr. e2-377-231/2016 posėdyje, ko pasėkoje, šioje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių.

Atsakovas nurodė, kad LR CPK 288 straipsnio 4 dalis įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas teismui pateikė savininko A. Ą. A. įgaliojimus, kurių pagrindu veikdamas, atsakovas teisėtai sudarė preliminarią Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu. Be to, kaip matyti iš preliminarios sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus žemės sklypo atidalinimo termino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas nebūtų įvykdęs preliminarioje sutartyje numatytos pareigos. Atsakovas pažymėjo, kad, žemės sklypo savininkas ir jo įgaliotas atsakovas niekuomet nevengė sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir šiai dienai siekia, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje atsakovu yra traukiamas įgaliotinis R. A., tačiau atsakovas, kaip įgaliotinis veikė ir atstovavo A. Ą. A. t.y. teisėto Žemės sklypo savininko interesus, todėl atsakovo nuomone akivaizdu, kad savininkas yra tiesiogiai suinteresuotas civilinės bylos baigtimi ir privalo būti traukiamas dalyvauti šioje civilinėje byloje Taip pat atsakovas pažymėjo, kad neabejotinai šis teismo sprendimas už akių turės įtakos žemės sklypo savininkui A. Ą. A., todėl pastarasis privalėjo dalyvauti šioje byloje.

Ieškovas J. S. pateiktu atsiliepimu į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovo reikalavimas panaikinti 2016-01-29 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-377-231/2016 yra visiškai nepagrįstas.

Ieškovas pažymėjo, kad kaip vieną iš argumentų, kodėl turėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas, atsakovas nurodo tai, jog jis niekada negavo jokių procesinių dokumentų, todėl nedalyvavo teismo posėdyje. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog teismas siuntė dokumentus atsakovui ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir paties atsakovo pareiškime nurodytu jo adresu, tačiau jie grįžo su žyma, kad atsakovas dokumentų neatsiėmė. Taip pat neįteikti grįžo ir atsakovo individualiai įmonei „AR" siųsti dokumentai, todėl teismas pagrįstai įteikė dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, taigi dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Priežasčių, kodėl atsakovas nepriėmė jam siunčiamų dokumentų, pareiškime nenurodyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismo dokumentų atsakovas negavo dėl svarbių priežasčių. Būtent atsakovas elgėsi neatsakingai nepriimdamas teismo jam siunčiamų dokumentų, todėl bylos nagrinėjimas neturėtų būti atnaujinamas.

Taip pat ieškovas nurodė, kad negalima sutikti su atsakovu, kad jo „pateikti Įrodymai neabejotinai įrodo, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas bei daro įtaką priimtam sprendimui už akių." Nors atsakovas teigia, kad „preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui buvo pateiktas 2005-07-05 įgaliojimas, patvirtinantis atsakovo teisę pasirašyti ir sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei vėliau sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį", tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad iš preliminariosios sutarties spręsti, jog žemės sklypas atsakovui nepriklauso ir jis veikia tik kaip įgaliotinis, nebuvo jokio pagrindo. Nors atsakovas ir nurodo, jog žemės sklypo savininkas niekada neprieštaravo preliminariosios sutarties sudarymui, tačiau iš atsakovo pateiktų dokumentų iš viso nėra aišku ar žemės sklypo savininkas žinojo/žino apie sudarytą preliminariąją sutartį, taip pat nuo preliminarios sutarties sudarymo 2009 m. iki šiol nei įgaliotinis, nei žemės sklypo savininkas nėra įvykdęs įsipareigojimų, kad būtų galima įgyvendinti preliminariąją sutartį ir sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad dėl to, jog šalys preliminarioje sutartyje nebuvo susitarusios dėl konkretaus žemės sklypo atidalijimo termino, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nėra įvykdęs preliminariojoje sutartyje numatytos pareigos. Tai, kad sutartyje nėra nurodytas terminas iki kada turi būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nereiškia, kad atsakovas veiksmus, kurie būtini norint sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, gali vilkinti kiek pats nori. CK 6.165 str. 3 d. aiškiai įtvirtinta, kad tuo atveju, kai preliminariojoje sutartyje nenumatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Nuo preliminariosios sutarties sudarymo jau yra praėję beveik 7 metai, taigi terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra senai pasibaigęs. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CPK 6.165 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, jog terminas preliminariai sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, nei per šį terminą, nei vėliau, atsakovas neatliko veiksmų, kurie yra būtini norint sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui kyla pareiga grąžinti jam preliminariosios sutarties pagrindu sumokėtus pinigus. Taigi ta aplinkybė, jog atsakovas turėjo notarinį įgaliojimą ir, jo teigimu, siekia, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta, neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teigė, kad nėra CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų sąlygų, kurioms esant sprendimas už akių gali būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas.