- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- TS-120-1155/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Nuteistasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2832 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. M.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 7 d., 1/3 bausmės dalis atlikta 2023 m. lapkričio 7 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. lapkričio 6 d. – 1 metai 8 mėnesiai 1 diena.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. RV-25-2832 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. M.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti V. M. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis; numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. gegužės mėn.
Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, kad nuteistasis netinkamus savęs realizavimo būdus rinkosi jau paauglystėje, elgesio sunkumai vaikystėje liudija delinkventiniam elgesiui būdingas charakteristikas. V. M. už pirmus nusikaltimus buvo baudžiamas laisvės atėmimo bausmėmis, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis įvykdydavo naujus nusikaltimus. Jo kriminalinę patirtį sudaro 8 teistumai, kuriuose dominuoja tiek turtiniai, tiek smurtiniai nusikaltimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendyje V. M. įvardijamas kaip recidyvistas. Pažymėta, kad dauguma nusikalstamų veikų nuteistasis įvykdydavo bendrininkų grupėse, kuriose dalyvaudavo jam artimi žmonės – sesuo, svainis.
Žemesnės instancijos teismas
Praeityje V. M. stokojo gebėjimų realizuoti save darbinėje veikloje, turi menką oficialaus darbo laisvėje patirtį. Būdamas įkalinimo įstaigose, išreiškė norą dirbti ir šiuo metu dirba, tokiu būdu kaupia darbinę patirtį. V. M. nestruktūruotoje aplinkoje stokoja darbinės patirties stabilumo ir nuoseklumo. Iki suėmimo dažniausiai nedirbo, o materialinės gerovės siekdavo nusikalstamais būdais. Šiuo metu formaliai patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Prosocialaus užimtumo užtikrinimas galėtų padėti nuteistajam lengviau integruotis visuomenėje bei mažintų pakartotino nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistajam būdingas psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos. Nuteistojo teigimu, laisvėje vartojo fentanilį, taip pat yra vartojęs heroiną. Pasak nuteistojo, jo narkotikų vartojimo stažas apimtų 3-4 metų laikotarpį. Dabartinio pokalbio metu teigia, kad galėtų susilaikyti nuo narkotikų vartojimo, nes žino jų vartojimo pasekmes. Paminėjo, kad būdamas laisvėje gydėsi nuo narkomanijos, praėjo žingsnių programą. Būdamas kalėjime taip pat dalyvavo tikslinėse narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat 2–3 kartus per dieną vartojo narkotines medžiagas. Dabartiniu metu, pasak nuteistojo, dalyvauja anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupių veikloje. Pakartotinių narkotikų vartojimo atvejų bausmės atlikimo vietoje fiksuota nebuvo. Nuteistajam sistemingai lankant NA susirinkimus, dalyvaujant dvylikos žingsnių programoje, pakartotinio nusikalstamumo rizika ateityje gali būti valdoma, tačiau tam reikalingi tęstiniai ir tikslingi nuteistojo veiksmai.
Matyti, kad ankstesnis nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu yra sietinas su įvykdytais nusikaltimais (kito žmogaus nužudymas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio). Siekiant nusikalstamo elgesio rizikos valdymo teigiamų prielaidų, svarbiu aspektu išlieka vartojimo įpročių prevencija, skatinant formuoti teigiamas nuostatas blaivybei, didinant nuteistojo sąmoningumą, formuojant kritiškas nuostatas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atžvilgiu.
Nuteistasis tam tikru lygiu geba analizuoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, stokoja savęs pažinimo įgūdžių. Orientuodamas dabartinį požiūrį į save, vengia įvardinti asmenybės ypatumus, kurie yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis save apibūdina kaip ramų bei tylų asmenį, todėl pats sunkiai geba paaiškinti savo smurtinius poelgius.
Teisės pažeidėjo smurtiniai ir turtiniai nusikaltimai, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka yra tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu nuteistasis nurodo, kad yra pakankamai pasitikintis savo jėgomis, galintis išspręsti įvairius sunkumus. Nuteistasis geba įvardinti kai kurias savo problemines sritis – priklausomybė narkotikams, jį supusi aplinka, finansinis nepriteklius. Yra stebima nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. V. M. įsitikinimu, jis jau yra tam tikru lygiu pakoregavęs savo elgesį bei mąstymą, pavyzdžiui, atsisakęs ankstesnių ryšių su linkusiais nusikalsti asmenimis, dabartinė orientacija į šeimą ir darbą (ankstesni prioritetai buvo nukreipti į save ir savęs realizavimą draugų kompanijoje), poreikis tęsti reabilitaciją nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms ir pan. Esant išoriniam pastiprinimui, nuteistasis geba tam tikru lygiu priimti kitą požiūrį, įsijausti į kitų asmenų poziciją, socialines situacijas vertinti ne tik iš savo perspektyvos. Jo mąstymas išskirtiniu kategoriškumu nepasižymi, tačiau mąstymo ir elgesio sritis šiuo metu reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo.
2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti V. M. lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Turimais duomenimis, V. M. tęsia darbinę veiklą dirbdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą. Taip pat nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Nuo (duomenys neskelbtini) dalyvauja švietėjiškoje programoje (duomenys neskelbtini), t. y. diskusijų cikle (duomenys neskelbtini). Paminėjo, kad užsirašė konsultacijai pas įstaigos psichologą, nori išsigryninti ir spręsti turimas problemas, dalyvauti intervencinėse priemonėse.
V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Šiuo metu stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, susijusios su darbinės patirties įgijimu, darbo, mokymosi, lėšų tvarkymo sričių atžvilgiu, tačiau kitos kriminogeninės sritys išlieka nepakitusios (asmens b. I d. 113–114 l.).
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodyta, kad Komisijai buvo pateikta neteisinga medžiaga, kas ir nulėmė jos klaidingą ir neteisingą sprendimą. Nutarime klaidingai nurodyta, kad bausmės atlikimo metu jis 2–3 kartus per dieną vartojo narkotines medžiagas. Tokio fakto nebuvo, bausmės atlikimo metu jis yra charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas, padarė pažangą. Taip pat Nutarime nurodyta, kad jis nepadarė reikšmingos pažangos, tačiau tai yra neteisingas faktas, tą patvirtina kiti dokumentai. 2024 m. spalio 23 d. buvo padarytas pakartotinis jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta, kad rizika sumažėjo 17 balų. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kaip yra ruošiami dokumentai lygtiniam paleidimui, nes byloje surinkti dokumentai ir diplomai liudija kitokį faktą. Per visą bausmės vykdymą jis nebuvo baustas administracine tvarka. Jis yra dirbantis, skatintas, baigė (duomenys neskelbtini), įgijo vidurinį išsilavinimą. Taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonės, viktorinose, sporto varžybose, mokymuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dalyvauja programoje (duomenys neskelbtini), lanko intervencines priemones. Turi šeimą ir mažą vaiką. Taip pat yra pilnai atsisakęs alkoholio, tą patvirtina jo blaivybės diplomas. Be to, jis yra praėjęs dvylikos žingsnių AN programą. Visi šie faktai rodo tai, kad įstaigos pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis, savo veiksmais daro įtaką Komisijos sprendimams. Prašo peržiūrėti jo bylos medžiagą, priimti teisingą sprendimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą (b. l. 1).
Nuteistasis turi formaliai patvirtintą gyvenamąją vietą. Turi sugyventinę ir sūnų. Tačiau anksčiau V. M. savo buvusioje gyvenamojoje vietoje nužudė kitą žmogų, dabartinėje jo nurodomoje gyvenamojoje vietoje smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją išplatinti. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. grįžtų gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą, ji nevertintina kaip apsauginis veiksnys nuo galimų naujų nusikaltimų.
Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios buvo baigęs (duomenys neskelbtini) klases, po to išėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kooperatyve, po to (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį nutraukė, nes teko atlikti laisvės atėmimo bausmę. Sodros duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. M. dirbo (duomenys neskelbtini), nuteistojo teigimu, darbo santykiai nutrūko bankrutavus bendrovei; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), iš darbo išėjo dėl patirto (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad negalėjo dirbti dėl prastos sveikatos, tačiau neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini) statybose, padėdavo kaimynui skaldyti malkas ir pan.
Bausmės vykdymo metu išreiškė norą dirbti, nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas dirbti (duomenys neskelbtini). Ankstesnės bausmės atlikimo metu (2005–2014 m.) dirbo (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, turi įgijęs (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. 2024 m. (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą. Bausmės vykdymo metu pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju jis būtų priimtas dirbti (duomenys neskelbtini).
Nuteistojo teigimu, pirmąsias vagystes vykdė dėl draugų įtakos, o ne finansų stygiaus. Bedarbystės laikotarpiais registravosi darbo biržoje ir gyveno iš pašalpų, gaudavo pajamas iš atsitiktinių darbų. Pinigus išleisdavo maistui, šeimai, narkotikams. Dabartinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarė todėl, kad jo sesuo buvo priklausoma nuo narkotikų, tad jis jai davė jų neatlygintinai, nesiekdamas pasipelnyti, norėdamas padėti. Tačiau teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. M. sesuo parodė, jog nuteistasis gaudavo pinigų už parduotus narkotikus. Nuteistasis neigia finansinius sunkumus, nes jo sugyventinė dirba, gauna atlyginimą, kurio jiems užtenka. Jo sugyventinė kiekvieną mėnesį jam siunčia pinigų. 2024 m. spalio 21 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymos duomenimis, V. M. pagal vykdomąjį dokumentą yra skolingas 2 738,59 Eur. Iš darbinės išmokos išskaičiuota 501,30 Eur. Nuteistasis nurodo, kad jis dirba ir dirbs po paleidimo, turimą skolą tikrai padengs.
V. M. turi sugyventinę ir sūnų. Tačiau anksčiau jis yra teistas už tai, kad būdamas neblaivus nežymiai sutrikdė savo sugyventinės sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą, būdamas su dabartine sugyventine ir turėdamas sūnų tris kartus nusikalto. Be to, ankstesnius nusikaltimus vykdė su savo šeimos nariais – svainiu, seserimi. Taigi, šeima neveikė kaip apsauginis veiksnys nuo nusikaltimų vykdymo.
Nuteistojo teigimu, dėl dabartinio nusikaltimo daugiausia kaltas pats, nes viena iš priežasčių buvo priklausomybė narkotikams, taip pat noras padėti sesei, kad ji pasigerintų sveikatą. Šiuo metu nuteistasis teigia, kad kritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo veiksmų pasekmes, kaltina praeities lengvabūdiškumą, neatsakingumą, per didelį pasitikėjimą draugais ir savo jėgomis. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nepaisant deklaruojamo supratingumo, nuteistasis pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas nepaisydamas savo elgesio pasekmių.
Šalies argumentai
V. M. nurodė, kad dažniausiai vartodavo fentanilį, seniau yra vartojęs heroiną. Laisvėje paskutinį kartą vartojo fentanilį prieš 1,5 metų. Savo didesnę pinigų dalį išleisdavo pirkdamas narkotikus. Jo vartojimo stažas apima 3–4 metų laikotarpį. Teigia, kad galėtų susilaikyti nuo narkotikų vartojimo, nes žino to pasekmes. Būdamas laisvėje gydėsi nuo narkomanijos, praeidinėjo žingsnių programą, kalėjime taip pat dalyvavo tikslinėse narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonėse. Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 24 d. vartojo benzodiaziapiną ir tetrahidrokanabinolį. Būdamas Marijampolės pataisos namuose (duomenys neskelbtini) be gydytojo paskyrimo vartojo metadoną. Nuteistojo teigimu, jis vartojo narkotines medžiagas kelis kartus per dieną, būdavo ir du, ir trys kartai. Narkotikus vartojo intraveniniu būdu. Dabartinę bausmę atlieka už disponavimą prichotropinėmis medžiagomis. Dabar, V. M. teigimu, jis dalyvauja anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupių veikloje. Pakartotinių narkotikų vartojimo atvejų bausmės atlikimo vietoje nefiksuota.
Kalbant apie alkoholio vartojimą, V. M. neneigė, kad tai jam sukėlė daug rūpesčių ir neigiamų pasekmių. 2005 m. lapkričio 4 d. jis buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nužudymą esant neblaiviam, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. sausio 10 d. nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei, nes būdamas neblaivus tyčia tris kartus trenkė sugyventinei į veidą. Nuteistojo teigimu, po pastarojo įvykio jis negėrė, gydėsi (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus. Tvirtina, kad alkoholio nevartoja nuo 2018 m. Bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atvejų nefiksuota.
2023 m. sausio 11 d. buvo kviestas psichologės pirminiam pokalbiui. Tuo metu psichologė įžvelgė, kad V. M. suicidinio elgesio riziką didino psichoaktyvių medžiagų vartojimas, patiriama abstinencija, jaučiamas nerimas, išsakyti suicidiniai ketinimai. Dėl aukštos suicidinio elgesio rizikos rekomenduota jį įtraukti į priklausančių didelės rizikos savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą. Nuteistojo bandymų save žaloti ar nusižudyti nefiksuota. 2022 m. gruodžio 24 d. V. M. buvo apsinuodijęs kanapėmis, kas rodo, jog minėtas psichoaktyvių medžiagų vartojimo veiksnys yra aktualus. Dabar nuteistasis autoagresijos mintis neigia. Nuteistasis pažymi, kad jo dabartinė savijauta yra geresnė, nei buvo iki patekimo į pataisos įstaigą, nes jautė abstinenciją.
Nuteistasis tam tikru lygiu geba analizuoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, visgi stokoja savęs pažinimo įgūdžių, orientuodamasis į dabartinį požiūrį į save, vengiant įvardinti tuos asmenybės ypatumus, kurie yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Pats nuteistasis sunkiai sugeba paaiškinti savo smurtinius poelgius. Duomenų, kad praeityje jis būtų susidūręs su išskirtinėmis emocinės gerovės problemomis ar turėjęs psichiatrinio gydymosi istoriją, gauta nebuvo.
Nuteistasis neigiamai vertina savo nusikaltimą, nes dėl jo pasekmių negali būti su šeima. Ateityje planuoja užauginti ir išmokslinti sūnų, dirbti. Nurodo, kad yra pakankamai pasitikintis savo jėgomis ir galintis išspręsti įvairius sunkumus. Nuteistasis geba išvardinti savo problemines sritis – priklausomybė narkotikams, jį supusi aplinka, finansinis nepriteklius. Yra stebima nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Jo įsitikinimu, jis yra tam tikru lygiu pakoregavęs savo elgesį ir mąstymą, pavyzdžiui, atsisakęs ankstesnių ryšių su linkusiais nusikalsti asmenimis, dabar orientuojasi į darbą ir šeimą.
Bausmės atlikimo metu V. M. nuo (duomenys neskelbtini) dirba, (duomenys neskelbtini) dalyvavo 2 val. trukmės mokymuose (duomenys neskelbtini) ir 2 val. trukmės mokymuose (duomenys neskelbtini), 2024 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo (duomenys neskelbtini) dalyvauja švietėjiškoje programoje (duomenys neskelbtini) (diskusijų ciklas), pasak nuteistojo – dalyvauja anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupių veikloje, taip pat dalyvauja viktorinose, sporto varžybose, koncertuose ir kt. pozityvaus užimtumo priemonėse. 2024 m. sausio 24 d. buvo paskatintas už stropų ir nepriekaištingą darbą. Drausmine tvarka nebaustas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2023 m. sausio 12 d. baustas už rūkymą neleistinoje vietoje, paskirta bauda sumokėta.
2023 m. lapkričio 20 d., 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. spalio 23 d. vertinimo metu nustatyta aukšta nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu nustatyti pozityvūs pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse, nes nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, išsprendė bedarbystės problemą po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo metu išlieka blaivus, užsitikrina asmeninę finansinę gerovę, iš jo atlyginimo daromos išskaitos finansinio įsipareigojimo padengimui. Vertinimo metu stebimas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas.
Nustatyti V. M. nusikalstamo elgesio kriminogeniniai veiksniai: 1) statiniai – kriminalinėje istorijoje yra teistumas už nusikalstamas veikas įsibraunant; didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas teisme, būdamas vyresnis nei 18 metų, skaičiaus registravimas (6); laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą; didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme 21 m. ir vyresnio amžiaus, skaičiaus registravimas (3); būdingas turtinių nusikaltimų modelis; 2) dinaminiai – darbinės patirties stygius; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo būdo ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus gyvenimo būdo raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos įtakos; narkotinių medžiagų vartojimo patirtis; nusikalstamas elgesys, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu; smurtinis nusikaltimas apsvaigus nuo alkoholio; impulsyvumas; agresyvumas; problemų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; nepakankamas taikomų poveikio priemonių priėmimas; 3) apsauginiai – palaiko artimus ryšius su šeimos nariais; deklaruoja asmeninę poziciją, jog ateityje nenusikals, deklaruoja socialiai priimtinus ateities tikslus (asmens b. I d. 107–112 l.).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
V. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 23 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-2681 nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu V. M. neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme. Nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos priemones, t. y. mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, programose ir kt., dirba, gauna iš to pajamas, iš kurių yra išskaitomos lėšos jo skolos padengimui. Taip pat V. M. palaiko santykius savo sugyventine, nurodo galimą gyvenamą vietą ir turi formaliai patvirtintą darbovietę lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju.
Tačiau kartu nustatyta, kad V. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas platinti, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, įvykdytus esant neblaiviam, taip pat turtinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra itin svarbu įsitikinti, kad nuteistasis įdėjo pakankamai pastangų, nukreiptų į jo smurtinio elgesio korekciją, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją ir gebėjimo užsidirbti pinigus teisėtais būdais ugdymą.
Socialinio tyrimo išvadoje ar nuteistojo asmens byloje nėra duomenų apie nuteistojo veiksmus, nukreiptus į jo korekciją smurtinio elgesio srityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis anksčiau nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo padarytos dalyvaujant bendrininkų grupėje. Paties V. M. teigimu, jis per daug pasitikėjo savo draugais, taigi, buvo lengvai įtakojamas jį supančios aplinkos. Tuo tarpu savo smurtinius poelgius jam yra sunku paaiškinti. Byloje yra užsimenama apie tai, kad nuteistasis užsirašė konsultacijoms pas psichologą, siekdamas išgryninti ir spręsti turimas problemas. Ši aplinkybė vienareikšmiškai yra vertinama teigiamai, kartu pastebint, kad kol kas byloje nėra informacijos apie tokių konsultacijų eigą ir rezultatus.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad V. M. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, padarytas esant neblaiviam, paskutinė nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistojo teigimu, iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios jis 3–4 metus vartojo psichotropines medžiagas, laisvėje gydėsi priklausomybę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, nuo 2018 m. nevartoja alkoholio, bausmės vykdymo metu narkotikų nevartoja. Bausmės vykdymo metu alkoholio vartojimo faktų nefiksuota, tačiau 2022 m. gruodžio 24 d. užfiksuotas narkotinių medžiagų vartojimo atvejis. Atlikdamas jam paskirą bausmę V. M. dalyvauja anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės veikloje. Įvertinus tai, kad nuteistasis serga priklausomybe nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, manytina, jog yra būtinas šios ligos gydymas, tęstiniai nuteistojo veiksmai ir rezultatai, siekiant akivaizdaus pakartotinio psichoaktyvių medžiagų vartojimo įtakoto nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo oficialaus darbo patirtis laisvėje yra ribota, jo anksčiau ir dabar įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su materialinės gerovės siekimu neteisėtais būdais. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo (duomenys neskelbtini) dirba, yra skatintas už stropų ir nepriekaištingą darbą. Be to, iš jo darbo užmokesčio yra išskaitomos lėšos turimos skolos padengimui. Teismo vertinimu, siekiant suformuoti nuteistojo tvirtas teigiamas nuostatas darbo laisvėje srityje, šiuo metu yra būtina tęstinė jo darbo patirtis vienoje darbovietėje, stabilios pajamos, užtikrintas ir nuolatinis turimos skolos dengimas.
Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nuteistasis pradėjo teigiamą savo elgesio korekciją, daro pažangą mažindamas pakartotino nusikalstamo elgesio riziką (kuri šiuo metu vis dar yra aukšta), tačiau šiuo metu yra būtini tęstiniai nuteistojo veiksmai mažinant jo dinaminių kriminogeninio elgesio veiksnių skaičių, siekiant jo daromą pažangą pripažinti akivaizdžia. Kaip minėta, nuteistojo asmens byloje nėra pakankamai duomenų apie jo pažangą smurtinio elgesio ir kitų asmenų neigiamos įtakos korekcijos srityse; jo priklausomybės nuo psichiką veikiančių (alkoholio, psichotropinių ir narkotinių) medžiagų gydymą; darbo patirties tęstinumą; konsultacijų su psichologu eigą ir rezultatus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.
Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2832 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. M.“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.