- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-426-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00739-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- B. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-426-544/2021
teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00739-2020-6
2021 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-598-649/2021 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. G., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. B. prašė nustatyti, kad atsakovas A. P. nėra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame P. P. tėvu įrašytas A. P..
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį su atsakovu sudarė santuoką, tačiau jau 2018 m. balandžio mėnesį susipyko ir nutraukė santykius. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P., kurio tėvu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija (kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis), (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijimo įraše nurodytas A. P..
3. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas negali būti jos sūnaus tėvu, nes su atsakovu tą mėnesį, kai pastojo, intymių santykių neturėjo. Atsakovas jos sūnaus nėra matęs, socialiniai ryšiai tarp vaiko ir atsakovo nėra susiformavę. Tikrasis P. P. tėvas yra T. G., kuris nuo pat sūnaus gimimo tėvystę pripažįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2021 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad A. P. nėra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas bei panaikino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame P. P. tėvu įrašytas A. P.. Priteisė iš A. P. valstybės naudai 135 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos B. B., išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad byloje nustatytas pakankamas pagrindas tėvystės nuginčijimui, kadangi šalys pripažino aplinkybes, jog atsakovas negali būti P. P. tėvu, nes ieškovė su atsakovu po santuokos sudarymo nuo 2018 m. sausio mėnesio neturėjo intymių santykių, atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ieškovė jo nelankė, o trečiasis asmuo T. G. posėdyje pripažino, kad jis yra vaiko tėvas.
6. Nurodė, kad ieškovei teikiama 100 procentų nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nors ieškinys tenkinamas pilnai, iš atsakovo valstybei žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, tačiau nemokamos teisinės pagalbos išlaidos (visas išlaidų dydis 270 Eur) priteisiamos iš dalies – 50 procentų. Teismas įvertino tai, kad atsakovas santuokos sudarymo metu ir iki (duomenys neskelbtini) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, šalys santykių nepalaikė, todėl, teismo nuomone, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas būtų neteisinga, nes ne atsakovas atsakingas už situaciją, jog ieškovė, būdama santuokoje, susilaukė vaiko ne nuo sutuoktinio, o nuo kito vyro.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteista valstybės naudai 135 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
8. Nurodo, kad ieškovė savo sūnui atsakovo pavardę davė be jo žinios ir pritarimo, o vėliau pati kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą jau prašydama pakeisti jos sūnaus pavardę. Šiuo atveju atsakovas yra nukentėjusysis, todėl iš jo negali būti reikalaujama atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, iš atsakovo valstybei buvo priteista dalis ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną normą, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patekintai ieškinio daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Formuodamas teismų praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, kasacinis teismas pabrėžia būtinumą vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ne tik vertinant materialiuosius teisinius santykius, bet ir taikant CPK 96 straipsnio nuostatas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-1415-12297 ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Iš ieškinio, jį pagrindžiančių dokumentų, atsiliepimo į ieškinį motyvų ir trečiojo asmens pripažinimo matyti, kad atsakomybė dėl proceso tenka ieškovei, kuri dar 2018 m. balandžio mėnesį visiškai nutraukė santykius su atsakovu ir (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko nuo trečiojo asmens. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti, kadangi apeliantas vaiko tėvu jo gimimo įraše buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnis). Todėl sutiktina su apeliantu, kad dėl bylos pradėjimo nėra jo kaltės. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė ir savo procesines pareigas, taigi, tokiu atveju nėra teisinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš įstatymų nepažeidusios proceso šalies.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neįvertino bylos specifikos ir tinkamai nepritaikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei nustatančios CPK 96 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos, dėl ko priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, kuris nėra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista valstybės naudai 135 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą, t. y. sumokėti 20 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus, kad jis sumokėtas. Atsakovas sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Kadangi teismo sprendimas skundžiamas tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, konstatuotina, jog apeliacinis skundas paduotas tik dėl jo dalies, kuria išspręsti procesinio pobūdžio klausimai. CPK normos nenumato, kad paduodant ieškinį būtų apmokestinami ne tik materialinio, bet ir procesinio pobūdžio reikalavimai. Todėl ir paduodant apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, žyminis mokestis neturėjo būti mokamas (CPK 80 straipsnio 2, 3 dalys, 321 straipsnio 3 dalis). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Todėl ir tuo atveju, kai žyminis mokestis yra sumokėtas, nors jo mokėti nereikėjo, apeliantui grąžinamas jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria priteista iš atsakovo A. P. valstybės naudai 135 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei B. B., išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal AB Lietuvos pašto kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 (kvitas teisme gautas 2021 m. gegužės 10 d., ant kvito mokėjimo data nematoma), gavėja - VMI prie LR FM, kuri turi grąžinti žyminį mokestį remdamasi šia nutartimi ir mokėtojo pareiškimu.