- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- II-494-957/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pareiškėjas
- B. M.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 10-1-214922, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. K. atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. spalio 15 d. B. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-20058871-14 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį dėl to, jog jis 2014 m. spalio 15 d., apie 14.17 val., vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Audi), prieš sukdamas į kairę, iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, dėl to susidūrė su automobiliu Mercedes Benz Sprinter (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mercedes), važiuojančiu ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta, dėl to apgadino abu automobilius.
2015 m. birželio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. priėmė nutarimą Nr. 10NT-3300061-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Iš šio nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena B. M. nutraukta, nes iš surinktų įrodymų nebuvo galima daryti vienareikšmiškos išvados, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo B. M. veiksmai, kadangi policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą abi transporto priemonės iš eismo įvykio vietos jau buvo patrauktos ir stovėjo kelkraštyje. Pareigūnai schemoje užfiksavo šukes, išsidėsčiusias apsisukimo vietoje per visą jos ilgį, transporto srautas buvo didelis, šukės buvo išvažinėtos ir jų pirminė padėtis neaiški, todėl pagal šukių išsidėstymą atkurti automobilių padėtį eismo įvykio metu negalima, važiuojamojoje dalyje neliko jokių šių automobilių judėjimo pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jų judėjimo trajektorijas, tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu nustatyti, iš kokios padėties ir kokia trajektorija suko į kairę automobilis „Audi“, liudytojų, mačiusių visą eismo įvykio eiga, nėra.
B. M. 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikė skundą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas E. T. raštu Nr. 10-1-214922 išnagrinėjo skundą ir nurodė, jog policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą nutraukti B. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, rėmėsi byloje surinktais įrodymais, įrodymų rinkimas ir vertinimas yra bylą nagrinėjančio pareigūno prerogatyva (ATPK 256 straipsnis, 257 straipsnis). Rašte konstatuota, jog surinktų įrodymų nepakanka pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną „Mercedes“ vairuotojui M. K., kartu pažymėjo, jog abi transporto – priemonės (B. M. vairuotas automobilis „Audi“ ir M. K. – „Mercedes“) iš eismo įvykio vietos buvo patrauktos iki atvykstant į eismo įvykio vietą policijos pareigūnams, tiksli transporto priemonių padėtis eismo įvykio metu nežinoma, liudytojas, automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Subaru) vairavęs asmuo, nematė eismo įvykio mechanizmo, tik girdėjo susidūrimo garsą ir matė transporto priemones vieną šalia kitos, todėl remtis jo parodymais nustatant eismo įvykio kilimo kaltininką negalima, byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka konstatuoti, kurios transporto priemonės vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga.
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. M. 2015 m. rugsėjo 7 d. skundu teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 10-1-214922, kurį jis vertina kaip nutarimą, ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą spręsti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2014 m. spalio 15 d., apie 14.15 val., Vilniuje, Oslo g., važiuojant nuo Gariūnų prekyvietės link Savanorių pr., dėl kelio remonto darbų įrengtoje laikinoje apsisukimo vietoje į pareiškėjo vairuojamą automobilį Audi iš galo atsitrenkė automobilis Mercedes, kurį vairavo M. K. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodydamas, kad neva jis vairuodamas automobilį Audi, prieš sukdamas į kairę, iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, dėl to susidūrė su automobiliu Mercedes, važiuojančiu ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta. 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G., vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukė pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant jo veiksmuose įvykio ir sudėties. Minėtas pareigūnas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino įvykio aplinkybes, padarė faktinei situacijai prieštaraujančias išvadas ir nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos „Mercedes“ vairuotojui M. K. Pareiškėjas dėl šio sprendimo 2015 m. rugpjūčio 4 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą motyvuotai prašydamas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį „Mercedes“ vairuotojui M. K. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pateikė atsakymą į jo skundą, kuriuo atsisakė pradėti teiseną, būtent šį sprendimą, kurį pareiškėjas laiko nutarimu, skundžia, nes jis pareiškėjui sukelia teisines pasekmes (autoįvykio metu buvo sugadintas pareiškėjo turtas). Be to, B. M. nuomone, šis sprendimas priimtas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertinus skunde pateiktas faktines aplinkybes, papildomai neapklausus liudytojų bei neištyrus įrodymų.
Skunde taip pat nurodoma, jog 2014 m. spalio 15 d. (įvykio dieną), Vilniuje, Oslo g., važiavimo kryptimi nuo Gariūnų prekyvietės iki Savanorių pr. transporto žiedo buvo dvi eismo juostos, tačiau ties posūkiu į Lazdynų Respublikinę ligoninę eismo juostų skaičius prasiplėtė iki trijų, įrengtas kelio ženklas, nurodantis eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta, o būtent iš pirmos eismo juostos buvo leidžiama nusukti į dešinę link Lazdynų Respublikinės ligoninės, iš antros eismo juostos buvo galima važiuoti tiesiai link Savanorių pr. transporto žiedo, iš trečios eismo juostos buvo galima tik apsisukti, už maždaug 300 metrų buvo kelio ženklas, nurodantis konkrečią apsisukimo vietą. Pareiškėjas vairuodamas „Audi“ Oslo gatvėje, Vilniuje, važiuojant nuo Gariūnų prekyvietės link Savanorių pr. pirma eismo juosta, artėdamas prie nuvažiavimo į Lazdynų Respublikinę ligoninę, kur eismo juostų skaičius prasiplečia iki trijų, vadovaudamasis kelio ženklu, nurodančiu eismo juostų skaičių ir kryptis, įjungus kairio posūkio signalą persirikiavo į eismo juostą, skirtą apsisukimui, ir su įjungtu posūkio signalu privažiavo iki apsisukimo vietos, pažymėtos kelio ženklu. Apsisukimo vietoje jau stovėjo automobilis „Subaru“, jis sustojo paskui šį automobilį, kai „Subaru“ pajudėjo, tai įvyko maždaug po 10-15 sek., jis taip pat pradėjo važiuoti ir tuo metu į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė iš galo atvažiavęs automobilis „Mercedes“. Po susidūrimo „Mercedes“ vairuotojas M. K. išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jo automobilio ir atsisėdo, kadangi pareiškėjas negalėjo išlipti iš automobilio, nes durys buvo prispaustos „Mercedes“ automobilio. M. K. paaiškino, kad užsižiūrėjo ir per vėlai pamatė jo automobilį, kelio danga buvo šlapia ir dėl to, kad „Mercedes“ stabdžių efektyvumas yra sumažėjęs, nes automobilis nebuvo pakrautas. M. K. taip pat nurodė, jog išvengti susidūrimo negalėjo, nes pirma eismo juosta važiavo transporto priemonės, kurios trukdė jam apvažiuoti pareiškėjo automobilį iš dešinės, todėl M. K. tą ketino padaryti iš kairės pusės, taip pat jis nurodė, jog šioje vietoje važiavo tiesiai link „Litexpo“ parodų rūmų, o kelio ženklo, nurodančio, kad ši juosta skirta tik apsisukti, jis nepastebėjo, M. K. pripažino, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, todėl pareiškėjo automobilyje pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), dėl eismo įvykio susidarė transporto priemonių spūstis, prie jų priėjo pareiškėjui nežinomas asmuo, kuris prisistatė kaip maršrutinio autobuso vairuotojas ir paprašė patraukti automobilius, nes minėtas asmuo važiavo pagal maršrutą į Lazdynų mikrorajoną, kadangi eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios, dėl jų ginčo nebuvo ir jau buvo pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija, kartu su „Mercedes“ vairuotoju nusprendė patraukti transporto priemones, siekiant išvengti eismo spūsčių. Pareiškėjas užbaigė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir pateikė ją „Mercedes“ vairuotojui susipažinti ir pasirašyti, staiga „Mercedes“ vairuotojo pozicija pasikeitė ir M. K. pradėjo neigti savo kaltę. Kadangi kilo ginčas, tai apie eismo įvykį buvo pranešta Kelių policijai, o atvykę pareigūnai neobjektyviai įvertinę įvykio aplinkybes, kryptingai palaikydami faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią „Mercedes“ vairuotojo versiją, iškėlė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau buvo nutraukta, nesant pareiškėjo veiksmuose įvykio ir sudėties, pareiškėjo teigimu, tai įrodo, jog jo kaltės eismo įvykyje nėra, tuo tarpu „Mercedes“ vairuotojo veiksmai ir kitos bylos aplinkybės nebuvo įvertintos, „Mercedes“ vairuotojo atžvilgiu nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad turi būti įvertinta ir tai, jog „Mercedes“ eismo juosta, skirta tik apsisukti, važiavo tiesiai, t. y. nesilaikė įrengto kelio ženklo, nurodančio eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta, reikalavimų ir pažeidė KET 8 punkto reikalavimus. Be to, įvykio liudytojas I. J., vairavęs automobilį „Subaru“, paaiškino, kad jis atvažiavęs prie apsisukimo vietos sustojo ir laukė, kada galės apsisukti, po kurio laiko sustojo iš galo atvažiavęs automobilis „Audi“, kuris stovėjo apie pusę minutės, kai I. J. pradėjo važiuoti, kad galutinai pabaigtų apsisukimo manevrą, išgirdo girgždesį ir pastebėjo šalia automobilio „Audi“ melsvą autobusiuką „Mercedes“, baigęs manevrą I. J. nuvažiavo link Lazdynų. Tokie parodymai, pareiškėjo vertinimu, paneigia „Mercedes“ vairuotojo išgalvotą įvykio versiją, dėl to, kad neva pareiškėjas užkirto kelią, nes „Subaru“ vairuotojas patvirtina, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis „Audi“ buvo sustojęs už „Subaru“ ir pajudėjo tik po to, kai pajudėjo pats „Subaru“, tuomet „Subaru“ vairuotojas išgirdo girgždesį ir pastebėjo šalia automobilio „Audi“ melsvą autobusiuką „Mercedes“. Pareiškėjo nuomone, tokios aplinkybes patvirtina, kad pareiškėjas jau po pilno sustojimo, trukusio nemažiau 10-15 sek., atlikinėjo apsisukimą. Be to, „Audi“ ir „Mercedes“ sugadinimai leidžia atkurti eismo įvykio mechanizmą ir parodo, jog eismo įvykio priežastimi buvo būtent „Mercedes“ vairuotojo veiksmai. Aukščiau nurodytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog M. K. 2014 m. spalio 15 d., apie 14.15 val., Vilniuje, Oslo g., važiuojant nuo Gariūnų prekyvietės link Savanorių pr., ties nuvažiavimo į Lazdynų Respublikinę ligoninę, važiavo eismo juosta, skirta tik apsisukti, tiesiai, nesilaikė saugaus atstumo, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo bei atsitrenkė į automobilio „Audi“ galinę dalį, atlikinėjančią leistiną apsisukimo manevrą, taip M. K. pažeidė KET 8, 132, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog pareigūnas nutarime klaidingai aprašo liudytojo I. J. parodymus, nes pareigūnas nutylėjo tą I. J. paaiškinimą, kad „Audi“ už jo vairuojamo „Subaru“ sustojo ir stovėjo apie pusę minutės, taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių pareigūnas nurodo, kad liudytojas I. J. nematė eismo įvykio mechanizmo, pareiškėjo nuomone, priešingai, jis galėjo matyti visą eismo įvykio mechanizmą per galinio vaizdo veidrodėlius. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba prieš priimant skundžiamą nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. K., privalėjo papildomai apklausti liudytoją I. J. bei įvertinti kitas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, jog nepakanka įrodymų nustatyti, dėl kurio vairuotojo veiksmų įvyko minėtas eismo įvykis, abu automobiliai iš eismo įvykio vietos buvo patraukti iki atvykstant policijos pareigūnams, važiuojamojoje dalyje neliko automobilių judėjimo, stabdymo pėdsakų, išsibarsčiusios detalių nuolaužos buvo išvažinėtos kitų automobilių ir pagal jų išdėstymą negalima nustatyti automobilių padėties eismo įvykio metu. Atsiliepime, be kita ko, teigiama, jog B. M. padavė skundą nesilaikydamas ATPK 293 straipsnyje nustatytų skundo padavimo terminų.
Pareiškėjas B. M. teismo posėdyje parodė, kad kartu su M. K. patraukė automobilius, nes buvo prispaustos jo durys, M. K. pradėjo aiškinti, kad užsižiūrėjo, buvo šlapias kelias, sakė, kad blogai stabdo. Jie nutarė pildyti deklaraciją, jau bebaigiant pildyti, priėjo autobuso vairuotojas, klausė, ar pildė deklaraciją, prašė leisti apsisukti, todėl jie pasitraukė. Tada baigė pildyti deklaraciją, jis pasiūlė M. K. pasirašyti toje vietoje, kur turi pasirašyti kaltininkas, tačiau šis atsisakė pasirašyti. Deklaraciją pildė jis (B. M.). Kai atvažiavo ekipažas, jie apkaltino, kad būtent B. M. neprisispaudė prie linijos ir nedavė tiesiai važiuoti, bet ten buvo ženklas tik apsisukti. Jis savo automobilį jau susitvarkė, buvo sugadintas visas šonas, o autobusiuko tik bamperis priekinis buvo apgadintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pirmiausia teismas pažymi, kad ATPK iš esmės nustato dvi pagrindines kompetentingų institucijų priimamų procesinių sprendimų formas, t. y. nutarimą ir nutartį. Įvertinus tai, kad nutartis gali būti tik teismo priimamo procesinio sprendimo forma, pagrindinė procesinė administracinių teisės pažeidimų bylas tiriančių ir pirmąja instancija nagrinėjančių Institucijų priimamų sprendimų forma yra nutarimas, todėl būtent nutarimu ir gali būti atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Tinkama procesinio sprendimo forma šiuo atveju gana svarbi, kadangi būtent nuo to priklauso suinteresuotų asmenų galimybės tokį sprendimą skųsti ir žinoti, kokiais terminais ir tvarka tai daryti. Dėl šių aplinkybių 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kelių policijos valdybos raštu Nr. 10-1-214922 atsisakius tenkinti pareiškėjo B. M. prašymą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną prieš M. K., toks Institucijos raštas laikytinas nutarimu, todėl pareiškėjo kreipimasis 2015 m. rugsėjo 7 d. skundu į teismą, vykdantį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos kontrolę, yra pagrįstas ir garantuojamas įstatymo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjas B. M. praleido ATPK 293 straipsnyje numatytą skundo padavimo terminą, kadangi jis skundžia ne 2015 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 10NT-33000671-15, o 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kelių policijos valdybos raštą Nr. 10-1-214922, kurį jis laiko nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Skundas paduotas nepraleidus ATPK 293 straipsnyje numatyto dvidešimties dienų termino.
ATPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Pareigą laikantis teisėtumo principo atskleisti ir tirti administracinius teisės pažeidimus bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, ATPK priskiria eilei tam tikrose srityse kompetentingų institucijų ir jų pareigūnų. ATPK 225 straipsnyje numatyta, jog policija, be kita ko, nagrinėja šio kodekso 127 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Taigi būtent kompetentingiems policijos pareigūnams suteikiama diskrecijos teisė spręsti, ar pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tačiau pažymėtina, kad diskrecijos teisė veikti savo nuožiūra negali sudaryti tokios situacijos, kai pareigūnas ar institucija nuklysta nuo valstybinėms institucijoms priskirtų bendrųjų tikslų ir, susitelkus į specifinius konkrečios institucijos tikslus, nemotyvuotai pažeidžia piliečių teisės ir teisėtus lūkesčius. Tai reiškia, kad ši Institucija turi reaguoti į pareiškėjų (pranešėjų) skundus bei pareiškimus, nešališkai atlikti visus reikalingus veiksmus, kad administracinis teisės pažeidimas būtų atskleistas, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną gali būti atsisakoma pradėti.
ATPK tiesiogiai nenustato atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną tvarkos ir priežasčių, tačiau sistemiškai aiškinant šį teisės aktą darytina išvada, kad Institucija priimti sprendimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali tik tuo atveju, kai pareiškėjo pateikti faktai dėl galimai padaryto pažeidimo yra akivaizdžiai neteisingi arba kai preliminaraus tyrimo metu yra nustatomos ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Esant tokioms pirmiau aptartų įstatymų nuostatoms konstatuotina, kad pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti atsisakoma tik kruopščiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas priimti tokį procesinį sprendimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tuo atveju, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas, žinomas pažeidimą padaręs asmuo, taip pat visi būtini tokio pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog skundžiamas 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kelių policijos valdybos raštas Nr. 10-1-214922, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš M. K., priimtas skubotai, neištyrus ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės tokio procesinio sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį tuoj po įvykio buvo pradėta tik prieš B. M., nors eismo įvykio aplinkybės nebuvo aiškios, abu eismo dalyviai neigė savo kaltę. Institucija, atlikusi tam tikrus tyrimo veiksmus, B. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, tačiau taip ir liko neištirtos aplinkybės, susijusios su kito eismo dalyvio – M. K. veiksmais ir jų sąsaja su kilusiu eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad kilo eismo įvykis, kuriame dalyvavo B. M. ir M. K. ir dėl to ginčo byloje nėra. Visgi pagal susiklosčiusią situaciją nėra pagrindo spręsti, kad Institucija pagrįstai atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš M. K., kadangi nebuvo imtasi būtinų priemonių surinkti visus byloje galimai reikšmingus duomenis, tuo tarpu byloje jau surinkti duomenys, tarp jų ir liudytojo I. J. parodymai, skundžiamame Institucijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. 10-1-214922 aptarti paviršutiniškai, jų interpretavimas prieštarauja jų turiniui ir kitiems byloje esantiems duomenims. Teismas pažymi, kad priešingai nei nurodyta 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kelių policijos valdybos sprendime Nr. 10-1-214922, byloje esančių duomenų visiškai pakanka pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį prieš M. K. Šiame kontekste teismas atkreipia Institucijos dėmesį į tai, kad eismo įvykio mechanizmas gali būti nustatytas ne tik pagal automobilių padėtį po eismo įvykio, bet ir pagal suinteresuotų asmenų, taip pat liudytojų parodymus. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl eismo įvykio mechanizmo bei konkrečios eismo įvykio situacijos vystymosi, faktinių jo aplinkybių, byloje svarbus tiesioginių įvykio dalyvių B. M. ir M. K. parodymai, taip pat liudytojų I. J., patrulio V. L. parodymai, kurių nuosekli sisteminė analizė ir sugretinimas sudarytų pagrindą pašalinti prieštaravimus tarp tiesioginių eismo įvykio dalyvių paaiškinimų bei ATPK 257 straipsnio prasme leistų įvertinti kiekvieno iš jų patikimumą. Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įvertinus faktą, jog eismo įvykio vietoje buvo vykdomi kelio darbai, Institucija nesiėmė priemonių aiškintis, t. y. neišreikalavo iš atsakingų Institucijų informacijos apie tai, kokia tvarka vyko eismas aktualioje vietoje, ar buvo pastatyti mobilūs kelio ženklai, jei buvo, tai kokiu atstumu iki aktualios eismo įvykio vietos, kas leistų įvertinti ne tik B. M. veiksmus, bet ir patikrinti jo parodymų patikimumą bei ištirti, ar KET reikalavimų nepažeidė ir M. K. Be to, nesiimta priemonių proceso dalyvių, taip pat liudytojo I. J. parodymus patikrinti eismo įvykio vietoje. Pasak B. M., jis ir M. K. patraukė automobilius, nes to paprašė maršrutinio autobuso vairuotojas, tačiau Institucija nesiėmė priemonių nustatyti, kokio maršruto autobusai važiuoja aktualioje vietoje, nebuvo užklausta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apie tai, ar jų autobusus vairuojantys vairuotojai matė eismo įvykį ar galimai eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išsidėstymą prieš juos patraukiant iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, tik atlikus šiuos veiksmus, taip pat galimai Institucijos iniciatyva galimus kitus bylos tyrimo veiksmus galima būtų priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą.
Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog Institucijos pateiktas aplinkybių vertinimas negali būti pripažintinas pakankamu ir neatitinka teisėtumo principo reikalavimų, jau nekalbant apie tai, kad ir šios Institucijos priimto sprendimo forma neatitinka įstatymo reikalavimų. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kelių policijos valdybos raštas (sprendimas) Nr. 10-1-214922 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą (raštą) Nr. 10-1-214922 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.