- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-745-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00214-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, Alytaus rajono savivaldybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui
- Ieškovas
- R. S.
- Advokatai
- Aistė Račkauskaitės-Burneikienė, Vilma Gečiatei-Leonienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant apeliantės atstovei G. G., ieškovų atstovei advokatei Vilmai Gečiatei-Leonienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus atstovei D. Š., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-658-90/2013 pagal ieškovų R. S. ir R. S. patikslintą ieškinį atsakovėms Alytaus rajono savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl savininkų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 157–164), kuriuo prašė: 1) patikslinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 nustatytą kelio servitutą žemės sklype (tarnaujantis daiktas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti 442 kv. m ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1 ir apibrėžtą koordinatėmis 28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28 pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Žemėtvarka“ servitutinio kelio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planą, suteikiant teisę šiuo keliu eiti, važiuoti transporto priemonėmis, varyti gyvulius; 2) įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti servitutinį kelią, nustatytą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), savo lėšomis pašalinti kliūtis: išardyti tvorą, 2013 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Žemėtvarka“ servitutinio kelio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtą taškais 18-17, kuri trukdo ieškovams naudotis kelio servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nerakinti vartų, esančių 2013 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Žemėtvarka“ servitutinio kelio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtoje vietoje nuo taško 28 iki taško 29, ir visais kitais būdais netrukdyti ieškovams patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), naudojantis nustatytu kelio servitutu žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)) atsakovei Alytaus rajono savivaldybei per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus kliūčių, trukdančių naudotis kelio servitutu, pripažinti ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti patiems, išlaidas išieškant iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklype Nr. 571 2007 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu buvo įregistruotas servitutas, užtikrinantis ieškovų interesus – patekti ir naudotis žemės sklypu ir pastatais. Žemės sklypas Nr. 571 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį 2006 m. birželio 5 d. panaudos sutarties pagrindu naudoja Alytaus rajono savivaldybė. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 žemės sklypas Nr. 794, šiuo metu valdomas ieškovų, buvo įtrauktas į parduodamų žemės sklypų sąrašą ir jam, kaip viešpataujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas. Atsakovų žemės sklype Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 33-Ž-1384 nustatyti 2 servitutai: 267 kv. m ploto, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, ir 252 kv. m ploto, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, šie servitutai neužtikrina ieškovams galimybės patekti į jų žemės sklypą. Atsakovės žemės sklypas aptvertas tinklo tvora, užrakintais vartais, dėl to ieškovai negali naudotis nustatytu servitutiniu keliu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 1–5) su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad kitos paskirties 0,7838 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-262. Pagal 2006 m. birželio 5 d. panaudotos sutartį minėtas kitos paskirties žemės sklypas perduotas Alytaus rajono savivaldybei neatlygintinai naudotis iki 2105 m. birželio 5 d. Ieškovams priklausantis žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas vėliau, įregistruoti servitutai nesuteikia jiems galimybės patekti į jų sklypą. Atsakovės panaudos teise valdomam žemės sklypui kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), užtikrinantis ieškovams galimybę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal paskirtį, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl tikslinti nustatytą kelio servitutą ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius (2013 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje procesinė padėtis pakeista į atsakovo) atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 8b–8d; 89) su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės Alytaus rajono savivaldybės pagal panaudos sutartį naudojamame žemės sklype yra nustatyti du servitutai, žemės sklypas yra aptvertas, įrengti vartai užrakinti, tuo ieškovams sudarytos kliūtys naudotis servitutiniu keliu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu (2 t., b. l. 93–96) ieškinį tenkino; patikslino Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ nustatytą kelio servitutą žemės sklype (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. nustatė 442 kv. m ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1 ir apibrėžtą koordinatėmis 28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28 pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Žemėtvarka“ servitutinio kelio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, suteikiant teisę šiuo servitutiniu keliu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti), varyti gyvulius; įpareigojo Alytaus rajono savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti servitutinį kelią, nustatytą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), savo lėšomis pašalinti kliūtis: išardyti tvorą, 2013 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Žemėtvarka“ servitutinio kelio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą taškais 18-17, kuri trukdo ieškovams naudotis kelio servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo Alytaus rajono savivaldybę nerakinti vartų, esančių plane pažymėtoje vietoje nuo tašo 28 iki taško 29 ir visais kitokiais būdais netrukdyti ieškovams patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojantis nustatytu kelio servitutu. Atsakovei Alytaus rajono savivaldybei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nepašalinus nurodytų kliūčių, trukdančių naudotis ieškovams nustatytu kelio servitutu (neišardžius tvoros, neatrakinus vartų ar kitais būdais trukdant ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise valdomą žemės sklypą), pripažino ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti patiems, išlaidas išieškant iš Alytaus rajono savivaldybės. Priteisė iš atsakovės ieškovui R. S. 144 Lt žyminį mokestį, 9679,27 Lt už teisinę pagalbą, iš viso 9823,27 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno žemėtvarkos skyriaus Pocelonių kadastro vietovės projekto autorės V. M. 2007 m. parengtas projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei plotai, pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas, specialios naudojimo sąlygos bei servitutai. Minėtu įsakymu ieškovų valdomas žemės sklypas (projektinis Nr. 794) buvo įtrauktas į parduodamų žemės sklypų sąrašą, jam, kaip viešpataujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas. 2007 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-Ž-825 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ žemės sklypui (projektinis Nr. 571), šiuo metu pagal panaudos sutartį naudojamą Alytaus rajono savivaldybės, buvo suformuotas ir nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Teismas nustatė, kad atsakovės naudojamame žemės sklype yra nustatyti du kelio servitutai, kurie neužtikrina ieškovams galimybės patekti į jų žemės sklypą. Žemės sklype, kurį naudoja atsakovė, nurodytas servitutinis kelias (tarnaujantis daiktas) užtvertas, įrengti vartai užrakinti. Teismas konstatavo, kad ieškovai kitu būdu patekti į savo žemės sklypą bei jame esančius pastatus neturi galimybės, iš kitos pusės jų sklypas ribojasi su Didžiulio ežeru. Nors nustatytas kelio servitutas, tačiau nenustatytas tikslus jo plotas, todėl teismas sprendė, kad būtina sukonkretinti servituto plotą bei ribas pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtą 2013 m. rugpjūčio 12 d. projektą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 100–104) atsakovė Alytaus rajono savivaldybė prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-658-90/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas visiškai netyrė esminių bylos aplinkybių, neteisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Sprendimas yra teisiškai nemotyvuotas, neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, įstatymai ir kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, todėl tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino faktinių aplinkybių, taip pat nepasisakė nė dėl vieno atsakovės motyvo ar argumento, sprendimą priėmė visiškai neįsigilinęs į bylos esmę.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės panaudos teise valdomam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), trečiasis kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) po perdavimo žemės sklypą valdyti pagal panaudą atsakovei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl ir tikslinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ suprojektuotą kelio servitutą žemės sklype (tarnaujantis daiktas), esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo teisinio pagrindo.
4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius turėjo galimybę nustatyti servitutus perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams tik dviem atvejais: pirma, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; ir antra, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Faktinė situacija nagrinėjamoje civilinėje byloje neatitinka nurodytų kvalifikuojančių požymių, todėl teismas turėjo įvertinti, kad dar vienas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) atsakovų panaudos teise valdomame žemės sklype, administraciniu aktu negalėjo ir negali būti nustatytas, o teismo sprendimu patikslintas. 2007 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 33-Ž-825, kuriuo ieškovų žemės sklypui buvo suprojektuotas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), nesukelia atsakovei jokių teisinių padarinių – pareigų, kylančių iš servituto, kadangi atsakovės žemės sklypui naujas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, negalėjo ir negali būti nustatytas administraciniu aktu.
5. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad servitutas pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtą projektą yra suprojektuotas akivaizdžiai ne toje vietoje, kur jis buvo suprojektuotas Pocelonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir kad tai laikytina ne servitutinio kelio sukonkretinimu, o servituto perkėlimu į visiškai kitą ieškovams patogesnę vietą, absoliučiai neatsižvelgiant į atsakovės, kaip žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3347/0005:345) valdytojos, interesus. Teismas servitutą patikslino išimtinai ieškovų interesais, neproporcingai pažeisdamas atsakovės teises. Kelio servitutas nustatytas taip, kad iš esmės pažeidžia apeliantės teises naudotis kompaktiškai žemės sklype esančiais statiniais, kurie savo funkcine paskirtimi yra susiję. Nustatytas servitutinis kelias užkerta kelią tiek atsakovei, tiek visiems Daugų miesto gyventojams bei svečiams, poilsiautojams, sportininkams naudoti žemės sklypą pagal funkcinę paskirtį, t. y. rekreacijai, neužtikrinamas poilsiautojų saugumas, kadangi servitutinio kelio dislokacijos vieta yra per vidurį žemės sklypo, kur įrengtos poilsio zonos, nutiesti inžineriniai tinklai. Teismas sprendime dėl šių aplinkybių ir motyvų visiškai nepasisako ir jų nevertina.
6. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad dalis servitutinio kelio patenka į pakrantės apsaugos juostą, kurioje pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126 punktą draudžiama tiesti kelius ir statyti autotransporto priemones.
7. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Iš minėtos teisės normos akivaizdu, kad nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai neatitinka faktinės bylos situacijos. Sprendime nurodyta, kad nenustatytas tikslus servituto plotas, tačiau visiškai nėra aišku, apie kurį servitutą kalbama, kadangi byloje yra aptariami trys skirtingi servitutiniai keliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 118–128) ieškovai, atstovaujami advokatės Aistės Račkauskaitės-Burneikienės, prašo teismo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-658-92/2013 palikti nepakeistą; priteisti ieškovams iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad daiktas, kuriuo tinkamai naudotis siekia ieškovai, yra žemės sklypas (tarnaujantis daiktas), esantis (duomenys neskelbtini). Kaip panaudos gavėjas, Alytaus rajono savivaldybė negali kvestionuoti kelio servituto ribų ir apimties, kai dėl šio kelio servituto sutinka nurodyto žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublikos valstybė, perdavusi nurodytą žemės sklypą patikėjimo teise valdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklype Nr. 571 buvo įregistruotas servitutas, kuris buvo nustatytas ieškovų interesams užtikrinti – patekti ir naudotis jų nuosavybės teisėmis valdomu žemės sklypu bei jame esančiais pastatais. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 buvo patvirtintas Kauno žemėtvarkos skyriaus Pocelonių kadastro vietovės projekto autorės V. M. 2007 m. parengtas Pocelonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei plotai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis bei nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Ieškovų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas įtrauktas į parduodamų žemės sklypų sąrašą. Nurodytu įsakymu buvo patvirtina, kad žemės sklypui, projektinis Nr. 794, kurį šiuo metu nuosavybės teisėmis valdo ieškovai, kaip viešpataujančiam daiktui, yra nustatytas kelio servitutas, leidžiantis ieškovams patekti į jų naudojamą žemės sklypą. Atsakovės naudojamame žemės sklype Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 33-Ž-1384 yra nustatyti du kelio servitutai – 267 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, bei 252 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms. UAB „Žemėtvarka“ parengtas žemės sklypo planas patvirtina, kad nurodyti kelio servitutai neužtikrina galimybės ieškovams patekti į jų nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2196 žemės sklype Nr. 571, kurį panaudos sutarties pagrindu naudoja atsakovė, yra įregistruotas servitutas ieškovų interesams užtikrinti. Ieškovai 2012 m. liepos 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių, prašydami įvertinti atsakovės veiksmų teisėtumą, neužtikrinant ieškovų teisės naudotis servitutu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius nustatė, kad yra sudaromos kliūtys ieškovams naudotis servitutiniu keliu. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovė kategoriškai neigia ieškovų teisę/galimybę naudotis nustatytu kelio servitutu, ieškovai parengė Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 nustatyto kelio servituto ploto ir ribų patikslinimo planą, pagal kurį yra sukonkretinamas nustatyto kelio servituto plotas bei ribos, kurios visiškai atitinka faktiškai naudoto kelio, buvusio iki to laiko, kol ginčo teritorijoje atsakovė, neatsižvelgdama į nustatytą ir naudojamą kelio servitutą, įrengė Daugų irklavimo bazę, vietą ir ribas. Atsakovė ignoravo faktiškai egzistuojantį ir ieškovų naudojamą kelią, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors apeliantė nurodo, kad jos naudojamame žemės sklype yra draudžiama statyti automobilius, tačiau pati apeliantė naudojamame žemės sklype yra įrengusi automobilių parkavimo vietas, kuriose stato automobilius. Be to, Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 33-Ž-1384 taip pat buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms. Jokie teisės aktai nedraudžia nustatyti kelio servitutą per žemės sklypus, kurie patenka į pakrantės apsaugos juostą. Ieškovai atsakovės teritorijoje neties kelio, tačiau ir toliau naudosis buvusiu faktiniu keliu, užtikrinančiu privažiavimą prie jų nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo. Ieškovams siekiant apginti savo, kaip žemės sklypo ir pastatų teisėtų savininkų teises ir interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino reikalavimą įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovams naudotis kelio servitutu. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas faktines aplinkybes dėl nustatyto ir registruoto kelio servituto, kurio ribas ir plotą būtina patikslinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai neturi kitos galimybės pateikti į jų nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą, išskyrus jau nustatytu ir daugelį metų naudojamu kelio servitutu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai atitinkantis ir neprieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovaujasi UAB „Žemėtvarka“ parengtu servitutinio kelio planu, todėl apeliantės argumentas, kad nėra aišku, kokį kelio servitutą patikslino Alytaus rajono apylinkės teismas, yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 114–116) atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-658-92/2013 palikti nepakeistą.
Nurodė, kad su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais ir argumentais nesutinka. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymais, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Kitos paskirties žemės sklypas Nr. 794, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Pocelonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ metu. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei kelio servitutas (viešpataujantis daiktas). Kitos paskirties 0,7838 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-262, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei tarnaujantis kelio servitutas (252 kv. m ir 267 kv. m). Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio redakciją, servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, administraciniu aktu nustatydavo apskrities viršininkas. Tuometinis Alytaus apskrities viršininkas 2006 m. birželio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 33- Z-1384, kurio pagrindu buvo nustatyti ir įregistruoti žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), du kelio servitutai – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir kelio servitutas – teisė eiti ir važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Be kelio, į kurį buvo prašoma nustatyti servitutą, ieškovai neturi jokios kitos galimybės šiuo metu patekti į savo žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas Nr. 571 ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį 2006 m. birželio 5 d. panaudos sutarties pagrindu naudoja Alytaus rajono savivaldybė. Šiame sklype 2006 m. birželio 2 d. apskrities viršininko įsakymo pagrindu įregistruoti du kelio servitutai (tarnaujantis daiktas) (1 t., b. l. 25–28, 42–43). Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno žemėtvarkos skyriaus Pocelonių kadastro vietovės projekto autorės V. M. 2007 m. parengtas projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei plotai, pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas, specialios naudojimo sąlygos bei servitutai. Minėtu įsakymu žemės sklypas Nr. 794, šiuo metu valdomas ieškovų, buvo įtrauktas į parduodamų žemės sklypų sąrašą ir jam, kaip viešpataujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas (1 t., b. l. 131–136). Žemės sklype Nr. 571 2007 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu buvo įregistruotas servitutas, užtikrinantis ieškovų interesus patekti ir naudotis žemės sklypu ir pastatais (viešpataujantis daiktas) (1 t., b. l. 22–24, 41). Atsakovų žemės sklype Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 33-Ž-1384 nustatyti 2 servitutai (267 kv. m ploto, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, ir 252 kv. m ploto, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis) neužtikrina ieškovams galimybės patekti į jų žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų reikalavimą, patikslino 2007 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu nustatytą servitutą atsakovės Alytaus rajono savivaldybės naudojamame sklype ((duomenys neskelbtini)) užtikrinant ieškovams patekimą į jiems priklausantį sklypą ((duomenys neskelbtini)).
Apeliantė, Alytaus rajono savivaldybė, konkrečiu atveju naudojanti tarnaujantį daiktą, t. y. žemės sklypą Nr. 571, panaudos sutarties pagrindu, nesutinka su patikslintu servitutu. Visų pirma, dėl to, kad, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas ignoravo principą, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Apeliantės nuomone, servitutas, kurį patikslinti prašo ieškovai, administraciniu aktu negalėjo būti nustatytas, nes neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnyje nurodytų atvejų. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnis). Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai išvardyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Ginčo servituto nustatymo metu galiojusi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies redakcija (redakcija galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.) numatė, kad apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus:
1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kitos paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. 571), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-262, numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei tarnaujantis kelio servitutas (252 kv. m ir 267 kv. m) pažymėtas plane M1:500 simboliais S-1 ir S-2 (1 t., b. l. 45–46, 52, 65–66, 75). Žemės sklypas Nr. 571 ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, 2006 m. birželio 5 d. panaudos sutarties pagrindu perduotas naudotis Alytaus rajono savivaldybei. Šiame sklype 2006 m. birželio 2 d. apskrities viršininko įsakymo pagrindu įregistruoti du kelio servitutai (tarnaujantis daiktas) (1 t., b. l. 25–28, 42–43). Kaip išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, šie servitutai nustatyti tuomet, kai ieškovams šiuo metu priklausantis žemės sklypas Nr. 794, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), dar nebuvo suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės sklypas Nr. 794 įtrauktas į parduodamų žemės sklypų sąrašą ir jam, kaip viešpataujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-825 (1 t., b. l. 131–136). Servitutas S-1 (pravažiavimas) nesisieja su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Tiek minėtas servitutas, tiek S-2 – kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatyti kitam viešpataujančiam daiktui, o ne patekimui į ieškovų valdomą sklypą. Žemės sklype Nr. 571 2007 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu buvo įregistruotas servitutas, užtikrinantis ieškovų interesus patekti ir naudotis žemės sklypu ir pastatais (viešpataujantis daiktas) (1 t., b. l. 22–24, 40– 41). Taigi, šis servitutas nustatytas tuomet, kai valstybei priklausantis žemės sklypas panaudos sutarties pagrindu jau buvo perduotas naudotis Alytaus rajono savivaldybei.
Kaip minėta, išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi dviem atvejais: kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų ir, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Konkrečiu atveju, administraciniu aktu žemės sklypas Nr. 794, šiuo metu valdomas ieškovų, įtrauktas į parduodamų žemės sklypų sąrašą ir nustatytas servitutas, užtikrinantis šio viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, t. y. patekimą į privatų sklypą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, servitutas valstybinės žemės sklypui, perduotam neatlygintinai naudotis Alytaus rajono savivaldybei, administraciniu aktu nustatytas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu, Alytaus apskrities viršininkui viršijant įgalinimus, t. y. neteisėtai, o tai lemia, kad priimtas niekinis ir negaliojantis administracinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių padarinių - teisių ir pareigų, kylančių iš servituto viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010). Daiktinės teisės turėtojui netekus savo daiktinės teisės, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkte nustatytu pagrindu servitutas išregistruotinas iš Nekilnojamojo turto registro. Pažymėtina ir tai, kad šis servitutas įregistruotas tik viešpataujančio daikto registracijoje, tačiau jis nėra įregistruotas tarnaujančio daikto registracijoje.
Teisėjų kolegija pastebi, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numatė, kad apskrities viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas ne tik patikslinti administraciniu aktu nustatytą servitutą, bet ir įpareigoti tarnaujančio žemės sklypo naudotoją atlaisvinti servitutinį kelią, t. y. pašalinti jų teisių pažeidimus. Kolegijos nuomone, įvertinant tai, kad neginčytinai nustatyta, jog ieškovai niekaip kitaip, kaip tik per apeliantės naudojamą sklypą patekti į savo sklypą negali, kad yra kilęs ginčas dėl servitutinio kelio į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra teisinis pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo vadovaujantis CK 4.126 straipsniu. Įvertinus ir tai, kas pasakyta dėl administracinio akto negaliojimo pagrindų, spręstina, jog apylinkės teismas neįgyvendino civilinio proceso tikslų (CPK 2, 8 straipsniai), todėl byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, į kitus apeliacinio skundo argumentus, kaip nereikšmingus priimant procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi sudaryti ieškovams procesines sąlygas patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 8, 42 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.