Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

M. P., 2011-12-29 d. 14.22 val. Rotušės aikštėje, Kretingos mieste, ties prekybos centru „Maxima“, adresu Rotušės a. 15, Kretinga, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta ir artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jo važiavimo kryptimi įsijungus leidžiančiam eismą šviesoforo signalas, o antroje juostoje stovint nepradedančioms ta pačia kryptimi važiuoti transporto priemonėms, pažeidė Kelių eismo taisyklių ( patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Nr. 1950 ) 9 p., 35 p., 38 p. reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo signalai leidžia važiuoti, privalėdamas duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, privalėdamas sustoti prieš pėsčiųjų perėją sustojusią transporto priemonę ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją J. Ž., kuriai nustatytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje, kraujo išsiliejimu į smegenų audinį abiejose kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu abipus po kietuoju smegenų dangalu abiejose kaktinėse skiltyse, lydimas smegeninės komos, dešinės alkūnės sąnario sumušimas, dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimas viršutiniame trečdalyje. Dėl galvos sumušimo su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje, kraujo išsiliejimu į smegenų audinį abiejose kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu abipus po kietuoju smegenų dangalu abiejose kaktinėse skiltyse, lydimo smegeninės komos, J. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. .

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-12-29, apie 14 val. jis vairavo automobilį „HONDA ACCORD“ ir važiavo Rotušės aikšte, Kretingos mieste., link prekybos centro „Senukai“. Važiavo antra eismo juosta, prieš reguliuojamą sankryžą, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, persirikiavo į pirmą juostą. Kelio danga buvo šlapia, matomumas geras. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Persirikiavo ties pastatu, esančiu šalia „MAXIMA“ prekybos centro. Antroje juostoje stovintys automobiliai, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, stovėjo. Važiuojant pastebėjo moterį, einančią per gatvę, bandė išvengti susidūrimo, suko vairą, stabdė automobilį, tačiau užsiblokavus ratams, automobilis pradėjo slysti ir partrenkė ėjusią per gatvę moterį. Nesutinka su specialisto išvada, nes padaryti paskaičiavimai netikslūs. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta, nes jis yra per didelis. Sutinka atlyginti 1500 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė yra įrodyta kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, foto lentelėmis, planu, transporto priemonės apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolus, teismo medicinos specialisto išvada, teismo ekspertizės centro specialisto išvada bei kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji J. Ž. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji Rotušės aikštėje, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjo per gatve. Baigiant eiti per gatvę, ją partrenkė automobilis. Reiškia 2758 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 100000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro išlaidos reabilitacijai: vaistai, maisto papildai, masažai . Neturtinę žalą sudaro tai, jog ji buvo sunkiai sužalota, patyrė šoką, ir sukrėtimą, kenčia dideles fazines kančias, išsivystė baimė automobiliais.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių bei autoįvykio vietos plano matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Rotušės aikštė, Nr. 15, Kretingos m. ir rastas automobilis „HONDA ACCORD“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio sugadintas priekinis bamperis, kairės pusės galinio vaizdo veidrodis. Automobilis stovi už 4,2 metro už pėsčių perėjos, kuri yra reguliuojama šviesoforu( b.l. 3-7; 10).

Automobilis „HONDA ACCORD“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas po autoįvykio ir nustatyti jo sugadinimai( b.l. 8-9).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „HONDA ACCORD“, v/n (duomenys neskelbtini), ir rasta: sudaužytas priekinis stiklas kairėje pusėje, kairės pusės galinio vaizdo veidrodis bei priekinis bamperis kairėje pusėje( b.l. 19-24).

Iš specialisto išvados Nr. G 916/12 (03) matyti, kad J. Ž. 2011-12-29 d. įvykusio eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje, kraujo išsiliejimu į smegenų audinį abiejose kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu abipus po kietuoju smegenų dangalu abiejose kaktinėse skiltyse, lydimas smegeninės komos, dešinės alkūnės sąnario sumušimas, dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimas viršutiniame trečdalyje. Dėl galvos sužalojimų J. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas( b.l. 40-41).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad kaltinamojo M. P. iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta( b.l. 11).

Iš teismo ekspertizės specialisto išvados Nr. 11K-34(12) matyti, kad techniniu požiūriu eismo įvykio, kurio metu sankryžoje automobilis „Honda Accord“ partrenkė reguliuojama pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį automobiliui iš kairės į dešinę ėjusią pėsčiąją J. Ž., kilimą sąlygojo ( buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ) automobilio „Honda Accord“ vairuotojo M. P. veiksmai, - pirma eismo juosta artėdamas prie sankryžos, kurioje jo važiavimo kryptimi įsijungė leidžiantis eismą šviesoforo signalas, o antroje eismo juostoje stovėjo nepradedančios važiuoti transporto priemonės ( tikėtina, ribojančios kairiau jų esančios sankryžos dalies matomumą ), nesumažino greičio, esant reikalui visiškai nesustojo, tam, kad įsitikinti, ar sankryžoje kertama kryptimi nėra išvažiuojančių iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi transporto priemonių ( kurių manevras buvo pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis ), tam, kad įsitikinti, ar nėra baigiančių pereiti važiuojamąją dalį pėsčiųjų, važiavo per sankryžą ir partrenkė pėsčiąją J. Ž.. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Honda Accord“ vairuotojui M. P. pirma eismo juosta artėjant prie sankryžos, kurioje jo važiavimo kryptimi įsijungė leidžiantis eismą šviesoforo signalas, o antroje eismo juostoje stovi ir nepradeda važiuoti transporto priemonės ( tikėtina, ribojančios kairiau jų esančios sankryžos dalies matomumą ), sumažinus greitį, esant reikalui visiškai sustojus, tam, kad įsitikinti, ar sankryžoje kertama kryptimi nėra išvažiuojančių iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi transporto priemonių ( kurių manevras buvo pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis ), tam, kad įsitikinti, ar nėra bei praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius, pėsčiosios J. Ž. partrenkimas nebūtų įvykęs ( partrenkimo būtų išvengta ). Jeigu pėsčioji J. Ž. per važiuojamąją dalį iki partrenkimo vietos ėjo paskaičiuotu apie 4,685 km/h greičiu, tai automobilių važiavimo kryptimi įsijungus geltonam šviesoforo signalui, ji iki sustojimo prieš partrenkimo momentą nuėjo apie 11,3 m atstumą, o automobilių važiavimo kryptimi įsijungus žaliam šviesoforo signalui, ji iki sustojimo prieš partrenkimo momentą nuėjo apie 7,4 m atstumą, kas rodo, kad transporto priemonėms geltono ir žalio šviesoforo signalo įsijungimo momentu pėsčioji buvo įžengusi į važiuojamąją ir ėjo per ją reguliuojama pėsčiųjų perėja, nes partrenkimo momentu ji buvo apie 13,9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Į važiuojamąją dalį J. Ž. įžengė pėstiesiems esant įjungtam leidžiančiam ėjimą šviesoforo signalui( b. l. 64-74).

Kaltinamasis M. P. yra 2008 metais baustas 1 kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine nuobauda( b.l. 107).

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant Kelių eismo taisykles, nes minėto straipsnio dispozicija yra banketinė. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 35 punkte nustatyta, kad reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. KET 38 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas autotechninis eismo įvykio tyrimas ir gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ( buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ) automobilio „Honda Accord“ vairuotojo M. P. veiksmai, - pirma eismo juosta artėdamas prie sankryžos, kurioje jo važiavimo kryptimi įsijungė leidžiantis eismą šviesoforo signalas, o antroje eismo juostoje stovėjo nepradedančios važiuoti transporto priemonės ( tikėtina, ribojančios kairiau jų esančios sankryžos dalies matomumą ), nesumažino greičio, esant reikalui visiškai nesustojo, tam, kad įsitikinti, ar sankryžoje kertama kryptimi nėra išvažiuojančių iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi transporto priemonių ( kurių manevras buvo pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis ), tam, kad įsitikinti, ar nėra baigiančių pereiti važiuojamąją dalį pėsčiųjų, važiavo per sankryžą ir partrenkė pėsčiąją J. Ž.. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Honda Accord“ vairuotojui M. P. pirma eismo juosta artėjant prie sankryžos, kurioje jo važiavimo kryptimi įsijungė leidžiantis eismą šviesoforo signalas, o antroje eismo juostoje stovi ir nepradeda važiuoti transporto priemonės ( tikėtina, ribojančios kairiau jų esančios sankryžos dalies matomumą ), sumažinus greitį, esant reikalui visiškai sustojus, tam, kad įsitikinti, ar sankryžoje kertama kryptimi nėra išvažiuojančių iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi transporto priemonių ( kurių manevras buvo pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis ), tam, kad įsitikinti, ar nėra bei praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius, pėsčiosios J. Ž. partrenkimas nebūtų įvykęs ( partrenkimo būtų išvengta ). Tokiu būdu, dėl kaltinamojo M. P. veiksmų, tai yra Kelių eismo taisyklių 9 p., 35 p. ir 38 p. reikalavimų pažeidimų buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo M. P. KET 9 p., 35 p. ir 38 p. reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nukentėjusiosios J. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi kaltinamajam M. P. nesumažinus greičio, esant reikalui visiškai nesustojus, tam, kad įsitikinti, ar nėra baigiančių pereiti važiuojamąją dalį pėsčiųjų, partrenkimas nebūtų įvykęs.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. teisingai, nes kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai buvo sutrikdyta kito asmens sveikata.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 str. nenustatyta.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 str., nenustatyta.

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas 1 kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, dirba, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nukentėjusioji J. Ž. pareiškė 2758 Lt ieškinį turtinei žalai ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal įvykio metu galiojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytos draudimo sumos, išmokamos dėl vieno eismo įvykio – 2 500 000 eurų žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 500 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudikas privalo atlyginti padarytą žalą sutartyje numatytų sumų ribose, nepaisant to, kelių nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pretenzijos dėl eismo įvykio yra pareikštos, o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.). Transporto priemonė, kurią vairavo M. P., buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir naudotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl turtinę žalą, padarytą nukentėjusiajai J.Ž. privalo atlyginti draudimo bendrovė, duotoju atveju atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, į.k.3006332229 (b.l. 15). Nukentėjusioji nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su jos gydymu: reabilitacinis masažas, vitaminai, kaulus stiprinantys papildai, kurių nekompensavo sveikatos draudimas bei išlaidos, susijusios su važinėjimu į gydymo įstaigas. Kreipėsi į draudiką, kuris paaiškino, kad pagal pateiktus kvitus, draudikas išmokės 1220, 94 Lt išmoką. Iš šių pateiktų įrodymų teismas daro išvadą, kad nukentėjusios J. Ž. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina nukentėjusios J. Ž. naudai 2758 Lt.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji J. Ž. patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą, nepatogumus, gyvenimo kokybės bei pilnatvės apribojimą todėl joms buvo padaryta neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamais M. P. yra jauno amžiaus, gauna nedidelį darbo užmokestį, padarė neatsargų nusikaltimą, jis sąmoningai nesiekė sukelti fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų), kad nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kad veika buvo pavojinga, pačios nukentėjusios didelį neatsargumą, ignoruojant eismo saugumo taisykles- įsijungus draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo ant įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingos krypties transporto srautus, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus iš kaltinamojo M. P. priteistina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios J. Ž. naudai( BPK 115 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303- 308 str. str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nubausti 38 MGL ( keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt) Lt bauda, baudą sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusios J. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai J. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 2758 (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis) Lt turtinės žalos atlyginimo ir 8632 (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du) Lt neturtinės žalos iš AAS „Gjensidige Baltic“, į.k.300633222. Priteiti iš kaltinamojo M. P., a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusios J. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.