- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-658-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05548-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Skolininkas
- R. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2150-528/2012, kuria tenkintas pareiškėjos (kreditorės) AB SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeisto daikto savininkų A. J. ir R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2008-10-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080015539, A. J. ir R. J., užtikrindami 63 643,23 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11, grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lakšte nurodyta įkeisto turto vertė 320 000,00 Lt (trys šimtai dvidešimt tūkstančių litų ). Prievolės įvykdymo terminas 2032 m. gruodžio 10 d.
Šalies argumentai
Kreditorius AB SEB bankas pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą turtą, įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus A. J. ir R. J., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad skolininkai A. J. ir R. J. nuo 2009-07-13 tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11. Kreditorius raštais 2012-01-16 įspėjo skolininkus, kad per 30 dienų terminą padengtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininkus, kad jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą nepadengs įsiskolinimo kreditoriui, kredito sutartis bus nutraukta. Skolininkai A. J. ir R. J. per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl kredito sutartis Nr. 1850718072226-11 nutraukta 2012-04-02. Skolininkai A. J. ir R. J. negrąžino 61 977,33 Eur kredito, nesumokėjo 10 192,99 Eur palūkanų, 6 865,55 Eur delspinigių, viso 79 035,87 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kreditorės pareiškimas patenkintas.
Šalies argumentai
Pakartotiniu pareiškimu kreditorė prašė išieškoti iš skolininkų A. J. ir R. J. 79 035,87 EUR skolą ir 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nutarties visiško įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, ir 100 Lt žyminį mokestį; priverstinai parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu Nr.02120080015539 įkeistą nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi kreditorės pareiškimas patenkintas. Nutarta priverstinai išieškoti iš A. J. ir R. J. 79 035,87 EUR sumą, 5 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą sumą, skaičiuojamas nuo 2012-12-28 iki visiško skolos išieškojimo dienos, ir 100 Lt žyminį mokestį; priverstinai parduoti iš varžytynių A. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008-10-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080015539, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą AB SEB bankui. Teismas nurodė, jog skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr.1850718072226-11, nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, paskutinis mokėjimas įsiskolinimui dengti įvykdytas 2009-07-13, todėl kreditorius 2012-01-16 pranešė skolininkams ir įkeisto turto savininkams apie 2012-01-15 susidariusį 18 464,47 EUR įsiskolinimą bei informavo, jog, nepadengus visų pradelstų mokėjimų iki 2012-02-16, minėta sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012-02-16. Kreditorius pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir kredito sutarties nutraukimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams siuntė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo grąžintas neįteiktas. Pagal šalių sudarytą sutartį, skolininkas privalo informuoti apie adreso pasikeitimą. Tai reiškia, kad šalis, neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka sutarties sąlygų, arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos adresus. Teismas pažymėjo, jog skolininkai nemokėjo įmokų pagal kreditavimo sutartį, pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas, todėl kreditorius 2012-02-16 nutraukė 2007-12-11 kredito sutartį Nr.1850718072226-11 prieš terminą, laikantis sutarties sąlygų nutraukimo terminų ir tvarkos. Teismas laikė, kad AB SEB bankas kreditavimo sutartį prieš terminą nutraukė pagrįstai, nes skolininkai sutarties tinkamai nevykdė, nemokėjo kredito dalių ir palūkanų, per papildomai nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimą, o toks sutarties nutraukimo pagrindas šalių sutartyje buvo numatytas. Kreditorius nurodė, kad skolininkų skolą sudaro išieškotina 79 035,87 EUR suma, iš jos: 61 977,33 EUR negrąžintas kreditas, 10 192,99 EUR palūkanos ir 6 865,55 EUR delspinigiai. Skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius gali reikalauti kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę (CK 6.73 str. 1d., 6.258 str. 2d.). Šiuo atveju sutarties šalys raštu susitarė dėl 0,1% dydžio netesybų už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sutartyje numatytų mokėjimų sumų, o tai reiškia, kad sutarties šalys susitarė dėl netesybų ne tik už pagrindinės skolos sumos sumokėjimo termino praleidimą, bet ir už palūkanų mokėjimo termino praleidimą (kredito sutarties bendrosios dalies 4.5, 4.6, punktai). Kadangi terminas grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas yra praleistas, tai kreditoriaus reikalavimas dėl netesybų už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas yra pagrįstas (CK 6.872 str. 1d., 6.881 str. 2 d., CPK 185 str.). Atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, sutartimi sutartas netesybų dydis nelaikytinas dideliu ir jis iš esmės atitinka teismų praktikoje pripažįstamus protingais dydžius bei nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros (CPK 185 str.). Teismas nurodė, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 str., 6.210 str. 1d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė kreditorei iš skolininkų 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą sumą, skaičiuojamos nuo 2012-12-28 iki visiško skolos išieškojimo dienos, ir 100 Lt žyminis mokestis (CK 4.174 str. 1d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu skolininkė R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti senatį priskaičiuotiems delspinigiams ir po senaties termino priskaičiuotų delspinigių nepriteisti, sumažinti priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 proc. nuo negrąžintos kredito sumos už kiekvieną pradelstą dieną, sumažinti pusiau priteistinų palūkanų sumą, nes kreditoriaus paskaičiuotų palūkanų suma yra neprotingai didelė. Skolininkė nurodo, jog skolininkai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo ir dėl įsiskolinimo sumos. Skolininkės teigimu, jos paskaičiavimu skola, palūkanos ir delspinigiai skiriasi nuo kreditoriaus paskaičiuotos ir teismo nutartyje nurodytos sumos. Kreditorė ignoravo skolininkų reikalavimą pateikti išsamų skolos dydžio paskaičiavimą. Skolininkė prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą priskaičiuotiems delspinigiams ir jų nepriteisti. Taip pat sumažinti priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną, sumažinti priteistinas palūkanas, nes jos yra per didelės.
Atsiliepimas
Kreditorė AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skolininkai savo prievolių bankui nevykdo nuo 2009-07-13, todėl siekiant išvengti vis didėjančių įsiskolinimų, bankas, įspėjęs skolininkus, nutraukė sutartį ir sustabdė palūkanų bei delspinigių skaičiavimą, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Bankas pažymi, kad pagal sutartį priskaičiuoto įsiskolinimo ir delspinigių detalizavimas buvo pateiktas kartu su 2012-05-23 atsiliepimu į atskirąjį skundą, todėl skolininkė nepagrįstai teigė, kad bankas ignoravo skolininkų prašymus pateikti šiuos dokumentus. Bankas pažymi, kad sudarant sutartį, skolininkai buvo informuoti apie sutarties sąlygas, išaiškinta kokius delspinigius reikės mokėti. Prieš sudarydami sutartį, skolininkai turėjo galimybę įvertinti kredito suteikimo sąlygas, o jei šios sąlygos jų netenkino, jie turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi. Kreditorė pažymi, kad pagal įstatymą ji turi teisę gauti palūkanas, kadangi piniginės prievolės jai nebuvo įvykdytos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-10-08 hipotekos lakštu A. J. ir R. J., užtikrindami 63 643,23 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-12-11 kredito sutartį grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012-01-16 raštu kreditorė įspėjo skolininkus kad per 30 dienų terminą padengtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininkus, kad jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą nepadengs įsiskolinimo kreditoriui, kredito sutartis bus nutraukta. Kreditorės teigimu, skolininkams nepadengus įsiskolinimo, kredito sutartis nutraukta 2012-04-02.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (LAT 2012-02-20 nutartis c. b. 3K-3-58/2012).
Nagrinėjamu atveju skolininkė, ginčydama priverstinio išieškojimo veiksmus, iš esmės nesutinka su palūkanų ir delspinigių dydžiu bei prašo taikyti senatį priskaičiuotiems delspinigiams. Dėl pačios kredito sutarties sąlygos, nustatančios jos nutraukimo tvarką, ar jos netinkamo pritaikymo apeliantė ginčo nekelia.
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Teisę į CK 6.210 str. nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Kadangi pagal kredito sutartį palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, skaičiuojamos sutartinės palūkanos iki visiško skolos grąžinimo gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos už naudojimąsi paskolos suma, šiuo konkrečiu atveju skolininkai privalo mokėti kreditorei sutartimi sutartas kintamo dydžio metines palūkanas. Nors skolininkė atskirajame skunde teigia, jog kreditorės priskaičiuotos palūkanos yra mažintinos, kadangi jos yra neprotingai didelės, tačiau šiam argumentui pagrįsti skolininkė nepateikė jokių įrodymų. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties Specialiosios dalies, šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl pritartina kreditorės argumentui, kad prieš sudarydami sutartį, skolininkai turėjo galimybę įvertinti kredito suteikimo sąlygas, o jei šios sąlygos jų netenkino, jie turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkė nepateikė jokių argumentų dėl kreditorės priskaičiuotų delspinigių neteisėtumo bei nepagrįstumo, šie jos argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 str.).
Atskirajame skunde teigiama, kad skolininkai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo ir dėl įsiskolinimo sumos. Skolininkės teigimu, jos paskaičiavimu skola, palūkanos ir delspinigiai skiriasi nuo kreditorės paskaičiuotos ir teismo nutartyje nurodytos sumos, o kreditorė ignoravo skolininkų reikalavimą pateikti išsamų skolos dydžio paskaičiavimą. Šiuos skolininkės argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos medžiagos matyti, kad visus paskaičiavimus kreditorė į bylą pateikė tiek teikdama pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek 2012-05-25 kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Kaip matyti tiek iš skolininkės atskirojo skundo, tiek iš teismų sistemos LITEKO duomenų, skolininkai šiuo metu nėra pareiškę jokių pretenzijų kreditorei dėl neva neteisėto sutarties nutraukimo bei mokėtinų sumų priskaičiavimo.
Atskiruoju skundu skolininkė kvescionuoja ir šalių sutartą delspinigių dydį. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šalių sutartą 0,1 proc. už kiekvieną dieną delspinigių dydį laikė protingu. Pažymėtina, kad delspinigiai yra laikytini sutarties šalių nustatytu minimalių nuostolių dėl sutarties nutraukimo dydžiu. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2009-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-502/2009). Skolos dydį ir atitinkamai nuo jos skaičiuotus delspinigius patvirtina kreditorės pateikti detalūs paskaičiavimai, iš kurio matyti skolininkės atskirajame skunde keliami klausimai, t. y. už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos (ir kt.) buvo paskaičiuoti delspinigiai. Tuo tarpu pati skolininkė nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kad Kredito sutartyje nustatyti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir neprotingi, o jos siūlomas 0,02 proc. dydžio delspinigių dydis yra protingas. Kita vertus, sutartyje delspinigių dydis nurodytas šalių valia, jis nekito nuo pat pradinės kredito sutarties sudarymo, todėl skolininkės pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai pažeidė prievolę tinkamai vykdyti kredito sutartį, vertinamos kaip atsakomybės vengimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netesybos ne visada turi būti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas būsto paskolų santykiuose ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (LAT 2009-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-12/2009; 2009-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-460/2009; 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Atmestinas ir skolininkės argumentas, jog šiuo atveju byloje taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas delspinigių skaičiavimui. Kaip matyti, šalių sudaryta Kredito sutartus buvo nutraukta 2012-04-02, o į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorė kreipėsi 2012-04-25.
Pabrėžtina, kad iš 63 643,23 EUR skolos skolininkai kreditorei negrąžino net 61 977,33 EUR skolos dalies. Nors sutartinių prievolių pradėta nesilaikyti nuo 2009-07-13, kreditorė į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2012-04-25. Per visą tą laiką ir bylos nagrinėjimo metu skolininkai skolos (ar jos dalies) negrąžino, nors apie privalomą prievolės vykdymą ir nevykdymo pasekmes skolininkams buvo priminta kreditorės. Šie faktai rodo, kad skolininkai nesilaikė CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 dalyje įtvirtintos civilinės teisinės pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita prievolės šalimi. Toks prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Šiame kontekste galima daryti išvadą, kad kreditorė, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – paskolų teikimas už palūkanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.), negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas procesinių ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.