Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, nedalyvaujant šalims, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1112-305/2016 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmeniniu turtu, atsakovui už akių

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės J. P. ieškinys atsakovui V. Č., kuriuo ieškovė prašo teismą nustatyti, kad 44,60 kv. m. dviejų kambarių butas su 2,74 kv. m. rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

2016 m. gegužės 18 d. atsakovui buvo tinkamai (asmeniškai) įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos su teismo pranešimu, atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Terminas atsakovui atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, pasitarimų kambaryje atlikęs formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustato, kad:

Atsakovo V. Č. ir A. Č. (Š.) santuoka įregistruota 1998 m. liepos 15 d. (b. l. 25). Jų santuoka Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. sprendimu buvo nutraukta (b.l. 26, 27). Tačiau įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje padarytas tik 2001 m. gruodžio 11 d. (b.l. 24). 2000 m. spalio 19 d. A. Č. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta jos vienos vardu, duomenų apie V. Č., kaip sutuoktinio, sutikimą pirkti butą nėra (b.l. 35-36). Butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas taip pat vienos ir A. Č. vardu (b.l. 15-16, 37). Minėtą butą A. Č. nusipirko už asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (b.l. 17-18,28, 29, 30-32, 33). (duomenys neskelbtini) A. Č. mirė (b.l. 10). Jos palikimą priėmė testamentinė įpėdinė ieškovė J. P. (b.l. 11, 12-13). 2016 m. gegužės 6 d. ieškovė su nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi į teismą, atsakovas iki šiol jokių prieštaravimų jokia forma ieškovės reikalavimui byloje nėra pareiškęs.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad V. Č. ir A. Č. santuoka pasibaigė 2001 m. gruodžio 11 d., kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 40 straipsnis). Ginčo butą A. Č. įgijo 2000 m. spalio 19 d., taigi, santuokai nepasibaigus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra, nes duomenų, kad V. Č. ir A. Č. būtų sudarę vedybų sutartį byloje nėra) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po V. Č. ir A. Č. santuokos sudarymo (įregistruota 1998 m. liepos 15 d.) iki santuokos pasibaigimo (2001 m. gruodžio 11 d.) A. Č. vardu įgytas turtas turi būti laikomas V. Č. ir A. Č. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai, neginčijamai patvirtina, kad ginčo butas buvo įgytas už A. Č. asmenines lėšas: A. Č. nutraukus santuoką su S. Š., 1991 m. gegužės 17 d. teismo sprendimu jai buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į pastatus (gyvenamąjį namą ir kt.), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 29, 30-32, 17-18). 2000 m. spalio 19 d. A. Č. šiuos pastatus pardavė J. K. už 12000 Lt ir tą pačią dieną iš J. K., veikiančios savo ir J. A. vardu, nusipirko ginčo butą taip pat už 12000 Lt (b.l. 33, 35-36). Jokių duomenų, kad ginčo buto įsigijimui būtų panaudotos ir atsakovo lėšos, byloje nėra. Taip pat, teismo vertinimu, iš ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena A. Č., jokių duomenų apie tai, kad ji atstovautų savo sutuoktinį, ar butą pirktų turėdama jo sutikimą, nėra), iš to fakto, kad butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik A. Č. vardu, kad A. Č. ir atsakovas dar iki santuokos nutraukimo gyveno atskirai, o tai reiškia, kad bendro ūkio netvarkė (ši aplinkybė konstatuota teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. sprendime, kuriuo jų santuoka buvo nutraukta (b.l. 27)), akivaizdi A. Č. valia ginčo butą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ieškovės, kaip A. Č. teisių perėmėjos, prašymas pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Ieškovė neprašo atlyginti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei nesiekia 3,00 Eur sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad 44,60 kv. m. dviejų kambarių butas su 2,74 kv. m. rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.