Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-511-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-08
Bylos Nr.
1A-363-511-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus, Algirdas Gaputis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-363-511/2008Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; (S) 2.4.6.
NUTARTIS2008 m. rugpjūčio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-04-23 nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausta vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviems metams įpareigojant J. M. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš J. M. priteista 27 dvidešimt septyni litai proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad 2007 m. lapkričio 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, Lašų k., Kriaunų sen., Rokiškio r., savo namuose, iš pykčio suduodama savo mažamečiui sūnui A. V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), šluotos kotu ne mažiau dviejų smūgių į kojas, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą bei dėl minkštųjų audinių sumušimų abiejose šlaunyse nežymiai sutrikdė mažamečio A. V. M. sveikatą.

J. M. skundžia 2008-04-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė, prieš savo vaikus niekada smurto nėra naudojusi, buvo apkaltinta nepagrįstai. J. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik liudytojų, mačiusių tik kraujosruvas ant A. V. M. kojų parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada, nors specialistas A. V. M. neapžiūrėjo, o išvadas padarė iš slaugytojos pažymos apie kraujosruvas. Specialistė paaiškino, kad tokios kraujosruvos galėjo atsirasti ne nuo koto, o nuo pačios šluotos ir pripažino, kad apie sužalojimus šluotos kotu išvadą galėjo duoti pasirėmusi tyrėjos lydraštyje nurodytomis aplinkybėmis, kad A. V. M. buvo sužalotas šluotos kotu. Tai neobjektyvi išvada, neatspindinti sužalojimų mechanizmo. Mano, kad specialistė, davusi išvadą, pagal tokią slaugės pažymą, iš kurios jokios išvados, neskaitant kraujosruvų buvimo kojų srityje, negalima padaryti, teisme nebeturėjo drąsos pasakyti, kad padarė klaidą. J. M. teigia, kad teismas neįvertino A.V. M. parodymų, duotų teisme, juos nepagrįstai įvertino kritiškai. Neatkreipė dėmesio, kad vaikas jau pradžioje keitė savo versiją. Mokykloje A.V. M. mokytojai A. B. nurodė, kad jis buvo primuštas už tai, nes eidamas naktį į tualetą, kažką nuvertė. Vėliau sugalvojo, kad buvo mušamas už suvalgytus saldainius. Tai rodo vaiko išsisukinėjimą iš jo sugalvotos situacijos, norą kuo greičiau ją realiai pagrįsti. Nurodo, kad ji saldainius perka vaikams, ir yra nelogiška, kad juos taip žiauriai muštų už tai. Su vaiku pokalbis buvo prieš tai, dėl suvalgytų saldainių, žodžiu nurodė, kad per daug valgant galima susirgti. Mokyklos direktorės S. I. iniciatyva vaikas be jokio patvarkymo buvo nuvežtas pas tėvą, patalpintas į Samanių mokyklą. Apeliantė, dėl tokios neteisėtos veikos kreipėsi į LR Seimo už vaikų teises atsakingus darbuotojus, dėl ko buvo pradėtas tyrimas ir šiuo meu nėra baigtas. Dėl šios priežasties S. I. yra suinteresuota, kad apeliantė būtų pripažinta kalta ir dėl to atsirado tvirtinimas, kad apeliantė mušė ir muš savo vaiką. Tai yra išgalvotas teiginys, įdiegtas ir mokytojoms. Teismas nepagrįstai nevertino T. M. ir R. B. parodymų.

Apeliantė nurodo, kad ji yra socialiai remtina, yra gavusi Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą antrinei teisinei pagalbai apmokant 50 procentų išlaidų, todėl iš jos neteisingai priteista 27 Lt suma.

Gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir nešališkai, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai. Teismas ištyrė bei išsamiai aptarė visus byloje surinktus įrodymus. Nors nuteistoji J. M. neigė mušusi A.V. M. ir jį sužalojusi, o nukentėjusysis A. V. M. teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad mama jo nemušė, o sužalojimai atsirado nukritus nuo dviračio, kad jis motiną iš pradžių apkalbėjęs, nes taip jį buvo primokęs tėvas, tačiau teismas, vadovaudamasis įrodymų visuma- liudytojų A. B., S. I., G. N., D. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvados Nr. G91/08 (05) bei specialistės A. M. paaiškinimų teisiamajame posėdyje duomenimis, be to, įvertinęs ir apeliaciniame skunde nurodytus nukentėjusiojo A.V. M., liudytojų T. M. bei R. B. parodymus, J. M. pagrįstai pripažino kalta pagal BK 140 str. 2 d. Teismas motyvuotai bei pagrįstai pasisakė, kodėl nesivadovavo A.V. M. parodymais, duotais teisme, bei J. M. parodymais.

Liudytojos A. B., S. I. ir G. N. iš esmės vienodai parodė, jog mokinys A.V. M. mokykloje parodė sumušimus ant kojų ir pasakė, kad jį primušė mama, t.y., nuteistoji J. M.. Šios liudytojos nuvyko į A.V. M. namus pasikalbėti su jo motina. Nuteistoji joms paaiškino, jog negalinti susitvarkyti su A.V. M., todėl jį mušė, nes šis rado ir suvalgė paslėptus saldainius. Tą patį paaiškino ir A.V. M.. Jis pasisakė, kad jį mama mušė šepečio kotu, nes jis suvalgė saldainius.

Liudytoja D. D. parodė, jog ji, dirbdama slaugytoja, apžiūrėjo A.V. M.. Abiejų kojų šlaunų šonuose matėsi kraujosruvos, kurios jungėsi viena su kita. Ant kitų kūno vietų sužalojimų nebuvo. A.V. M. papasakojo, kad su šluotos kotu mušė mama.

Liudytojas A. B., S. I. ir G. N. laikyti šioje byloje suinteresuotomis nėra jokio pagrindo. Kaip pedagogės jos dalyvauja A.V. M. ugdyme, tačiau byloje nėra jokų duomenų, jog jos turėtų kokį nors pagrindą apkalbėti nuteistąją. Be to, šių liudytojų parodymus apie joms žinomas A.V. M. sužalojimo aplinkybes atitinka ir teismo medicinos specialisto išvados Nr. G91/08 (05) duomenys, jog A.V. M. nustatytos poodinės kraujosruvos šlaunų srityse, padarytos ne mažiau kaip dviejų smūgių poveikiu, šios kraujosrūvos galėjo būti padarytos suduodant smūgius šluota. Dėl nustatytų sužalojimų A.V. M. sveikata sutrikdyta nežymiai. Iš apklausos protokolo matyti, jog tokias pat sužalojimo aplinkybes A.V. M. parodė ir apklausoje ikitesminio tyrimo metu ( b.l. 11).

Teismas pagrįstai atmetė A.V. M. ir J. M. parodymus, kad A.V. M., esą, susižalojo krisdamas nuo dviračio. Liudytojai T. M. ir R. B. patvirtino, kad jie matė kaip A.V. M. griuvo nuo dviračio ir susižalojo kojas. Nėra pagrindo netikėti, jog A.V. M. galėjo nukristi nuo dviračio, tačiau byloje surinktais įrodymais visiškai paneigta, jog dėl to galėjo atsirasti jam šioje byloje nustatyti sužalojimai. Tą paneigia ne tik aukščiau aptarti įrodymai, bet ir teismo medicinos specialistės A. M. paaiškinimai. Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad pagal A.V. M. nustatytus bei D. D. teisminio nagrinėjimo metu apibūdintus sužalojimus, tokie sužalojimai negalėjo atsirasti griūvant nuo dviračio ir atsitrenkiant į žemės paviršių, nes tuomet sužalojimai būtų tik ant vienos šlaunies, o ne ant abiejų, būtų daugiau sužalojimų ir kitose kūno vietose, tuo tarpu, rasti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius šluotos kotu. Specialistės A. M. paaiškinimai apie jos nustatytą sužalojimų padarymo A.V. M. mechanizmą pagrįsti ne vien skunde nurodoma slaugytojos D. D. pažyma, bet ir D. D. parodymais teismo posėdyje apie jos rastus ant A.V. M. kūno sužalojimus, sužalojimų išsidėstymą bei pobūdį. Todėl kritiškai vertinti specialistės A. M. išvadas nėra pagrindo, ši išvada neprieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai.

Teismas pagrįstai pastebėjo ir tai, jog A.V. M. parodymų pasikeitimui įtakos turėjo ir tai, kad A.V. M. yra mažametis, todėl kaip ir visi kiti tokio amžiaus vaikai yra lengvai pasiduodantis jį globojančių ir prižiūrinčių asmenų, šiuo atveju motinos įtakai. Skunde nurodyta aplinkybė, jog apkalbėti J. M. A.V. M. paskatino jo tėvas R. M., atmestina. Iš bylos duomenų matyti, jog nuo sužalojimų atsiradimo iki jų parodymo pedagogams 2007-11-12 A.V. M. nebendravo su tėvu, todėl negalėjo būti tėvo prikalbintas dėl šių sužalojimų kaltinti motiną.

Visuma bylos įrodymų, juos sugretinus tarpusavyje, vienareikšmiškai patvirtina J. M. kaltę, padarius veiką, už kurią ji nuteista, bei paneigia jos teiginius bei argumentus, kad teismas ją nuteisė nepagrįstai.

Tai, kad nuteistajai buvo suteikta valstybės garantuota antrinė teisinė pagalba, dar nereiškia jog ji yra atleista nuo visų proceso išlaidų apmokėjimo. Baudžiamojo proceso išlaidų išieškojimo tvarką nustato BPK 105 str., kuriame nurodoma, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas, nusprendė iš J. M. išieškoti 27 litus proceso išlaidų, kurias sudaro liudytojų ir kitų proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį, todėl šios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų išieškojimą, nepažeidė. Be to, ši 27 litų suma nėra tokia didelė ar labai žymi, kad nuteistoji neišgalėtų jos apmokėti. Todėl priimti kitokį sprendimą dėl proceso išlaidų iš J. M. išieškojimo nėra pagrindo.

Pagrindų naikinti nuosprendį ar jį keisti skundo ribose nenustatyta, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p..,

nutaria:

Nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eligijus GladutisTeisėjai Algirdas GaputisValdas Meidus