- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- I1-4138-423/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 1-4) ir patikslintame skunde (b. l. 10-13) pareiškėjas nurodė, kad už vidaus taisyklių pažeidimus laikotarpiu nuo 2020-01-23 iki 2020-02-12 atliko bausmę kameroje Nr. 14, laikotarpiu nuo 2020-12-10 iki 2020-12-15 kameroje Nr. 25. Teigė, kad kamerų tipo patalpose nuo 6 val. iki 22 val. iš nuteistojo buvo paimama patalynė ir čiužinys, dėl ko asmuo buvo priverstas visą dieną stovėti arba gulėti ant siauro kieto suolo arba metalinės surūdijusios lovos. Pareiškėjas serga cukriniu diabetu (2 stadija), o nuo tokių bausmės atlikimo sąlygų jo sveikatos būklė pablogėjo, apie sveikatos būklės pablogėjimą pareiškėjas nuolat pranešdavo medicinos dalies darbuotojams, tačiau jiems tai nebuvo svarbu. Priešais kameros Nr. 14 langą yra aukšta, maždaug 6 metrų aukščio siena, kuri trukdo patekti grynam orui, natūraliam apšvietimui, kameroje juntama drėgmė, dėl ko pareiškėjui atsirado kosulys, dusulys.
Laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-08-25 pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupės 20 būrio kameroje Nr. 9. Pareiškėjas teigė, kad kameroje buvo laikomas su 8 rūkančiais ir narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru nors pats yra nerūkantis, patalpa neatitiko higienos normų, joje nebuvo neužtikrintas tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas, todėl jis negalėjo skaityti bei rašyti. Sanitarinis mazgas, esantis kameroje, taip pat neatitiko higienos normų, duše buvo tik mažas vandens šildytuvas, todėl pareiškėjui ne kartą nepavyko išsimaudyti po tekančiu karštu arba nors šiltu vandeniu.
Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, papildomais nepatogumais, pablogėjusia pareiškėjo fizine ir psichine sveikata, prasidėjusia gilia depresija, kuri tęsiasi iki šiol. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 17-22). Pažymėjo, kad pareiškėjas turi specifinį teisinį statusą, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo teisių ir laisvių suvaržymas yra neišvengiama bausmės dalis. Nurodė, kad, remiantis Marijampolės PN Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalų duomenimis, pareiškėjas kameroje Nr. 14 atliko bausmę laikotarpiu nuo 2020-01-23 iki 2020-02-11, kameroje Nr. 25 nuo 2020-12-10 iki 2020-12-14. Pagal teisės aktų reikalavimus, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuteistieji gali naudoti savo patalynę, išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę, jeigu to pageidauja. Kamerų tipo patalpų apšvietimas ir ventiliacija atitiko higienos normas. Patalpos yra nuolat tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris priskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, Turto valdymo skyriaus specialistų. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose į pataisos namų administraciją ar atitinkamų institucijų tikrintojus nesikreipė.
Marijampolės PN patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-08-25 pareiškėjas atliko bausmę 20 būrio 9 kameroje. Nurodė, kad teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Įstaiga rūkančių asmenų apskaitos neveda, gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose nuteistiesiems rūkyti griežtai draudžiama, pareigūnai nustatę rūkymo faktą tam neleistinoje vietoje nuteistuosius drausmina, už rūkymą neleistinoje vietoje nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. Marijampolės PN pareiškėjo nusiskundimų dėl kitų nuteistųjų rūkymo nėra gavę. Pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu etapavus pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pas jį patį kratos metu buvo rastas tabakas. 20 būrio kamera Nr. 9 ir sanitarinis mazgas atitiko higienos normas, dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 20 lx. Gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių nuteistųjų pareiga, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Atsakovės atstovas neturi duomenų, kad dušinėje būtų nebuvę karšto vandens ar pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į psichologus ir sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2020-01-23 iki 2020-02-12 (kameroje Nr. 14) ir laikotarpiu nuo 2020-12-10 iki 2020-12-15 (kameroje Nr. 25) bei drausmės grupės 20 būrio kameroje Nr. 9 laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-08-25.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Dėl kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2020-01-23 iki 2020-02-12 buvo kalinamas Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje Nr. 14, o nuo 2020-12-10 iki 2020-12-15 patalpoje Nr. 25. Remiantis atsakovės atstovo pateiktų Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalų duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas kameroje Nr. 14 bausmę atliko laikotarpiu nuo 2020-01-23 iki 2020-02-11 (b. l. 23-24), o kameroje Nr. 25 laikotarpiu nuo 2020-12-10 iki 2020-12-14 (b. l. 25-26). Dėl to teismas, spręsdamas dėl kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose, vertins laikotarpį nuo 2020-01-23 iki 2020-02-11 bei laikotarpį nuo 2020-12-10 iki 2020-12-14.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose dienos metu buvo paimamas čiužinys ir patalynė, todėl asmuo buvo priverstas visą dieną stovėti arba sėdėti ant siauro kieto suolo ar surūdijusios metalinės lovos. Priešais kameros Nr. 14 įrengta siena trukdė patekti grynam orui bei natūraliam apšvietimui, dėl to pablogėjo pareiškėjo sveikatos būklė.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 23 punkte reglamentuojama, kad patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., LVAT 2013-02-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Bylos duomenys patvirtina, kad už pareiškėjui paskirtas nuobaudas jis kamerų tipo patalpose bausmę atliko laikotarpiais nuo 2020-01-23 iki 2020-02-11 (kameroje Nr. 14) ir nuo 2020-12-10 iki 2020-12-14. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, nuobaudų atlikimo laikotarpių ir kamerų, kuriose jas atliko, neginčijo. Teismas vertina, kad patalpinimas į kamerų tipo patalpas buvo paties pareiškėjo pasirinkto valinio elgesio pasekmė. Marijampolės PN pareigūnų veiksmai, kai nuteistajam nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista visą dieną turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) kamerų tipo patalpose, atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte įtvirtintą reglamentavimą, Marijampolės PN pareigūnai, išduodami patalynę tik miegui skirtu laiku, vykdė teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra jokių prielaidų išvadai, kad neleidimas pareiškėjui (kaip ir kitiems nuteistiesiems) dienos metu kameroje turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) buvo neteisėtas ar atliekamas piktnaudžiaujant pareigūnams suteiktais įgaliojimais, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pataisos namų drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma). Aprūpinimo inventoriumi normos 10 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti: metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; stalas – 1 vnt.; taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai – 1 sėdima vieta 1 asmeniui.
Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir atsakovės atstovo pateiktų kamerų Nr. 14 ir Nr. 25 fotonuotraukų (b. l. 33-47) matyti, kad pareiškėjui buvo skirta metalinė lova, taip pat kameroje buvo suolas, ant kurio jis galėjo sėdėti miegui neskirtu laiku. Aprūpinimo inventoriumi normos nenumato, jog kamerų tipo patalpose nuteistiesiems turi būti skiriama lova su mediniu pagrindu, todėl atsakovės atstovas, aprūpindamas pareiškėją metaline lova, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl lovos blogo stovio, jos pakeitimo kita. Nesant duomenų, jog pareiškėjas prašė jam skirtą lovą pakeisti ir atsakovės atstovo atsisakymo tokį prašymą tenkinti, teismas negali vertinti, kad lova buvo itin nekokybiška, todėl argumentas dėl surūdijusios lovos laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.
Iš kameros Nr. 14 fotonuotraukų taip pat matyti, kad patalpoje yra didelis, besivarstantis langas, ventiliacija.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti kamerų per atveriamą langą, ar, kad nebuvo galima jo atidaryti/uždaryti, kad priešais kameros Nr. 14 langą esanti sienelė, trukdė patekti grynam orui ar natūraliam apšvietimui. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo. Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, oro drėgmę, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovo teigimu, pataisos namai vadovaujasi higienos norma ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimų aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad apšvietimas ar drėgmė kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, neatitiktų nustatytų reikalavimų. Iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų pažymų dėl nuteistojo E. K. kreipimųsi matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų kreipęsis nebuvo, taip pat nebuvo kreipęsis į psichologus ar Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus (b. l. 27-29). Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės kamerų tipo patalpose Nr. 14 ir Nr. 25 ir dėl to kilusių sveikatos problemų atmetami kaip deklaratyvūs.
Dėl kalinimo sąlygų 20 būrio kameroje Nr. 9 ir sanitarinio mazgo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 20 būrio kameroje Nr. 9 buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-08-25, dėl to teismas, spręsdamas dėl kalinimo sąlygų drausmės grupės 20 būrio kameroje Nr. 9, vertins laikotarpį nuo 2021-07-29 iki 2021-08-25.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 9 buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, patalpa ir sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Higienos normos 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose yra griežtai draudžiama rūkyti, o rūkymas patalpose yra vidaus taisyklių pažeidimas už kurį nuteistieji yra baudžiami. Bausmių vykdymo teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis apie rūkančius asmenis, taip pat nenumato kamerose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius.
Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kitų asmenų rūkymo neleistinose vietose ar būtų prašęs jį perkelti gyventi su nerūkančiais asmenimis. Taip pat iš Marijampolės PN pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (kad gyvena su rūkančiais asmenimis) nebuvo kreipęsis ir į psichologus (b. l. 28), nėra duomenų, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad patalpose rūkė kiti nuteistieji. Pažymėtina, jog atsakovas nėra užfiksavęs atvejų ar nustatęs pažeidimų, jog patalpose buvo rūkoma.
Teismas pažymi, jog, bausmės atlikimo Marijampolės PN metu, pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2020-10-15 surašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo kratos metu buvo rasti ir išimti 2 baltos spalvos popieriaus gabaliukai, kuriuose buvo suvyniota maždaug po 2 gramus augalinės kilmės medžiagos – tabako (b. l. 30-31). Pareiškėjas savo 2020-10-15 paaiškinime nurodė, kad atsivežė į ligoninę tabako ,,Winston“, nes nežinojo, kad negalima (b. l. 32). Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą.
LVAT praktikoje pabrėžiama, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada ir kokie rūkantys asmenys buvo su pareiškėju vienoje kameroje. Atsakovas nurodė, jog rūkančių asmenų apskaitos neveda. Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas pataisos namų administracijai dėl kitų asmenų rūkymo būtų skundęsis ir prašęs jį atskirti nuo rūkančių asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko hipotetiniais ir neįrodytais.
Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad patalpų atitikties higienos normoms patikrinimai yra atliekami, kai yra gaunamas nuteistojo skundas. Atsakovo teigimu, ginčo laikotarpiu 20 būrio 9 kameros patikrinimų atlikta nebuvo. Bylos duomenimis pareiškėjas dėl patalpų neatitikimo higienos normoms Marijampolės PN administracijai nesiskundė, dėl fizinės ar psichinės sveikatos problemų į psichologus bei medikus nesikreipė (b. l. 27-28).
Pareiškėjas teigė, kad apšvietimas kameroje buvo nepakankamas, todėl jis negalėjo skaityti ir rašyti, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Iš kameros fotonuotraukų matyti, kad į patalpą per didelį langą patenka dienos šviesa, patalpoje įrengtas dirbtinis apšvietimas. Nors teismo sprendimas ir negali būti grindžiamas prielaidomis, net jei būtų pripažinta, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui būtų kilę kokios nors neigiamos pasekmės. Šią aplinkybę skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad apšvietimas buvo silpnas, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, juolab, kad jie išdėstyti neišsamiai. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad 20 būrio 9 kameros sanitarinis mazgas ir dušas atrodė pasibaisėtinai, dėl per mažo vandens šildytuvo ne vieną kartą duše nebuvo karšto vandens.
Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad duše nebuvo karšto vandens dėl per mažo vandens šildytuvo. Pagal LVAT teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių šios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl karšto vandens nebuvimo duše. Pareiškėjo teiginiai, jog duše nebuvo karšto vandens, vertintini kaip deklaratyvūs ir pagrįsti subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad duše nebuvo karšto vandens, atmestini kaip nepagrįsti.
Iš atsakovės atstovo pateiktų patalpos sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad tualetas yra atskirtas nuo likusio patalpos ploto pertvara su durimis, jame įrengti 1 praustuvas, 1 unitazas (tupiamas) (b. l. 53-55). Iš fotonuotraukų ant lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių, patalpa tvarkinga. Teismas pažymi, kad pareiškėjas aplinkybes dėl prastos sanitarinio mazgo būklės taip pat konstatavo visiškai deklaratyviai, nepaaiškino, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo būtent dėl, kaip pareiškėjas teigia, ,,pasibaisėtinos“ sanitarinio mazgo būklės. Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Pareiškėjo argumentai šioje dalyje nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, todėl atmestini.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), kilusios žalos bei priežastinio ryšio. Nenustačius minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.