Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „PAULINTA“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2007-11-08 Panevėžio miesto apylinkės nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimu, įpareigojant iki 2008-02-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą,; 2011-02-11 Panevėžio miesto apylinkės nuosprendžiu pagal LR BK 253 str. 1 d. – 2 m laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2 d. 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykt iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 3 p., 4 p., LR BK 70 str., LR BK 71 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemones - 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose 15 MGL ( 1950 LT ) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei nustatyti 6 mėnesių nemokamų darbų atlikimo terminą, 1 metų įmokos sumokėjimo terminą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutartimi vykdoma aprobuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., neturėdamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išduotų leidimų šaunamiesiems ginklams bei šaudmenims įsigyti, laikyti ir jais naudotis, 2012 metais, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu tiksliu laiku, vietoje ir būdu, įsigijo bei nuo 2012 metų nenustatytos datos, (duomenys neskelbtini) k., J. L. priklausančios sodybos, kurioje žodiniu susitarimu sodybos savininkas jam buvo leidęs gyventi, ūkiniame pastate neteisėtai laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus – pramoninės gamybos, 7.62 mm kalibro graižtvinį, Mosino sistemos pavyzdžio šautuvą Nr. I38540, pramoninės gamybos, 16-o kalibro lygiavamzdį, dvivamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-58 Nr. E07906, tinkamus šaudyti, bei savadarbiu būdu iš pramoninės gamybos pneumatinio šautuvo HATSAN mod. 75 Nr. 01093, skirto šaudyti 5.5 mm kulkomis,- padidinus ir prailginus šovinio lizdą, išimant stūmoklio sandarinimo gumą, atramoje įstačius skiltuvą, pagamintą ir pritaikytą bei tinkamą šaudyti 5.6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais lygiavamzdį šautuvą, taip pat neteisėtai laikė šaudmenis - šešis pirmos grupės pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro šovinius „ 7.62 x 54R“, dvidešimt keturis antros grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, vieną trečios grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinį šovinį, tinkamus šaudyti, po ko, 2013-12-13d., apie 12.45 val., savadarbiu būdu perdirbtą iš pneumatinio į šaunamąjį ginklą šautuvą HATSAN mod. 75 Nr. 01093 bei dalį minėtų šaudmenų: dvidešimt keturis antros grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, vieną trečios grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinį šovinį, tinkamus šaudyti, po ko, 2013 m. gruodžio 13 d., apie 12.45 val. , savadarbio būdu perdirbtą iš pneumatinio į šaunamąjį ginklą šautuvą HATSAN mod.75 Nr. 01093 bei dalį minėtų šaudmenų: dvidešimt keturis antros grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, vieną trečios pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinį šovinį, tinkamus šaudyti, gabeno- iš ūkinio pastato nunešė į kieme stovėjusį ir jam priklausantį automobilį Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) kur neteisėtai laikė nurodytą šautuvą ir tinkamus šaudyti nurodytus šaudmenis iki 2013m. gruodžio 13d. 14.30 val., kai įvykio vietos apžiūros metu minėti ginklai ir šaudmenys, laikyti ūkiniame pastate bei automobilyje Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) buvo surasti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos aspaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojų G. B., G. S. ir paimti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų O. B. ir O. K..

Kaltinamasis D. M. parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies dėl to, kad laikė ginklus ir jų neperdavė. Teisme parodė, jog 2013-12-13, išeidamas iš namo, jis pamatė įvažiuojant į sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemą gamtos apsaugos inspektorius. Susimėtęs, išsigandęs, įbėgo į namus ir užsirakino. Išlipę inspektoriai pabaladojo į langus ir išvažiavo. Neįsileido, nes anksčiau buvo įkliuvęs ir žinojo, kad sodyboje yra ginklų, todėl persigando. Po kiek laiko išėjo į kiemą, žinojo kur yra padėti šautuvai, griebė vieną šautuvą, iš stalčiaus dėžutę su šoviniais, norėjo kur nors išvežti ir užkasti. Ūkiniame pastate, palovyje buvo padėti trys šautuvai. Stvėrė pirmutinį šautuvą, kuris buvo su optiniu taikikliu. Šovinių dėžutėje buvo daug. Atidaręs savo automobilio „Renault Laguna“ bagažinę, dėjo šautuvą ir šovinius, kad juos išvežti, bet pamatęs vėl atvažiuojančius Gamtos apsaugos pareigūnus, pasiėmė šautuvą, įbėgo į viralinę ir įdėjo šautuvą į spintą. Tada iš karto užėjo Gamtos apsaugos inspektoriai, paklausė „kur šautuvai“ ir jis iš karto parodė, kad yra spintoje ir yra palovyje. Jis išėmė iš spintos šautuvą su optiniu taikikliu. Paskui pareigūnai klausė, kur yra daugiau šautuvų ir tada jiems parodė kitus šautuvus. Du šautuvai buvo palovyje po čiužiniu. Juos pareigūnai liepė ištraukti ir padėti ant stalo. Vienas šautuvas buvo medžioklinis, o kitas – senovinis, prastos būklės, surūdijęs, karo laikų. Viso vienas šautuvas buvo dvivamzdis, o du- su vienu vamzdžiu. Vienas šautuvas, kuris buvo vienu vamzdžiu, kurį jis išėmė iš spintos ir norėjo išvežti, buvo su optiniu taikikliu. Šoviniai buvo likę mašinos bagažinėje. Dėžutėje buvo daug įvairaus kalibro šovinių, neskaičiavo kiek jų buvo. Šautuvai visi buvo prastos būklės, iš jų nešaudė, galvojo, kad jie neveikiantys. Prieš 2-3 mėnesius buvo matęs tuos šautuvus, stovėjo jie palovyje padėti. Po 2010 metų nežinojo, kad yra ten padėti šautuvai. Apie tai sužinojo, gal prieš du metus, kai tvarkydamas viralinę, atkėlęs čiužinį pamatė. Mano, kad tie šautuvai yra dėdės. Žino, kad už ginklų laikymą yra numatyta atsakomybė, bet tie šautuvai tokie senoviniai, aprūdiję, prastos būklės, net negalvojo kad jie yra veikiantys. Niekas tų šautuvų neslėpė, jie buvo palikti palovyje, bet kai pamatė gamtos apsaugos pareigūnus, išsigando bijojo, todėl ir norėjo paslėpti. Pareigūnai klausė, iš kur ginklai. Jiems sakė, kad tai dėdės. Pareigūnai klausė jo kiek kainuoja toks senovinis šautuvas. Tai jiems ir pasakė, kad gal apie 1000 Lt, gal apie 2000 Lt, o dabar pareigūnai sako, kad šautuvas nupirktas už 1000 Lt Jis tų šautuvų nepirko, o rado. Kaltė jo, kad laikė tuos šautuvus., dėl to gailisi, jis yra dirbantis UAB „Paulinta“ automechaniku, padeda ir prižiūri sergančią mamą.

Atsakydamas prokurorui parodė, jog 2014-01-09 apklausoje, kas šovė į galvą, tą ir pasakė tyrėjai. Vieną šautuvą su šoviniais paėmė ir įsidėjo į savo automobilio bagažinę tada, kai išvažiavo iš kiemo Gamtos apsaugos pareigūnai po to, kai jų neįsileido į namus. Šią aplinkybę atsimena tiksliai. Meluoja liudytojas V. S., jei sako, kad nematė, kaip jis ginklą dėjo į automobilio bagažinę. Dar ir bagažinė buvo atidaryta, kai į kiemą vėl atvažiavo Gamtos apsaugos pareigūnai. Šoviniai buvo sukrauti automobilio bagažinėje. Mašina- karavanas, todėl iš karto yra sėdynės. Apie šautuvo HATSAN perdirbimą šaudyti mažo kalibriais šoviniais pasakyti nieko negali. Iš kur atsirado HATSAN šautuvas su optiniu taikikliu- negali paaiškinti, nes visus tris šautuvus rado viralinėje, palovyje. Negali nieko paaiškinti apie tai, kad šautuvas HATSAN pradėtas tik 2008 metais gaminti, t.y. tais metais, kai dėdė mirė. Gal kiti žmonės paliko tą šautuvą, nes pas tetą būdavo ir kitų žmonių: ir tas V., kuris prižiūrėjo sodybą, dar du metai po tetos mirties gyveno toje sodyboje. Jis galvoja, kad čia dėdės ginklai. Apie 2010-11-02 atliktą kratą gali pasakyti, kad prastai atliko kratą pareigūnai. Slopintuvas buvo sudėtas toje pačioje kartoninėje dėžutėje kartu su šoviniais. Į mašiną nešė visą dėžutę su šoviniais ir šautuvą, atskirai nieko nenešė. Medžioklinis prožektorius buvo neveikiantis, padėtas ant spintos, taip ir stovėjo. Supranta savo kaltę, kad nepridavė ginklų, gailisi dėl to. Visą laiką sodyba priklausė dėdei S. B., po jo mirties ji atiteko žmonai M.. Visi daiktai sodyboje priklausė dėdei, o po jo ir tetos mirties, priklausė sūnėnui V.. Toje sodyboje dar gyveno V. K., kuris padėdavo prie ūkio tetai M.. Po tetos mirties jis dar du ar tris metus gyveno toje sodyboje.

Liudytojas G. S. parodė, jog dirba Panevėžio aplinkos apsaugos departamente gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. 2013-12-13 gavo anoniminį pranešimą, kad Kupiškio rajone, už Subačiaus miestelio, prie miško yra nušautas elnias ir išvilktas iš lauko. Su kolega G. B., pasiėmę dar į pagalbą policijos pareigūnus, pėdsakais nusekė iki (duomenys neskelbtini) kaimo, Panevėžio rajone ir, kadangi jau žinojo apie D. M., nes panašiais reikalais buvo susitikę ir 2010 metais su juo, užsuko į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Įsukus su tarnybine mašina į kiemą, savininkas D. M. įbėgo į kambarį ir užsirakino. Namų durys buvo uždarytos, jų neįleido, bet buvo praviros garažo durys ir matėsi, kad garaže yra primesta spąstų, draudžiamų naudoti gyvūnų gaudymui. Tie spąstai skirti gaudyti švelniakailiams gyvūnams. Jie bandė įeiti į namo vidų, beldė, sakė „D., išeik“, bet jų niekas neįleido. Tada išvažiavo, palikę pareigūną stebėti D. M. sodybą. Po kiek laiko į kiemą vėl išėjo D. M., apie tai jiems pranešė sodybą stebėjęs pareigūnas ir jie vėl greitai įvažiavo į kiemą. Tada pamatė, kaip D. iš savo, kieme stovinčio automobilio Renault Megane bagažinės, išsitraukęs juodą šautuvą su optiniu taikikliu, įbėgo į lauko virtuvę. Ten jie ir susitiko su D., pradėjo šnekėti. D. ištraukė tą šautuvą. Tai buvo perdirbtas orinis šautuvas į mažo kalibro šautuvą, ant kurio uždėtas optinis taikiklis. Pagal viską, jis tinkamas šaudyti, padarytas kaip rimtas šautuvas. Bekalbant, tame pačiame pastate, pakėlė sofą ir pasimatė dar šautuvų dalys. Tada pasikvietęs D. M., pasakė „pakelk, rodyk kas dar ten yra“. D. M. pakėlė lovos minkštą dalį ir pasirodo, kad ten buvo dar du ginklai: lygiavamzdis šautuvas, dvivamzdis medžioklinis ir graižtvinis karabinas. Prie karabino dar buvo 3-4 neiššauti šoviniai. D. M. tada paaiškino, kad šie šautuvai nėra nelegalūs ir jų nusipirkti jis gali padėti iš turgaus, 1 000 lt kainuoja. Iš kur jis įsigijo- neatskleidė. Jis pripažino, kad visi trys šautuvai, kurie rasti pas jį namuose, yra jo. Klausė jo, dėl ko reikalingi šautuvai. Jis sakė, kad „čia niekas nešaudo, kad senai iš jų šaudyta“. Tame name tikriausia, kad vienas D. M. gyvena. Paskui tik buvo atėjęs kaimynas, gyvenantis kitame name. D. M. nesakė, kad tai yra kažkieno kito sodyba, kad jis ją paveldėjo, tokios kalbos nebuvo. Automobilį apžiūrėjo. Jame buvo rasta dėžutė su lygiavamzdžio šautuvo šoviniais, mažo kalibro šoviniais. Ta dėžutė buvo užkišta už sėdynės. Kartu su šoviniais buvo duslintuvas, kuris yra užsukamas ant šautuvo vamzdžio galo ir slopina garsą. 2010 metais, kai buvo susidūrę su D. M., tai įvykiai buvo panašūs. Visus tuos ginklus ir šovinius išėmė ir iškvietė operatyvinę grupę. Garaže dar rado sumedžiotus tris barsukus: du buvo nulupti, vienas- pusiau nuluptas. D. M. nieko neminėjo apie tą perdirbtą šautuvą, ar jis iš kur pirko, ar pats perdirbo. Klausė jo „iš kur tas šautuvas, kas pagamino, ar naudoji, ar šaudai“. Bet D. M. nieko neatsakė, tik sakė, kad „senai čia, senai tas šautuvas perdirbtas, senai jis čia guli“. Apie tą šautuvą, kuris buvo su optiniu taikikliu, D. M. bandė sakyti, kad jis neveikia. Kai antrą kartą jie įsuko pas D. M. į kiemą, tai jis buvo prie automobilio galo ir automobilio bagažinės dangtis buvo pakeltas ir jis tik pamatė, kaip iš bagažinės švystelėjo tas juodas šautuvas. Jokių kitų šautuvų įsigijimo aplinkybių D. M. nenurodė. Jis sakė, kad tokį graižtvinį šautuvą, jei reikia, galima nupirkti, jokių bėdų nėra. Apie jokį kitokį ginklų įsigijimą jokios kalbos nebuvo. Buvo dar toks senovinis, montuojamas ant šautuvo prožektorius, skirtas medžioklei. Jis buvo, atrodo, kad prie tų šautuvų, ar toje pačioje patalpoje. Kam D. M. tiek daug ginklų, jis neminėjo, tik sakė, kad nuo seno čia tie ginklai. Klausė D. M. iš kur gavo tą garso slopintuvą, tačiau konkrečiai nieko neatsakė, sakė, kad rado, pirko, kažkas tokio. Kaimynas vaikštinėjo kieme, nežino ar ką jis matė, girdėjo, nes pačiame pastate jis nebuvo.

Liudytojas G. B. parodė, jog dirba Panevėžio aplinkos apsaugos departamente gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. Gavus anoniminį pranešimą apie tai, jog Kupiškio ir Panevėžio rajonų sandūroje yra neteisėtai sumedžiotas elnias, buvo nuspręsta patikrinti D. M. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nes šis asmuo jau anksčiau buvo baustas už neteisėtą medžioklę ir neteisėtą ginklo laikymą. 2013-12-13, apie 12 val., su kolega G. S. bei Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK pareigūnu V. S., tarnybiniu automobiliu, nuvyko į minėtą sodybą. Keliu atvažiuojant į sodybą pamatė, kad sodybos teritorijoje yra pašalinis žmogus ir D. M.. Tik pamatęs atvažiuojantį automobilį, D. M. nubėgo į sodybos gyvenamąjį namą, užsirakino. Nuėję prie namo, apie 10-15 min. beldė ir prašė atidaryti duris, tačiau D. M. į tai nereagavo, durų nedarė. Sugalvoję imituoti išvykimą, susėdo į automobilį ir iš sodybos pavažiavo link Panevėžio, palikę V. S. miške, gal 500 m atstumu nuo sodybos, iš kur šis su žiūronais stebėjo sodybos teritoriją. Visą laiką bendravo tarpusavyje mobiliuoju telefonu su V. S.. Gal po 30 min. V. S. pranešė, kad iš namo išėjo D. M.. Taip pat pranešė apie dar vieną asmenį, pasirodžiusį sodybos kieme. V. S. pranešė, kad D. M. išėjo į kelią, apsižvalgė, supratęs, kad jų ekipažas išvažiavo, laisvai vaikštinėjo po sodybos teritoriją. Gavus tokią informaciją, jis su G. S. ėmė artėti link sodybos teritorijos. Įvažiuojant į sodybos teritoriją, pro automobilio langą pastebėjo, kaip D. M., pasilenkęs iš baltos spalvos RENAULT automobilio bagažinės, pasiėmė juodos spalvos ginklą su optiniu taikikliu. Pamatęs jų automobilį, D. M. su ginklu nubėgo į ūkinį pastatą, bet durų užsikabinti nespėjo, todėl jis su G. S. lengvai pateko į vidų, prisijungė ir pareigūnas, viską stebėjęs miške. D. M. klausė kur yra šautuvas, kurį jis įsinešė į ūkinį pastatą. Pradžioje jis sakė nieko nežinantis ir nematęs, tačiau po įkalbinėjimo, D. M. prisipažino turintis ginklą ir ištraukė jį iš spintos, esančios ūkiniame pastate. Tai buvo tas pats šautuvas su optiniu taikikliu, kurį D. M. nešėsi iš automobilio. D. M. aiškino, kad jis yra neveikiantis. D. M. pripažino ir priremtas įrodymų parodė, kad turi ir kitų ginklų. Parodė, kad kiti - du ginklai yra po sofos čiužiniu, kur jie ir buvo rasti. Taip pat ten gulėjo ir keletas šovinių, atitinkančių graižtvinio šautuvo kalibrą. Dėl šių ginklų D. M. paaiškino, kad jis visus ginklus pirko, už graižtvinį ginklą mokėjo 1000 Lt Sakė, kad ginklus turintis senai, tik tam oriniam šautuvui, kurį D. M. atsinešė iš automobilio ir slėpė spintoje, nereikia leidimo. Apie jokį mirusį dėdę ar kitą asmenį, kuris būtų šių ginklų savininkas, jis išvis neužsiminė. Išėjus į kiemą, pastebėjo, kad D. M. paliktoje atidarytoje automobilio bagažinėje yra šautuvo garso slopintuvas, kuris sriegio pagalba yra tvirtinamas ant graižtvinio šautuvo vamzdžio galo, o kartoninėje dėžutėje buvo rasta dar lygiavamzdžio šautuvo šoviniai. Vieni šoviniai buvo 12 kalibro, o kiti-16 kalibro. Reiškia, kad tie šoviniai netinka vienam šautuvui. Ūkinio pastato viduje, ant stalo, buvo rastas ir specialus medžioklei skirtas prožektorius. Prožektorius yra gamyklinis, skirtas medžioklei. Be to, pro atviras garažo duris pastebėjo, kad garažo patalpoje yra padėti medžioklei skirti spąstai, kurie Lietuvoje yra naudoti draudžiami, nes neatitinka selektyvaus gaudymo požymių ir tris nenuluptus barsukus. Spąstai buvo paimti, vėliau konfiskuoti. Kadangi ginklų laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kreipėsi dėl fakto į Panevėžio apskrities VPK budėtojus ir pranešė apie rastus nelegaliai laikomus ginklus D. M. sodyboje. Jiems bebūnant sodyboje, ten visą laiką buvo ir D. M. kaimynas, kuris visą laiką urzgė, barė „ko jūs čia atlindot, kas jus čia kvietė, kas apskundė“, žodžiu, jiems trukdė. D. M. neneigė, kad čia jo šautuvai. Dėl šautuvo, kurį nešėsi D. M. iš automobilio, jis sakė, kad „durnas, kad nepaslėpiau, sakė, kad ginklus įgijo senai. Ar ginklai buvo įgyti vienu metu, ar skirtingai, tokios kalbos nebuvo. Klausė jo dėl to perdirbto šautuvo su optiniu taikikliu, tai D. M. pasakė, kad tas šautuvas yra neveikiantis, aprūdijęs, netinka medžioti, bet kaip tie perdirbimai šautuvo atsirado, jis nesakė. Aiškino, kad visi šautuvai yra nelabai veikiantys. Labiausia jis norėjo pabrėžti, kad jis nemedžioja. Pirma D. M. versija buvo ta, kad jis neturi ginklų. Antra, kad jis pirko visus ginklus. Šaudmenis jis gavo kartu su ginklais, kad nešaudė, kiek gavo, tiek jų ir turi. Kad tie ginklai gali priklausyti kokiam tai giminaičiui, tokios kalbos nebuvo. Anksčiau D. M. buvo baustas už neteisėtai laikomą ginklą ir už tai, kad šaudė stirnas. Kalbos ar tie šautuvai buvo įgyti iki ano atvejo, ar po to- nebuvo. S. B., kuris anksčiau gyveno toje sodyboje, jis nepažinojo. Radinių neėmė, tik saugojo, kad niekas nelįstų ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo operatyvinė grupė, tai jie fotografavo, apklausinėjo juos. Jie nieko nepaėmė, todėl jokio poėmio protokolo nerašė.

Liudytojas V. S. parodė, jog dirba Kupiškio rajono policijos komisariate. 2013 m. gruodžio mėnesio viduryje, tiksliai datos nepamena, kartu su Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnais G. B. ir G. S. dirbo pagal gautą informaciją, kad Kupiškio rajone yra nušautas elnias. Pareigūnai minėjo, kad su nusikaltimu gali būti susijęs pilietis D. M.. Apie 12.00 val., trise, tarnybiniu aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų automobiliu, nuvyko pagal mašinos pėdsakus į D. M. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliuku į sodybą pastebėjo, kad neaptvertame kieme vaikštinėja vyriškis, kuris, pamatęs atvažiuojantį tarnybinį automobilį, nubėgo į sodybos gyvenamąjį namą, užsidarė duris. Nuėję prie namo, beldė į duris, tačiau niekas durų nedarė. Sugalvojo imituoti išvykimą, todėl susėdę į automobilį, iš sodybos pavažiavo link Panevėžio pusės tiek, kad iš sodybos nebūtų galima matyti automobilio. Jis pasiliko stebėti sodybos kiemo apie 350 m atstumu nuo jos ir su žiūronais stebėjo teritoriją. Netrukus iš pastato išėjo ir D. M.. Apie tai informavo pareigūnus ir jie ėmė važiuoti atgal link teritorijos. Kieme buvo dvi mašinos: VW Passat ir Opel. Kai grįžo atgal į sodybą, kieme sutiko vaikščiojantį sodybos šeimininką, t.y. kaltinamąjį D. M.. Pradėjo šnekėti, apžiūrinėjo tas transporto priemones. Transporto priemonėje Opel buvo rasta šovinių lygiavamzdžio šautuvo sudėtų dėžutėje. Tada pradėjo klausinėti ar turi ginklų. Apžiūros metu rado paslėptus ūkinio pastato viduje šautuvus. Ūkinio pastato viduje buvo ir pats kaltinamasis, abu Gamtos apsaugos darbuotojai, kaimynas. To kaimyno pavardės dabar nepamena. Kartu su Aplinkos apsaugos darbuotojais ūkiniame pastate rado po sofos čiužiniu padėtą lygiavamzdį šautuvą ir graižtvinį šautuvą. Šoviniai buvo rasti automobilyje. D. M. visą laiką dalyvavo kartu, matė rastus ginklus. Pradžioje jo klausė „iš kur, kieno, kam priklauso, ar turi dokumentus“. Jis pradžioje sakė, kad tai yra jo senelio. Sakė, kad jokių dokumentų neturi. Vėliau aiškino, kad galima įsigyti tokių dalykų kiek nori. Suprato, kad visi tie ginklai, šoviniai yra įsigyti nelegaliai, nes vis tiek žmogus turi turėti leidimą ginklui nešioti, laikyti, šaudyti. Sodyboje viso rado du šautuvus. Po to buvo atvažiavę darbuotojai iš Panevėžio, apžiūrėjo ginklus, padarė poėmį, išėmė ginklus. Garaže buvo labai daug spąstų, pirtyje buvo prikaišiota įvairių daiktų, skirtų neteisėtai medžioklei. Klausė D. M. kam jam reikalingi visi tie daiktai. D. M. daugiausia tylėjo. Jam apie D. M. anksčiau nėra tekę girdėti, nes jis- Panevėžio rajono gyventojas, bet Aplinkos apsaugos darbuotojams jis buvo žinomas. Gyvūnėlius teko matyti: iš garažo išnešė tokią talpą, kurioje buvo sudėti nulupti laukiniai gyvūnai. Klausė, bet D. M. nenurodė kada įsigijo tuos ginklus, nesakė ar vienu metu įsigijo juos. Aplinkos apsaugos darbuotojai klausė jo ar yra dar daugiau ginklų. D. M. atsakė, kad „ne, daugiau nėra“. Kai vieną ginklą rado, buvo klausiama „ar dar yra“. Kai pasakė, kad ieškosime, tai tada D. M. pasakė, kad „dar yra“. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai-teisingi. Teisingi tie parodymai, kur sakė, kad randu ginklą padėtą ant kaladės. Lygiavamzdį ginklą po čiužiniu randa pareigūnas, o graižtvinį- parodo D. M., t.y. pakelia lovos čiužinį ir išima tą ginklą. Tie parodymai yra teisingi. Senai tas įvykis buvo. Taip, tvirtina šiandieninius parodymus.

Liudytoja A. S. parodė, jog dirba Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate Panevėžio rajono policijos komisariate, tyrėja. Su kaltinamuoju susidurti teko. Atliko ikiteisminį tyrimą, eilę veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe apklausė įtariamąjį, liudytojus. Pamena, kad šiame ikiteisminiame tyrime apklausinėjo pareigūnus: du buvo iš Gamtos apsaugos ir vienas pareigūnas buvo iš policijos komisariato. Apklausė liudytoją V. S.. Pradžioje apklausa vyko laisva forma-pasakojimu, o kas būdavo neaišku, norėdavo, kad jis smulkiau pasakytų, todėl būdavo užduodami klausimai. Kad būtų buvę kokie tai apklausiant nukrypimai- nepamena. Jeigu buvo pasakyta kažkur, kad „nesu tikras“, tai apklausoje ir buvo fiksuota, kad „nesu tikras“. Gal ir buvo porą vietų, kur apklausiant liudytojas minėjo, kad „nesu įsitikinęs“, bet tai ir turi būti fiksuota, jei taip buvo pasakyta.

Liudytojas O. K. parodė, jog dirba Panevėžio apskrities VPK kriminalistinio tyrimų biuro, kriminalistinio aptarnavimo skyriaus viršininku. Vizualiai pamena tą įvykį: kai atvyko į (duomenys neskelbtini), dalis ginklų ir šaudmenys buvo rasti automobilyje, kuris stovėjo kieme, o dalis- pagalbinėse patalpose. Buvo rasti trys ginklai. Realiai su D. M. nebendravo, tik jo buvo klausta „ar turi dar kitų ginklų“ ir į tą klausimą atsakymo jis neišgirdo. Aplinkybių iš kur jis įgijo tuos ginklus ir šaudmenis, netyrė ir tokių klausimų jis neuždavė. Įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūnai buvo, dar buvo Panevėžio rajono policijos pareigūnai. Jam nėra žinoma ar kaltinamasis šiems pareigūnams buvo nurodęs ginklų įsigijimo laiką ir aplinkybes. Rasti ginklai buvo supakuoti ir perduoti balistiniam tyrimui atlikti. Kiek pamena, vienas iš ginklų buvo karabinas, vienas- medžioklinis šautuvas ir dar vienas- orinis šautuvas, tai buvo matoma, bet tai atsakyti, ne jo kompetencija. Šautuvo tyrimas yra balistinis tyrimas, kurį atlieka tas pats specialistas, balistiniai tyrimai yra įforminami specialisto išvadoje. Balistinis tyrimas atliekamas specialioje patalpoje ir iš karto po atlikimo yra surašoma išvada. Priklausomai nuo užduodamų klausimų specialistas atsako apie tą ginklą: jis apžiūri ginklą, nustato yra ar nėra pakitimų, priklausomai nuo to, kokie klausimai yra užduodami ir surašo išvadą.

Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaimynas. Ėjo pas D. M. rakto pasiskolinti, reikėjo traktorių pataisyti. Datos nepamena kada tai buvo, bet buvo dienos metu, apie 11.30 val. Jo sodyba gal už 200 metrų nuo D. M. sodybos. Kiek žino, tai D. M. vienas gyvena. Kai ėjo pas D. M., neskambino jam, kieme stovėjo 2-3 mašinos, kurios priklausė pačiam D. M., todėl ir suprato, kad D. M. turėtų būti namuose. Jam per kiemą perėjus, prie namo kampo susitiko atvažiuojantį džipą. Suprato, kad gamtosaugininkai, matė kaip iš viralinės į savo džipą nešėsi tris šautuvus. Kas tai per šautuvai, nežino. Jis nematė ar atvykę pareigūnai apžiūrėjo tas mašinas, kurios kieme stovėjo, nematė ar ką nors iš mašinų išėmė pareigūnai. Tą kartą į D. M. lauko virtuvę įėjęs nebuvo. S. B. jam buvo pažįstamas, buvo labai geras kaimynas. Jis lyg ir nebuvo medžiotojas, tik per šventes papyškindavo, bet jis nėra jokių ginklų pas jį matęs. Nežino iš ko pyškindavo, neatmeta tos galimybės kad galėjo ir iš šautuvo šaudyti. Girdėjęs buvo iš žmonių, kad D. M. yra teistas anksčiau už ginklų laikymą. Apie šį atvejį, kai pareigūnai paėmė iš D. M. ginklus, su juo nėra šnekėję, nėra klausęs D. M. iš kur tie ginklai pas jį.

Liudytojas R. Ž. parodė, jog pavedimu kitoje byloje, 2010-11-04 su kolegomis atliko kratą pas D. M., adresu (duomenys neskelbtini). D. M. buvo supažindintas su kratos nutarimu kratai daryti ir jam buvo pasiūlyta, jei jis turi šautuvų, juos atiduoti. Jei D. M. dabar sako, kad tuo metu turėjo tuos šautuvus, tai galėjo juos ir atiduoti. Kadangi neatidavė, tai krata buvo padaryta ir tuomet (duomenys neskelbtini) sodyboje šaudmenų nerado. Tas yra užfiksuota kratos protokole, sodyboje buvo apžiūrėtas ūkinis pastatas, gyvenamasis pastatas. Ten dar ir daugiau tų pastatų buvo. Kaip buvo apžiūrima lauko virtuvė, dabar neprisimins, bet tikrai viską apžiūrėjo nuodugniai, todėl negalėjo taip būti, kad būtų nepastebėję kokių tai likusių daiktų. Vienintelis dalykas, jei būtų ginklai po žeme užkasti, tuomet nerastų.

Liudytojas P. B. parodė, jog jo brolis S. B., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), mirė 2008 metais, turėjo šautuvų. Brolienė mirė 2009 metais. Po brolio mirties jo sodyboje apsigyveno toks V., jo pavardės neatsimena, prižiūrėjo sodybą. Dabar sodybą prižiūri D. M.. Ar jis ten gyvena, ar tik nuvažiuoja, negali pasakyti. Brolis nebuvo medžiotojas. Matė, kad brolis turėjo ginklų, iš kur juos gavo, kas tai per ginklai, nežino. Matė virtuvėje tą šautuvą, brolis jį rankose laikė. Neklausė jo iš kur gavo tą šautuvą, kur tas šautuvas pasidėjo po brolio mirties, nežino. Brolis turėjo ne vieną šautuvą, o du ar tris. Kiek viso turėjo šautuvų- nežino, kur jis juos laikė – nežino. Pats brolis jam sakė, kad turi ne vieną šautuvą. Nežino ar leidimas tam šautuvui buvo, apie tai nekalbėjo. Brolis mirė 2008 metais. Gal 5 metai, gal daugiau, iki brolio mirties matė, kad jis turi šautuvą. Tą šautuvą brolis atsinešė iš miegamojo. Gal pasigirt norėjo, kai rodė tą šautuvą. Kitų ginklų pas brolį nematė, tik jis jam sakė, kad turi ginklų ir daugiau. Ant to šautuvo, kurį rodė, lyg ir buvo optinis taikiklis. To šautuvo rankose neturėjo, todėl negali pasakyti ar jis buvo senas, ar naujas. S. B. jam nerodė, kad šovinių turi. D. M. neklausė iš kur tie šautuvai, kiek tų šautuvų, nes nelabai jis kalba su juo apie tokius reikalus.

Liudytoja A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno jos brolis S. B., ūkininkaudavo ir sūnus D. M. padėdavo jam. Brolis mirė 2008 metais. Po brolio mirties ten dar metus laiko gyveno brolio žmona. Medžiotojas brolis nebuvo, bet sakydavo, kad gynybai turi ginklų. Iš kur jis juos gaudavo, nežino. Žino, kad vienus Naujus metus švenčiant, brolis lauke į viršų šaudė iš šautuvo. Tai galėjo būti prieš 20 metų. Žino, kad brolis tikrai ne vieną šautuvą turėjo. Pati yra mačiusi pas brolį vieną šautuvą tai tikrai. Vieną šautuvą brolis viduje laikydavo. Kaip tas šautuvas atrodė, sunku pasakyti, gal jis buvo vieno vamzdžio, tik žino, kad jis buvo ilgas. Įsivaizduoja kas yra optinis taikiklis, ar ant to šautuvo, kuriuo brolis šaudė per Naujus metus, buvo tas optinis taikiklis, nebeprisimena. Gal būt buvo. Tą šautuvą brolis atsinešė gal iš viralinės, ar iš kambario. Dabar nebeprisimena, bet vieną šautuvą brolis laikydavo kambaryje kaip apsaugai. Kitų šautuvų ji nematė. Sūnus D. ne medžiotojas. Sūnus pastoviai negyvena sodyboje. Žino už ką sūnus dabar teisme. Tie rasti pas sūnų šautuvai- jos brolio, nes brolis tikrai ne vieną šautuvą turėjo. Po brolio mirties dar metus laiko jo žmona gyveno sodyboje, kur juos padėjo nežino. To šautuvo, kurį matė kada brolis šaudė, apibūdinti negali, nesupranta apie šautuvus nieko, nežino tų markių. Po brolio mirties nelabai benuvažiuodavo į sodybą, nes ten gyveno toks V., kuris draugų prisivesdavo, gerdavo. Tas V. sodyboje gyveno dar ir po brolienės mirties, po 2009 metų. Vėliau D. jį išvarė. Jos sveikata prasta, yra pirmos grupės invalidė, sūnus ją prižiūri. Ta priežiūra jai labai reikalinga, nes ji nevaldo rankų. Turi du sūnus, bet D. daugiausia padeda, ją lanko, prižiūri, be jo priežiūros ji negali gyventi. Kad D. jau buvo teistas už ginklo laikymą, žino. Tada irgi atrado jos brolio ginklą.

Iš bylos rašytinių įrodymų, t.y., pateiktos Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2014-01-02 Specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-1 matyti, kad tyrimui pateiktas pirmasis ginklas yra pramoninės ( Rusija ) gamybos, karinis 7.62 mm kalibro, graižtvinis, Mosino sistemos 1891/1930 m. pavyzdžio šautuvas Nr. I38540 skirtas šaudyti 7.62 mm kalibro šoviniais 7.62 x 54R. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams.

Tyrimui pateiktas antrasis ginklas yra pramoninės ( Rusija ) gamybos, 16 kalibro lygiavamzdis, dvivamzdis medžioklinis šautuvas IŽ-58 Nr. E07906, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams.

Tyrimui pateiktas trečiasis ginklas yra šaunamasis, o būtent lygiavamzdis šautuvas, pagamintas savadarbiu būdu iš pramoninės ( Turkija ) gamybos, pneumatinio šautuvo HATSAN mod. 75 Nr. 01093, skirto šaudyti 5.5 mm pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, padidinus ir pailginus šovinio lizdą, išimant stūmoklio sandarinimo gumą, atramoje įstačius skiltuvą ir pritaikytas šaudyti 5.6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra savadarbis šaunamasis ginklas ir priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams.

Tikėtina, kad pirmu ir antru ginklu po paskutinių jų valymų nebuvo šaudyta, o trečiu ginklu – buvo šaudyta.

Visi pateikti ginklai yra tinkami šaudyti.

Tyrimui pateikti šeši pirmos grupės pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro šoviniai “7.62 x 54R”, skirti įvairiems graižtviniams ginklams. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra priskiriami šaudmenims, skirtiems šaunamiesiems A ir C kategorijos ginklams.

Tyrimui pateikti dvidešimt keturi antros grupės pramoninės gamybos 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams.

Tyrimui pateiktas vienas trečios grupės pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinis šovinys, skirtas įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šovinys yra šaudmuo, skirtas šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams.

Tyrimui pateikti pirmos grupės šoviniai tinkami šaudyti ir jais galima šaudyti iš tyrimui pateikto pirmo ginklo Mosino sistemos 1891/1930 m. pavyzdžio šautuvo Nr. I38540. Tyrimui pateikti antros grupės šoviniai tinkami šaudyti ir jais galima šaudyti iš tyrimui pateikto 16 kalibro medžioklinio šautuvo IŽ-58 Nr. E07906. Tyrimui pateiktas trečios grupės šovinys buvo tinkamas šaudyti. Pateiktu šoviniu negalima šaudyti iš tyrimui pateiktų ginklų.

Tyrimui pateiktas savadarbis šaunamojo ginklo duslintuvas ( liepsnos ir garso slopintuvas ), pritaikytas naudoti su apie 7.62-9.0 mm kalibro šaunamaisiais ginklais. Duslintuvas nėra šaunamojo ginklo dalis, o yra traktuojamas kaip ginklo priedėlis. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu duslintuvai priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Civilinėje apyvartoje draudžiami.

Tyrimui pateikta pirmos grupės pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinio šovinio kulka “Palydovas”, naudojama medžioklinio šovinio užtaisymui ir prie šaudmenų nepriskiriama.

Tyrimui pateikta antros grupės pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinio šovinio kulka “Iljino”, naudojama medžioklinio šovinio užtaisymui ir prie šaudmenų nepriskiriama.

Tyrimui pateikti septyni pirmos grupės pramoninės gamybos 7 mm skersmens guminiai šratai, kurie naudojami medžioklinių šovinių užtaisymui prie šaudmenų nepriskiriami.

Tyrimui patekti dvylika antros grupės šratų gali buti 8 mm skersmens grankulkės, kurios naudojamos medžioklinių šovinių užtaisymui. Reiškia jos gali būti medžioklinio šovinio dalys. Tačiau neatmetama galimybė to, kad jos gali būti savadarbio šovinio dalys. Tyrimo metu buvo iššauti: trys pirmos, aštuoni antros ir vienas trečios grupės šoviniai. ( b.l. 29-41 )

Iš VĮ Panevėžio apskr. VPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus 2014-12-27 tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR5-74 matyti, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini) bei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), leidimai laikyti ( nešiotis ) ginklus nebuvo išduoti. ( b.l. 76 ).

Iš baudžiamos bylos Nr. 76-1-00725-10 medžiagos dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK KPS tyrėjos 2010-11-04 nutarimo daryti kratą matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo padaryta krata D. M. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant paimti bylai reikšmingus daiktus: šaunamuosius ginklus, šovinius, tačiau kratos metu kitų ginklų ir šaudmenų nerasta. ( b.l. 21 ). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-768/201 (ikiteisminio tyrimo Nr. 76-1-00725-10)

LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-12-31 pažymoje Nr. (10)-V3-3410 nurodyta, kad Panevėžio RAAD Panevėžio regiono agentūra D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., baudė administracine tvarka už neteisėtą medžioklę 1996-08-08, konfiskuotas neteisėtai laikomas medžioklinis lygiavamzdis šautuvas IŽ-17, kalibr. 16, Nr. 88758-1955. Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija jį baudė už neteisėtą medžioklę 2010-11-17 su neteisėtai laikomu šautuvu TOZ-8, taip pat baudė už medžioklės taisyklių pažeidimus pagal LR ATPK 85 str. 4 ir 5 dalis. Minėta aplinkybes patvirtina 1998-09-16 kvitas Nr. 27, 2010-11-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. G₃-98-(1-10) bei 2010-11-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, 2013-12-13 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. G₃-64-(1-13) bei 2013-12-17 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. ( b.l. 78-83 ).

Kaltinamasis D. M. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog kaltę pripažįsta dėl to, kad laikė ginklus ir jų neperdavė atitinkamoms institucijoms. Kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, nurodė, jog jis tuos ginklus rado 2012 metais, ūkiniame pastate lovoje, po čiužiniais. Tai patvirtina, kad ginklai buvo įsigyti būtent 2012 metais, tačiau vėliau minėtus parodymus D. M. pradėjo keisti, tvirtindamas, kad ginklai rasti buvo 4-5 mėnesiai iki 2013-12-13 (duomenys neskelbtini) kaime, kuomet pareigūnų buvo rasti, teisme parodė, jog ginklai sodyboje buvo palikti jo mirusio 2008 m. dėdės S. B..

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad liudytojai, aplinkos apsaugos darbuotojai G. S., G. B., liudytojas policijos pareigūnas V. S. teisme parodė visiškai priešingas aplinkybes. Liudytojai parodė, jog jiems nuvykus į D. M. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, D. M., pamatęs atvykusius Aplinkos apsaugos darbuotojus, nubėgo į namą, užsirakino ir neišėjo. Darbuotojams imitavus išvykimą bei stebint tolimesnius įvykius, matė kaip kaltinamasis D. M., pastebėjęs, kad antrą kartą sugrįžta Aplinkos apsaugos darbuotojai, bandė paimti iš automobilio HATSAN šautuvą ir paslėpti, įsinešdamas šautuvą į tą patį ūkinį pastatą. Tai paneigia kaltinamojo D. M. parodymus apie jo ginklų įgijimo aplinkybes. Liudytojas G. S. parodė, jog radus ginklus ir paklausus kaltinamojo iš kur ir kieno jie, D. M. nurodė, jog šautuvai jo nusipirkti, jis gali padėti nusipirkti iš turgaus, 1 000 lt kainuoja. Liudytojas V. S. teisme parodė, jog D. M. pradžioje sakė, kad tai yra jo senelio, vėliau aiškino, kad galima įsigyti tokių dalykų kiek nori. Suprato, kad visi tie ginklai, šoviniai yra įsigyti nelegaliai. Liudytojas G. B. teisme parodė, jog D. M. prisipažino turintis ginklą ir ištraukė jį iš spintos, esančios ūkiniame pastate. Tai buvo tas pats šautuvas su optiniu taikikliu, kurį D. M. nešėsi iš automobilio. D. M. pripažino ir parodė, kad turi ir kitų ginklų. Parodė, kad kiti - du ginklai yra po sofos čiužiniu, kur jie ir buvo rasti. Taip pat ten gulėjo ir keletas šovinių, atitinkančių graižtvinio šautuvo kalibrą. Dėl šių ginklų D. M. paaiškino, kad jis visus ginklus pirko, už graižtvinį ginklą mokėjo 1000 Lt Sakė, kad ginklus turintis senai, tik tam oriniam šautuvui, kurį D. M. atsinešė iš automobilio ir slėpė spintoje, nereikia leidimo. Apie jokį mirusį dėdę ar kitą asmenį, kuris būtų šių ginklų savininkas, jis išvis neužsiminė. Aplinkos apsaugos darbuotojai teisme patvirtino, kad be šautuvų buvo rasta spąstai žvėrims, kurie yra draudžiami naudoti, ant tų spąstų rasta žvėrelių kraujo, plaukų, kas rodo, kad iš tikrųjų kaltinamasis galimai susiejęs su brakonieriavimu. Byloje yra duomenys, jog už analogišką veiką kaltinamasis jau buvo teistas, baustas administracine tvarka.

Apklausti liudytojai teisme P. B., A. M. parodė, kad rasti sodyboje ginklai priklausė D. M. dėdei, kuris mirė 2008 metais, po jo mirties sodybą prižiūrėjo V., kurio įvardinti negalėjo, kuriam jie irgi galėjo priklausyti, tačiau liudytojų parodymai abstraktūs, o byloje patvirtinančių duomenų nėra. Todėl P. B., A. M. parodymai vertinti kritiškai.

Teisme liudytojas R. Ž. parodė, jog kuomet D. M. buvo teisiamas už analogišką veiką, pagal pavedimą tyrimo metu atliko kratą 2010-11-04 pas D. M., adresu (duomenys neskelbtini). ir ginklų ar šovinių nebuvo rasta. D. M. buvo supažindintas su kratos nutarimu kratai daryti ir jam buvo pasiūlyta, jei jis turi šautuvų, juos atiduoti. Tas yra užfiksuota kratos protokole, sodyboje buvo apžiūrėtas ūkinis pastatas, gyvenamasis pastatas.

Kaltę patvirtina ir byloje pateikta 2014-01-02 Specialisto išvada Nr. 50-5-IS1-1 matyti, kad tyrimui pateiktas pirmasis ginklas yra pramoninės ( Rusija ) gamybos, karinis 7.62 mm kalibro, graižtvinis, Mosino sistemos 1891/1930 m. pavyzdžio šautuvas Nr. I38540 skirtas šaudyti 7.62 mm kalibro šoviniais 7.62 x 54R. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams. Tyrimui pateiktas antrasis ginklas yra pramoninės ( Rusija ) gamybos, 16 kalibro lygiavamzdis, dvivamzdis medžioklinis šautuvas IŽ-58 Nr. E07906, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams. Tyrimui pateiktas trečiasis ginklas yra šaunamasis, o būtent lygiavamzdis šautuvas, pagamintas savadarbiu būdu iš pramoninės ( Turkija ) gamybos, pneumatinio šautuvo HATSAN mod. 75 Nr. 01093, skirto šaudyti 5.5 mm pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, padidinus ir pailginus šovinio lizdą, išimant stūmoklio sandarinimo gumą, atramoje įstačius skiltuvą ir pritaikytas šaudyti 5.6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra savadarbis šaunamasis ginklas ir priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Tikėtina, kad pirmu ir antru ginklu po paskutinių jų valymų nebuvo šaudyta, o trečiu ginklu – buvo šaudyta. Visi pateikti ginklai yra tinkami šaudyti, o pateikti šoviniai tinkami šaudyti visais ginklais.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo D. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 253 str. 2 d., t.y., kaltinamasis, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Kaltinamasis D. M. padarė sunkų nusikaltimą, praeityje teistas du kartus, tame tarpe už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, psichoanalizės ir psichoterapijos įskaitoje neįrašytas, šiuo metu dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė- laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš D. M. priteistinos 51 Lt. turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303, 305- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu keturiems metams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1d. 2p., šaunamuosius ginklus: 7.62 kalibro graižtvinį Mosino sistemos šautuvą Nr. I38540, 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-58 Nr. E07906, lygiavamzdį šautuvą HATSAN mod. 75 Nr. 01093, su optiniu taikikliu BUS HNELL, šešiolika šovinių, duslintuvą, dvi kulkas ir devyniolika šratų, saugomus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti r nagrinėti :3 kulkas ir 3 tūteles, šautas iš 7.62 mm kalibro MOSINO sistemos šautuvo Nr. I38540, priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugyklą ir prožektorių, saugomą Panevėžio rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, priteisti iš D. M. 51 Lt. turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.